Apžvalga iš žurnalo PC Gamer Nr. 2009/01

Autorius: KYO

Buvusi kolegė man kartą pasakė, kad supranta mane. Supranta, kodėl rašydamas dažniausiai akcentuoju ne kas kokį grafinį varikliuką naudoja (nors tai galima lengvai surasti internete), o ką jaučiu žaisdamas. Žinoma, dabar viskas kitaip. Šiandien man nieko nereiškia parašyti, kad James Bond: Quantum of Solace yra sukurtas Call of Duty 4 grafiniu varikliu ir kad tai žaidimo nė velnio negelbėja. Tačiau negaliu neaprašyti to, ką jaučiau žaisdamas. Kad juos kur! Juk kalbame apie Bondą. Džeimsą Bondą.

Visiems viskas buvo aišku, kai Džeimso Bondo žaidimus kūrė EA. Kažkodėl tikėjausi, kad ši kompanija ir tęs darbus prie ekscentriškojo britų agento. Deja, deja… Šiaip ar taip, Treyarch, gavusi Activision palaiminimą, ėmėsi kurti Quantum of Solace ir sukūrė žaidimą, sudarytą iš 15-os misijų. Galiu iš karto pasakyti, kad misijų, kurios būtų susijusios su Quantum of Solace filmu čia tėra penkios, likusios dešimt yra paremtos Casino Royale. Dėl to kyla įtarimas, kad kūrėjai sau ramiai ir sėkmingai dirbo prie žaidimo, kuris turėjo išeiti iškart prieš ar po Casino Royale, tačiau savo darbų užbaigti nespėjo, todėl prikūrė keletą naujų lygių ir rezultatą pavadino Quantum of Solace. Gerai tai ar blogai, spręsti nesiimu, nes Bondas yra Bondas, kad ir kur besirutuliotų veiksmas. Tačiau esmė ta, kad kūrėjai ir be to sugebėjo paruošti prastą žaidimą.

Žaidimas prasideda prie Vaito rūmų, būtent ten, kur baigėsi Casino Royale filmas. Tave greitai supažinda su valdymu, paaiškina, kaip galima atkoduoti bet kokias duris ir nuskaityti informaciją iš svetimų kompiuterių. Ir viskas. Prasideda monotoniškas nuotykis, kuris baigiasi dar prieš spėjant susivokti, kad tai, ką žaidi, yra nesąmonė. Štai čia rekordas.

Bet ne viskas yra taip blogai. Pavyzdžiui, po filmo peržiūros kine likau nepatenkintas Alicija Keys ir Jack White atliekama daina Another Way to Die, todėl žaidime išgirdęs Kerli dainą When Nobody Loves You pasijaučiau kur kas smagiau. Tačiau tai ir viskas. Galima drąsiai teigti, kad žaidimas nevertas tokios dainos. Jai skambant rodoma, kaip Bondas bėga nuo persekiotojų savo naujutėlaičiu Aston Martin. Kodėl tai akcentuoju? Ogi todėl, kad žaidime Tau apskritai nebus leista važinėtis kokiais nors automobiliais. Nė trupučio. Šito nesupratau, nes, tarkime, EA žaidėjus lepino ir vairuoti Bondo mašinas leido. Na taip, Nightfire dalyje, skirtoje PC, vairavimo misijų nebuvo, bet tas trūkumas buvo nepastebimai kompensuotas, o čia…

Žaidimui dar pasisekė, kad jį žaidžiau iš karto po filmo peržiūros. Tada buvo apnikęs nenumaldomas noras sužaisti kažką su Džeimsu Bondu, todėl Quantum of Solace tapo vienintele išeitimi. Tačiau žaidžiant, tarp filmo ir žaidimo istorijų lieka milžiniškos prarajos. Susidaro įspūdis, kad kūrėjai nedaug ir tepažengė nuo tų laikų, kai EA sukūrė The World is Not Enough žaidimą pagal filmą PlayStation 1 konsolei. Tas pats pirmojo asmens matomas vaizdas, tos pačios statinės, kurias galima sprogdinti, lygiai tokios pat gaudynės namų stogais ar gatvėmis…

Tiesa, yra šiokių tokių ryškių momentų, bet vien faktas, kad žaidimo grafika geresnė už vaizdo intarpų, jau daug ką pasako! Rimtai. Vaizdo intarpai — kaip iš praeito dešimtmečio. Ir man natūraliai kyla klausimas, kurių galų kūrėjai neparuošė žaidimo variklio generuojamų vaizdo intarpų? Tikriausiai jie suprato, kad daro nei šį nei tą, ir todėl tokių intarpų sukūrė labai mažai. O tarp misijų laukia savotiški instruktažai, kurių metu kaip tik ir vyks esminiai filmų įvykiai. Bet Tu to nematysi ir negirdėsi, tik galėsi paklausyti savo žinybos komentarų. Kam gi reikalingas toks kvailas sprendimas? Vadinasi, jeigu tingime kurti papildomus lygius ar bent jau atitinkamus vaizdo intarpus, tai ir nekuriam jų visai? Geriau įdedam kokią nesąmonę — žaidėjas juk kelmas, vis tiek nieko nesupras…

Beje, labai patiko misijų pateikimas (čia aš ironiškai): žaidimas neprasideda, kaip maniau, Casino Royale siužetu. Jis prasideda Quantum of Solace, tada ypač greitai perbėgama per antrojo filmo istoriją ir vienoje vietoje Bondas nutaria palydovei išsamiai papasakoti savo gyvenimo istoriją. Štai koks siužeto vingis! Kai Bondas nusprendžia, ką papasakoti, visiškai nesvarbu, kad aplink liepsnoja ugnis, neseniai knibždėte knibždėjo piktų samdinių su šautuvais ir kad pagrindiniams herojams reikia kaip galima greičiau sustabdyti beprotį, kuris nori atimti iš žmonių vandenį ir priversti juos pirkti jį už didelius pinigus. Labai gaila, jog man neteko dalyvauti šio žaidimo kūrimo procese, nes išties smalsu, ar visi taip vienareikšmiškai sutiko, kad toks misijų pateikimo planas yra nuostabus, ar buvo bent jau susilaikiusių. Dar patiko vieta oloje. Filme į ją patekę veikėjai greitai iš ten išsinešdino, bet tik ne žaidime! Kai tik Bondas patenka į olą, pro tikrai siaurą angą tuojau atskrenda tuzinas sraigtasparnių. Kas per daug, tas nesveika, bet kūrėjams tai nerūpėjo. Matyti, kad juos buvo pagavęs įkvėpimas ir jie iš paprastos olos padarė labirintų kompleksą su viršuje skraidančiais sraigtasparniais.

Be viso to, žaidžiant labai užkliūva kūrėjų akcentuojamas stealth naudojimas. Kai tik prieini kokią nors vietą, kurioje būtų įmanoma tyliai sėlinti (dažniausiai patruliuoja vienas sargybinis, kurio pagrindinis pomėgis — apsisukti ir palikti savo vietą penkioms minutėms), ekrane atsiranda daugybė patarimų, kaip protingiau tą daryti. Kvaila. Paviršius, kuriuo vaikštai, visur vienodas, todėl galima tiesiog perbėgti. Vis tiek kitoje scenoje EILINĮ kartą reikės savo priešus sušaudyti.

Tiesa, neretai galima susigrumti su savo priešais artimoje kovoje. Dažniausiai tokia galimybė pasitaikys, jeigu greitai bėgsi pro savo priešus (tokiu atveju artima kova prasideda automatiškai) arba pulsi juos iš užnugario (dažniausiai sėlinant naudojama taktika). Prasidėjus artimai kovai pasileidžia animacija. Vienu momentu ji labai sulėtėja ir kur nors ekrane atsiranda pilkas apskritimas, į kurį su pele turi įdėti kitą. Na, skamba galbūt nesuprantamai ir kvailai, bet žaidžiant tą padaryti visai lengva. Beje, dažniausiai tokios animacijos naudojamos ir kovose su svarbesniais siužetiniais priešais. Visos atrodo tikrai įspūdingai, todėl jei tikrai neturi ką veikti ir kažkoks kipšas Tau atgabeno Quantum of Solace, gali bandyti įveikti žaidimą vien dėl jų.

Kiti žaidimo proceso aspektai, įtariu, suprantami. Viskas, ką teks daryti, — tai šaudyti. Daug šaudyti. O kad būtų dar aiškiau, pabandysiu nupasakoti procesą: įbėgi į naują aplinką, slepiesi už ko nors patvaraus, pavyzdžiui, nežinia iš kur atsiradusio betoninio bloko, ir pabandai apsidairyti. Jeigu pamatai statines su degiuoju skysčiu, kurios išsiduoda ryškiai spindėdamos, tarsi sakyte sakytų : „Šauk į mane, į mane, šalia manęs yra priešų!“, tai ir šauni į jas. Dažniausiai driokstelės pusę ekrano apimantis sprogimas, ir tuos, kas liko, galėsi nesunkiai sušaudyti. Sveikatos stulpelio čia nėra, todėl gavęs porą kulkų gali tupėti po priedanga ir laukti, kol vaizdas vėl pasidarys spalvotas. Tada lendi lauk ir šaudai toliau (kai sužeidžiami priešai, vaizdas spalvų nebeatgauna, todėl jie miršta). Tarp kitko, dažnai atrasi ant grindų ar kitoj vietoj besivoliojantį telefoną, kuriuo kartais galėsi sužinoti, kur guli padėtas koks geresnis ginklas (kalbant atvirai, to net nereikia, nes tie slaptieji ginklai guli gana gerai matomose vietose), ir radęs jį pyškinsi visus su dar didesniu malonumu.

Apie muziką gražių žodžių pasakyti negaliu, nes ta pati klasikinė Džeimso Bondo tema serijos žaidimų ir studijų iš bankroto amžinai netrauks — žaidėjai juk žmonės, galų gale, o ne robotai. O apie aplinkas galiu pasakyti štai ką: šis žaidimas labai trumpas ir bežaisdamas įveikiau du lygius nepastebėjęs tarp jų jokio skirtumo. Vienas lygis turėjo nukelti į prabangų viešbutį, o kitas — į oro uostą. Tačiau galima sakyti, kad žaidžiant aplinkos buvo tos pačios. Tai kokie čia fokusai? Kokios dar liaupsės už aplinkas? Negalima taip. Na, o grafinis variklis paprasčiausiai neišnaudotas. Akivaizdu, kad Treyarch kur kas didesnį dėmesį skyrė Call of Duty: World at War, bet jei negali daryti dviejų darbų vienu metu, perduok vieną jų kitam…

Prieš dėdamas paskutinį tašką šioje apžvalgoje, tenoriu sugrįžti į pačią pradžią ir dar kartą pabrėžti, kad Quantum of Solace yra siaubingai atsiskyręs nuo Bondo žaidimų serijos ir kad jis panašesnis į antrarūšę šaudyklę, pardavinėjamą už pusę pilnaverčio žaidimo kainos. Žaisti nerekomenduoju, geriau pasižiūrėti abu filmus ir žaisti tai, kas iš tikrųjų verta pinigų ir laiko.