Kažkada jau buvau minėjęs, kad „Games Workshop“ kompanija yra išdavusi licenzijas daugeliui kompiuterinių žaidimų, susietų su jos pardavinėjamu stalo žaidimų asortimentu. Kai kuriais atvejais žaidimai tėra tiesioginis kompiuterizuotas „portas“, visą žaidimo elementą paprasčiausiai perkeliantis į kompiuterį („Space Hulk“, „Talisman“) kitais – gerokai nukrypstantis į šalį, bet vis tiek gyvuojantis vienoje garsiųjų visatų („Dawn of War“, „Eternal Crusade“, „Mark of Chaos“). Ne išimtis ir garsusis amerikietišką futbolą parodijuojantis (ar savotiškai reprezentuojantis) žaidimas „Bloodbowl“, visai neseniai „Steam“ platformoje gavęs dar vieną, patį naujausią šios serijos flagmaną – „Blood Bowl 2“. Turbūt taip pat pastebėjote, kad vienoje vietoje tas pats terminas buvo parašytas skirtingai. Iš tiesų, teisingasis yra būtent pastarasis (su tarpeliu). Tad jei kas nors jums bandys paaiškinti, kad ne taip parašėte…tiesiog ramiai nusišypsokite.

Vienaip ar kitaip, tikriausiai daugelis „Blood Bowl 2“ žaidėjų vienaip ar kitaip bus pažįstami jei ne su originaliuoju stalo žaidimu, tai bent su prieš tai „Steam‘e“ pasirodžiusiais jo pirmtakais „Blood Bowl“ – „Dungeon Bowl“, ar kitu realiu, taip pat amerikietiško futbolo taisyklėmis paremtu stalo žaidimu „Dreadball“. Ką aš tuo noriu pasakyti? Ogi tai, kad iš pat pradžių žaidimas visišką naujoką tiesiog užtvindys informacijos gausa. Kur, ką, kaip? Bet neskubėkit ir, gink Sigmarai, nesinervinkit. Strateginius žaidimus taip mėgstanti „Cyanide Studio“ kompanija oficialioje žaidimo svetainėje patalpino detalų ir ganėtinai išsamų gidą, paaiškinsiantį apie veikėjų judėjimą, galimus atlikti veiksmus, komandų kūrimą, prižiūrėjimą, rases, specialias taisykles ir visus kitus dalykus. Iš tiesų, pirmiausiai tikrai reikėtų pasiskaityti, o paskui bandyti žinias pritaikyti pačiame žaidime, nei įsijungti ir kelias valandas „grybauti“ spaudant bet ką. Tiesa, žaidimas pirmose keliose rungtynėse mums patarinėja ką daryti ir taip pat supažindina su pagrindiniais veiksmais, bet bet jau man nuolat iššokančios žinutės labiau trukdė susikaupti nei realiai pagelbėjo

Apskritai, „Blood Bowl 2“ yra ganėtinai didelis žaidimas. Štai, žaidžiant ne tinkle, be kampanijos režimo, kuriame imamės valdyti jau daugelį sezonų aikštėje tiesiog nieko darančią komandą, kurią vėliau atleidžia, o likusį „legendinį“ vardą turime užpildyti naujais žaidėjais ir rėmėjais bei tęsti kelionę lygoje, galima rinktis net iš 5 šalutinių, bet ne ką mažiau įdomių variantų, kurių 4 yra iš anksto parinkti, varijuojantys nuo paprasto, visiems gerai pažįstamo „turnyro“ formato, iki „Senojo Pasaulio“ lygos, susidedančios iš kelių kompleksinių lygių. Jei to negana, penktąjį variantą galime susidėlioti kaip tik norime.

Komandos kūrimas – dar vienas, įdomus procesas. Pirmiausiai reikia paminėti, kad galėsime rinktis net iš 10 skirtingų rasių: žmonių, orkų, dvarfų, high, wood ir dark elfų, lizardmenų, chaoso, skavenų bei bretonų. Savaime suprantama, kiekviena rasė turi kažkių privalumų ir trūkumų. Štai, dvarfai ir chaosas vadovaujasi principu, kad žaidimas laimimas tada, kai aikštelėje nelieka dar pastovėti galinčių oponento komandos narių, tačiau kai kurie saviškiai gali atsisakyti atlikti nurodytus veiksmus ar apskritai yra labai brangūs. Skavenai ir elfai, savo ruožtu, yra labai greiti, nelinkę veltis į kovas. Žmonės, kaip jau įprasta, gali atlikti viską, bet niekur itin nepasižymi.

Tačiau rasės pasirinkimu viskas nesibaigia. Toliau galime pasirinkti „namų“ stadioną, komandos emblemą ir aprangos spalvas, rinktis žaidėjus (kuriuose, beje, galima pervadinti ir šiek tiek pakeisti išvaizdą), susirasti rėmėjus, tobulinti stadioną, pirkti įvairius žaidimo metu pagelbėjančius dalykus, kaip šokėjas, mediko pagalbą, trenerio padėjėjus ir pan. O ilgą laiką komandoje pražaidę žaidėjai – veteranai gali tiesiog išeiti į pensiją.

Pats „Blood Bowl 2“ žaidimo procesas, atvirai tariant, yra ganėtinai sunkus. Jeigu pasirinksit kampanijos režimą – neapsigaukit. Keli pirmieji mačai tiesiog akcentuos pagrindinius taisyklių elementus ir nepaisys kitų. Tačiau iš karto įšokus į rimtos lygos traukinį, gausime tvarkytis su visais elementais iš karto. O tvarkytis su kuo tikrai bus, nes pirmiausiai, mačas čia gali pasibaigti bet kuriuo metu, jei žaidėjas nukrenta ant žemės, nepakelia kamuolio ir panašiai. Taigi, jeigu mačo pradžioje nusprendžiame iš karto vožtelti priešininko žaidėjui, bet šis kerta atgal ir mus parverčia – mūsų ėjimas pasibaigia, nepaisant fakto, kad kiti komandos žaidėjai nepajudėjo visai.

Nepaisant to, žaidėjai savo ėjimo metu gali atlikti tik po vieną veiksmą: bėgti, smūgiuoti oponentui, pasuoti kamuolį. Deja, viskas nėra taip paprasta, kaip gali atrodyt iš pradžių, kadangi šie „baziniai“, pavadinkim juos taip, veiksmai yra įtakojami bene penkiasdešimties (ar arti to) įvairių specialių taisyklių, potencialiai atveriančių duris nemažam strategavimui. Pavyzdžiui, kaip seksis parversti priešininką priklausys ne tik nuo pačio žaidėjo jėgos atributo, bet ir nuo to, kiek šalimais bus draugiškų žaidėjų, pridėsiančių po vieną papildomą jėgos tašką. Tačiau norint tuos žaidėjus privesti, gali tekti išvengti „padnoškes“ kaišiojančių oponentų. Jei, visgi, nors vienas žaidėjas užklius ir pargrius – ėjimas baigtas. Tad žaidimo metu mums reikia ne tik prižiūrėti savo komandos narius, kad jie kuo mažiau papultų į oponento „pavojaus zonas“, bet ir kurti savas. O šalia to dar stengtis nunešti kamuolį. „Blood Bowl 2“ taip mat smagus tuo, kad kartais žaidimo metu įvyksta koks nors netikėtas įvykis. Pavyzdžiui, į aikštelę įsiveržia fanai ir užpuola jiems nepatikusius žaidėjus, kurie išjungiami bent vienam ėjimui.

Tiesiog negalima nepaminėti naujojo „Blood Bowl 2“ žaidimo varikliuko, praktiškai perdirbusią visą grafiką. Iš tiesų, visas vizualinis žaidimo aspektas suteikia žymiai daugiau malonumo žaidžiant. Kiekvieną ėjimą sekanti „gyvo veiksmo“ kamera mums leidžia stebėti, kaip komandos žaidėjas nuverčia kelis kartus už jį didesnį ir stambesnį trolį, netyčia paslysta ir krenta veidu į purvą ar tiesiog ganytis akis į šokėjas. Nors pastarųjų modeliai, atvirai tariant, galėjo būti dar geresni. Taip pat verta paminėti nuo kiekvieno sporto vargiai atsiejamus, dažniausiai nieko gero nepasakančius, bet kartais taikliai į padėtį aikštėje sureaguojančius komentatorius.

Apskritai, „Blood Bowl 2“ turėtų patikt tiek TBS žanro mėgėjams, tiek „Games Workshop“ produkcijos fanams, tiek „Blood Bowl“ ar kitokio alternatyvaus amerikietiško futbolo mėgėjams, kadangi antras numeriukas savotiškai sufleruoja apie įvairius pagerinimus, viduje esanti specialių mechanikų ir kitokių „niekučių“ gausa sukuria puikias galimybes strategavimui, o opcija žaisti tinkle prieš kitus žaidėjus suteikia progą kas kartą gauti šviežią žaidimą, jei AI pasirodo per lengvas ar tiesiog atsibosta.