Ar Jums tokie vardai kaip „Comix Zone“, „Golden Axe“, „Sonic the Hedgehog“ ar „Streets of Rage“, „Shinobi“ sukelia nostalgiją? Nežinau kaip Jums, bet mano per daug sentimentaliam mąstymui tikrai taip. Vos išgirdęs apie „Sega“ planus išleisti senosios „Sega Genesis/Mega Drive“ konsolės žaidimų pakuotę naujos kartos konsolėms, kaip reikiant apsidžiaugiau ir pradėjau laukti, kada galėsiu pradėti dėlioti savo geiminimo praeities trupinius.

Senųjų žaidimų perpakavimai ir perleidimai nėra naujiena. Labai panašių žaidimų pakuočių „Sega“ yra išleidusi ir ankščiau, sekdama kitų video žaidimų mohikanų tokių kaip „Capcom“, „Namco“ pavyzdžiu. „Sega Mega Drive Ultimate Collection“ yra dar 2007 metais išleisto „Sega Mega Drive Collection“ atnaujinimas naujos kartos konsolėms.

„Sega Mega Drive/Genesis“ turbūt viena įsimintiniausių mano konsolių. Apskritai, daugelis „retro geimerių“ „SNES“ ir „SMD/GEN“ konsolių kartą laiko 2D eros viršūne ir aš tam visiškai pritariu. Būtent šioje kartoje gimė ne viena legindinė frančizė, iš kurių keletas gana sekmingai gyvuoja iki šiol. Šioje kartoje, „Nintendo“ pirmą kartą sutiko sau lygų oponentą. Konkurencija tarp dviejų kompanijų buvo ne ką mažesnė nei dabar tarp dabar ypatingai kariaujančių „MS“ ir „Sony“.

Pakete rasime viso 49 klasikinius „Sega“ žaidimus ( kiek žinau, nei viena ankščiau „Sega“ išleista žaidimų kompiliacija jų tiek neturėjo ), taip pat, turėsime galimybę gauti ir keletą „bonusų“: atrakinamus interviu su kūrėjais, keletą „Sega Master System“ ir arkadinių žaidimo versijų. Be emuliuojamų žaidimų rasime ir kievieno iš jų „artwork‘ą“ bei kartridžo nuotrauką (nuotraukos NTSC žaidimo versijų, ot tie tinginiai „Backbone Entertainment“). Ypač patiko prie žaidimo pridėta kiekvienos iš frančizių istorija ir skyrelis „Ar žinai kad…“, kurį paskaitęs sužinojau tokių dalykų, kurių net ir ko ne dešimtmetį būdamas žaidimais besidominčiu žmogumi nežinojau. Gėdingas neišprusimas! 🙂

Vos įsijungęs, net nežinojau nuo ko pradėti. „Šokinėjau“ nuo vieno žaidimo prie kito. Bet neilgai. Tarp tokios gausybės žaidimų pasimesti neleis gana protingos rūšiavimo pasirinktys: galima rūšiuoti pagal abecėlę, pagal Jūsų nustatytą žaidimo įvertinimą, pagal išleidimo datą ir panašiai.

Jei praeityje ir nebuvote didelis „Genesis/Mega Drive“ fanas ir neesate girdėjes daugelio kultinių frančizių, gana didelėje žaidimų bibliotekoje būtinai atrasite kažką sau tinkančio ir įdomaus. „RPG“? „Phantasy Star“ kvadralogija ir „Shining Force“. „Platformerio“? „Sonic the Hedgehog“ trilogija ir „Vectorman“. Šaudyklės? „ESWAT: City Under Siege“ ir „Super Thunder Blade“. „Beat ’em up‘o“? „Streets of Rage“ ir „Golden Exe“ trilogijos kartu su visų mėgiamu, bet mano išpeiktu „Comix Zone“. O kur dar „Shinobi“ ir „Ecco the Dolphin“…Paklausite, o ar yra lenktynių? Hmm, mano didžiai nuostabai ne. Nei „Outrun“, nei „Super Hang On“, nei seno gero „Chase HQ“ ar „Super Monaco GP“. Jų nebuvo ir praeitoje kompiliacijoje ir vyliausi, kad bent lažką įdės į šitą, bet deja… Su snukdaužiais (kaip kadaise vienas „VA Playstation“ skaitytojas pavadino) lygiai tokios pačios naujienos. Nėra net „Virtua Fighter 2“, kuris kaip ir kitos jo dalys priklauso tik „Sega“ ir buvo šios kompiliacijos pirmtake.

Tiesa, ne visi kolekcijoje esantys žaidimai yra geri. Rinkinyje aptiksime ir nelabai nusisekusių darbų, kurie nesulaukė žaidėjų ir kritikų pripažinimo ir buvo daugelio apatiškai nustumti į tamsiausią lentynos kampą. Tai juos padaro rečiau sutinkamais ar išvis dažnai net nežinomais. Todėl tuos žaidimus būna įdomu atrasti tokiose kolekcijose. Taip kartais visai atsitiktinai gali surasti sau labai patiksiantį žaidimą.

Viską atrakinti ir pereiti visus žaidimus užtruks tikrai nemažai. Aišku, jei neprisėsite prie RPG ir tiesiog vieną po kito atrakinėsite pasiekimus, mano nuomone daug ką prarasite. Ne tik išleisti pinigai bus paleisti vėjais, bet ir prarasite didelę dalį malonumo.

„Sonic’s Ultimate Mega Drive Collection“ nepalaiko jokių tinklo režimų, skirtingai nei „Xbox Live MarketPlace“ parduodami šios kolekcijos žaidimų analogai. Todėl teks paskambinti senam draugui ir pasikviesti jį ar ją į svečius. Draugo galvos ( arba atvirkščiai ) iki mirties spardyti negalėsite, nes kaip ir minėjau, kompiliacijoje nėra jokių muštynių žaidimų. Už tai yra daug itin gerų kultiniais savo žanre tapusių „beat ’em up’ų. Tokie žaidimai yra tiesiog sutverti “co-op’inimui”. Nieko nėra geriau, nei kautis su geru draugu išvien žaidime „Streets of Rage II“ ar „Golden Axe III“ (tai šio žaidimo debiutas EU rinkoje, ankčiau šis žaidimas buvo išleistas tik Japonijoje ir sąlyginai JAV). Visai kiti jausmai, nei žaisti su draugu per „XBL“, kai jis sėdi kažkur už 100 km ir kažką neaiškiai pusiau angliškai, pusiau lietuviškai murma į mikrofoną.

Kad ir perpakuoti, siekiant užtikrinti autentiškumą, žaidimai nebuvo labai paliesti technologinio progreso išmonių. Kokius žaidimus „palikote“ kadaise, tokius ir rasite dabar. Dabar kiek keista matyti žaidimą 16:9 formate, tačiau bet kuriuo metu galima įsijungti seną gerą 4:3. Tiesa, duoklė žaidėjams, žaidžiantiems prie „HD Ready“ televizoriaus yra atiduota – žaidimas palaiko 720p raišką. Galima įjungti nedidelį vaizdo glotninimą, kuris realiai veikia kaip „anti aliasing“ ir aukštoje skiriamojoje geboje rodo ne tokį akis rėžiantį ryškų vaizdą .

Žaidimų grafika, savaime suprantama, jau nieko nebestebina nei veikėjų modeliais, nei galiniais fonais ar techniniais sprendimais. Todėl, jei Jums tik rūpi kiek poligonų turi keikvienas veikėjas ar ginklas, siūlau paieškot kokios dvasiškai supuvusios ir tuščios šaudyklės, kurių šiuo metu rinkoje netrūksta visuose „frontuose“.

Garsas išliko beveik visiškai nepakitęs. Yra keletas nesklandumų, bet reikia buti tikram „hardcoriniam“ „Sega“ fanui, kad tuos smulkius pakitimus išgirstum. Tos pačios nostalgiškos melodijos, tik šį karta jau stereo formate. Nėra 5.1 ar tuo labiau 7.1 garso sitemų palaikymo, visiems savaime suprantama dėl ko. Galima reguliuoti garso efektų ir muzikos garsumo lygį, kas yra įprasta visuose šiuolaikiniuose žaidimuose, tačiau tai senais laikais nebuvo prieinama „Mega Drive/Genesis“ konsolėje.

Valdymas gerai pritaikytas prie naujųjų konsolių pultelių formų ir mygtukų pasiskirstimo. Galima mygtukų išsidėstyma sukonfigūruoti kaip tik patinka. Yra opcija įjungti „turbo“ rėžimą mygtukams, o tai išties praverčia, nes jei ir prabėgę metai buvo negailestingi konsolės techninėms savybėms, bet kai kalbama apie kai kurių žaidimų sudėtingumą, rodos per tuos dešimtmečius jo kartelė net iškelta aukščiau. Šioje situacijoje ir prie žaidimo pridedamas gidas niekuo negelbsti.

Įveikti klastingą „Golden Axe“ ar „Shinobi III: Return of the Ninja Master“ bosą padės atsiradusi išsisaugojimo funkcija. Turime tris išsisaugojimo „slot’us“, kuriais galime naudotis bet kuriame žaidime, bet kurioje vietoje. Nepatikėsite, kiek ši funkcija sutaupo nervų. Ačiū „Sega“!

Šiais krizės laikais, daug kam svarbus klausimas: ar vertas žaidimas pinigų? Žaidimo kaina game.co.uk šiuo metu nesiekia nei 100Lt. Už tuos pinigus gausite apie pusšimtį žaidimų. O dabar pasižiūrėkite „Xbox MarketPlace“ „Steets of Rage II“ kainą. Daugoka kaip už vieno prisėdimo žaidimą ar ne? O dabar užmeskite akį į originalaus kartridžo kainą „Ebay“. Kad ir nedaug sutaupysite, bet juk nebe tie laikai, kad pinigus į kairę ir į dešinę mėtytumėte.

Žaidimo nerekomenduoju pirkti tiems, kas jau turi kokią ankstesnę „Sega“ žaidimų kompiliaciją. Papraščiausiai dėl to, kad lyginant su šio žaidimo pirmtakais, beveik nėra jokių pastebimų skirtumų, neskaitant šiek tiek pakitusios ir padidėjusios žaidimų bibliotekos. Aišku, ši versija orientuota specialiai į „HD geimerių“ kartą, bet galiu Jus patikinti, kad tarp „PS 2“ ir „X360“ kompiliacijų nėra didelio techninio skirtumo. „Sega Mega Drive Collection“ palaiko „progressive scan“ (išskyrus „PSP“ versiją) ir praktiškai atrodo taip pat kaip „Ultimate Mega Drive Collection“. Garsas yra visiškai vienodas, net su klaidelėmis tomis pačiomis. Atrakinimi bonusai irgi beveik vienodi. Taip kad neapsigaukite ir už tą patį daiktą nemokėkite du kartus. Jei dar neturite nei vienos kompiliacijos, rinkitės „Ultimate Mega Drive Collection“ dėl didesnės žaidimų bibliotekos.

Perėjęs visus žaidimus ir išrankiojęs beveik visus „achievementus“ galiu kaip tikras „retro geimeris“ pasakyti – ne grafika svarbiausia! Svarbiausia išliekamoji vertė, kuri skatina mus, kad ir prabėgus 20 metų, grįžti prie „Sega” konsolės ir talžyti snukius „Streets of Rage“ skersgatviuose ar lakstyti su „Sonic’u“ mirties kilpomis „Sonic the Hedgehog“ žaidime. O dabar viskas ką girdžiu forumuose tai grafika, grafika ir grafika…O kur smagumo faktorius?