Kitos nuomonės: „Kai tiek kelių — lengva pasiklysti“

„Assassin‘s Creed II“ buvo gero tęsinio etalonas: naujas pagrindinis veikėjas su intriguojančia asmenybe, kur kas nuosekliau ir gyviau parašytas scenarijus, daugiau laisvės vykdyti žymiai įvairesnes užduotis ir visa galybė smulkių patobulinimų – tai buvo receptas, pavertęs „Assassin‘s Creed II“ vienu geriausių 2009 metų žaidimų. Iškart po to „Ubisoft“ įvažiavo į T formos sankryžą – buvo galima arba greitai ruošti naują žaidimą, arba investuoti krūvą pinigų ir mėginti sukurti kažką visiškai naujo, koks kadaise buvo pirmasis „Assassin‘s Creed“. Kadangi pastarasis variantas visuomet yra labai rizikingas, buvo pasirinktas pirmasis, įprastas „Ubisoft“, kelias. Taip šiek tiek daugiau nei po metų nuo „Assassin‘s Creed II“ apsireiškimo į rinką paleidžiamas „Assassin‘s Creed: Brotherhood“.

„Assassin‘s Creed: Brotherhood“ nėra tikras „Assassin‘s Creed III“ ir tai gerai žino ir kūrėjai, ir žaidėjai. „Brotherhood“ yra lyg antrosios dalies epilogas, vaizduojantis Ezio gyvenimą po antrosios dalies įvykių.

Šįsyk „Ubisoft“ pakeitė scenaristą ir tai juntama. Aš nebūčiau prieš, jei jį atleistų iš darbo. Užuot bandęs būti kūrybišku, jis ėjo kitų nelaimėlių išmintu taku ir pagrindiniu žaidimo motyvu pasirinko kerštą. Ezio dėdė Mario yra nužudomas, o svarbiausias artefaktas pagrobiamas. Ezio vijurku lekia į Romą atkeršyti ir susigražinti svarbų ateitiems kartoms artefaktą, bet prieš tai sužino turįs čia per mažai įtakos. Dėl šios priežasties, pirmiausia reikia atstatyti pakrikusią Romos ekonomiką, susirasti sąjungininkų ir atkurti žudikų broliją, kurią kadaise puoselėjo Ezio tėvas. Kad nepamirštum, jog veiksmas vyksta Renesanso laikų Italijoje, į istoriją bet kaip įsukami garsūs vardai, kaip antai Makiavelis ir jau antrąsyk – Leonardas Da Vinčis.

Tiesa, „Brotherhood“ nenutraukia ryšių su pagrindine, kontekstine „Assassin‘s Creed“ istorija – kova su tamplierių palikuonimis, organizacija „Abstergo“. Pačioje žaidimo pradžioje ir pabaigoje sugrįši į Desmondo kailį, bet tik tam, kad sužinotum, jog realybėje didelio postūmio kovoje su Abstergo nėra. Tai dar labiau sumenkina „Brotherhood“ svarbą. Siužetine prasme šis žaidimas tarsi praranda autonomiją – jis yra lyg pasirenkamas antrosios dalies tęsinys patiems didžiausiems Ezio fanams.

Lygiai kaip XVI amžiaus Roma išaugo ant šlovingų žlugusios imperijos griuvėsių, taip ir „Assassin‘s Creed: Brotherhood“ yra pastatytas ant „Assassin‘s Creed II“ pamato. Kalbant tiksliau, „Brotherhood“ yra lyg didelis antros dalies papildymas. Bet jis turi tam tiktų skirtumų, dėl kurių tikrai nesupainiosi antrojo ir trečiojo „Assassin‘s Creed“ žaidimo.

Skirtingai nei praėjusiuose serijos žaidimuose, visas „Brotherhood“ veiksmas vyksta viename mieste – Romoje. Tai yra didžiausias vientisas žemėlapis iš visų „Assassin‘s Creed“ žaidimų. Dydžiu Roma prilygsta trims Florencijoms, o tai nėra mažai.

Užduočių eiga atjaunėjo, bet labai nežymiai. Daugelio misijų konstrukcija tapo kompleksiškesnė, bet tuo pačiu labiau apibrėžta. Tai buvo galima padaryti dėl kelių naujovių. Viena jų – daugiau atskaitos taškų, ne tik išsaugančių progresą ilgose misijose, bet kartu žyminčių kur reikia eiti dideliuose lygiuose. Kitas pasikeitimas – vykdydamas misijas sulauksi labai daug naudingos informacijos iš žaidimo, tarkime, bus pasiūlytas būdas kaip geriausia atitraukti sargų dėmesį ar kokiu būdu nužudyti taikinį. Praeituose serijos žaidimuose ne retai buvo žinoma tik kurioje vietoje yra auka, visą likusį nužudymo planavimą paliekant pačiam žaidėjui. Dabar tokių atveju beveik nebūna. Viena vertus, misijos tapo įvairesnės. Pavyzdžiui, pirmąją užduoties dalį sudaro prasmukimas į priešo saugomą objektą, antrąją – kopimas stačiomis sienomis iki viršaus, kur yra priešas, o trečiąją – greitas pabėgimas iš nužudymo vietos nusileidžiant parašiutu. Taip būna kur kas įdomiau, nei tradiciškai pasirinkus trumpiausią kelią žudant visus iš eilės ir taip artėjant prie taikinio. Tačiau sudėtingesnis misijų išplanavimas turi savo kainą – laisvės rinktis apribojimą. Didžiojoje dalyje užduočių nukrypęs nuo rekomenduojamo kurso ar pasirinkęs visiškai kitokią taktiką būsi priverstas kartoti misiją iš naujo.

Vieno žaidėjo kampaniją įveiksi per maždaug 14 valandų arba greičiau. „Assassin‘s Creed“ žaidimų norma išlaikyta. Siužetines misijas galima pagirti už tai, kad jos pakankamai skirtingos ir įsimintinos, kaip, sakykime, minėtas šuolis parašiutu ar persirengimas prancūzų armijos kareiviu, siekiant patekti į priešų stovyklą.

Be pagrindinių misijų, „Brotherhood“ pasižymi kaip niekada plačiu šalutinių užsiėmimų sąrašu. Geriausią įspūdį paliko Leonardo Da Vinči užduotys. Jis po antrosios dalies įvykių keliauja dirbti Ezio priešų Borgia šeimynai – projektuoti ateities ginklus, tokius kaip tankas, sklandytuvas su pritaisytomis bombomis ar kulkosvaidis. Romoje vis didesnę įtaką įgaunant Ezio, Leonardas supranta pasirinkęs ne tą pusę ir atnašaudamas nurodo, kur yra dislokuoti naujųjų ginklų brėžiniai ir paslėpti patys ginklai. Leonardo misijos yra griežtai linijinės, bet jos jaučiasi kur kas geriau sustyguotos nei didžioji dalis pagrindinių. Kadangi ginklai ir brėžiniai išdėstyti skirtinguose Europos miestuose, aplinkos, kuriose vyksta veiksmas, išsiskiria tam regionui būdinga architektūra, spalvų gama ir vyraujančia nuotaika. Visos Leonardo misijos reikalauja veikti slaptai, aukštai laipioti ir žudyti labai atsargiai – to trūksta visame likusiame „Assassin‘s Creed: Brotherhood“. Kiekvienos misijos pabaigoje tenka pavaldyti Leonardo išrastą ginklą, o tai reiškia nežabotą visko sprogdinimą sėdint tanke ar priešų bombardavimą skrendant sklandytuvu. Gaila, kad Leonardo misijų yra ne taip ir daug.

Šalia papildomų kurtizanių, kovotojų ir vagių misijų atsirado žudikų gildija, kuriai tiesiogiai vadovaus pats Ezio. Keliaujant Romos gatvėmis neretai sutiksi engiamų žmonių, kurie, apgynus nuo užpuolusių kareivių, pasisiūlys prisijungti prie kovos prieš Borgia. Vienu metu į gildiją leidžiama priimti iki dvylikos žudikų, kuriuos galima siųsti į komandiruotes po visą Europą. Už įvykdytus kontraktus žudikai gaus patirties taškų, naujų ginklų ir šarvų. Šis mini žaidimas greitai pabosta ir būtų bevertis, jei ne faktas, kad tris geriausius savo auklėtinius gali išsikviesti į pagalbą. Dirba jie labai veiksmingai ir nesunkiai pašalina visas kliūtis iš kelio. Per daug savo padėtimi piktnaudžiauti Ezio negali – kaskart po žudikų iškvietimo, norint juos iškviesti pakartotinai, reikės kurį laiką palaukti, kol vėl užsipildys specialus stulpelis.

Nepaisant to „Assassin‘s Creed: Brotherhood“ yra per lengvas. Ezio dabar gali naudotis arbaletu, kuris iš sąlyginai didelio atstumo vienu šūviu patiesia bet kurį priešą.O kur dar galimybė pasitelkti kurtizanių, kovotojų, vagių ir ypač žudikų gildijos pagalbą. Visa „Assassin‘s Creed“ esmė yra slapstymasis, sargybinių žudymas būtiniausiais atvejais, taikinio pašalinimas jam net nespėjus suprasti kas vyksta, ir, galiausiai, visų įkalčių paslėpimas. „Brotherhood“ tai liko tik prisiminimais. Jeigu misija nereikalauja būti nepastebėtam, užduoties baigtis daugmaž aiški. Jei kas nors Ezio aptiks, jis labai lengvai pats vienas paklos kokių 20 kareivių. Jei jų bus daugiau, jis pasikvies žudikus ir aplinką pavers tikrų tikriausių kraujo baseinu. Ir vis dėlto, jei viena pagrindinių misijos sąlygų būtų išlikti nepastebėtam, visada verta nusipirkti daugiau strėlių arbaletui…

Visas nepaminėtas papildomas užduotis iš praeitų dviejų žaidimų vienokiu ar kitokiu pavidalu galima rasti ir „Assassin‘s Creed: Brotherhood“. Tai vėliavų ir plunksnų rinkimas, papildomi žmogžudysčių kontraktai, senovinių šarvų paieškos ar skrynių su pinigais ieškojimas. Kiti užsiėmimai šiek tiek atnaujinti. „Assassin‘s Creed II“ buvo galima renovuoti tik parduotuves ir gildijų pastatus esančius aplink Ezio vilą. Dabar tai galima daryti visame Romos mieste. Tik prieš tai reikės padaryti keletą dalykų. Po Romą yra išsibarstę Borgia kontroliuojami apžvalgos bokštai, neleidžiantys plėtotis smulkiam ir vidutiniam verslui. Ezio, prieš atstatydamas parduotuves ar gildijų pastatus, turės nužudyti bokšte reziduojantį karininką ir po to sudeginti patį bokštą.

„Assassin‘s Creed II“ pristatytas ekonomikos modelis nebuvo visiškai vykęs – žaidėjas jau pačioje žaidimo pradžioje sukaupdavo tiek turtų, kad jų nebuvo nė kur panaudoti. „Assassin‘s Creed: Brotherhood“ problema išspręsta tik iš dalies – pinigų perteklių žaidėjas pradeda jausti tik įveikęs apie pusę žaidimo. Pradedant šiuo momentu dingsta bet kokia prasmė vogti iš Romos gyventojų ar ieškoti lobių skrynių su tikslu sutaupyti pinigų ant norimų įsigyti šarvų ar ginklų, kurių, tarp kitko, čia pasirinkimas menkas. Gerai yra bent jau tai, kad tikrai bus ką pirkti nekilnojamo turto srityje. „Brotherhood“ patys brangiausi daiktai yra monumentalūs Romos statiniai, kaip sakykime garsusis Panteonas, Koliziejus, Trajano kolona ir kiti. Tik keista, kad juos nusipirkus niekas nesikeičia. Jie yra paliekami tokie pat apgriuvę ir apleisti kokie buvo prieš juos nusiperkant. Bet, antra vertus, koks kitas žaidimas leido prichvatizuoti Koliziejų? Vsio zakonno!

Roma yra padalinta į rajonus, kurių kiekvienas turi savo charakterį ir istoriją. Vienos miesto dalys pulsuoja Antikos dvasia, kitur – kraštovaizdyje dominuoja jau krikščionybės eros pastatai. Be pačio amžinojo miesto, rytinėje dalyje yra ir gamtos lopinėlis – lygios pievos, dirvonuojantys laukai ir stūksantys uolų kauburiai. Įvairovės netrūksta. Tik ta įvairovė jau sunkiai gali nuslėpti „Assassin‘s Creed: Brotherhood“ varikliuko amžių, kuris ypač gerai matomas kalbant apie veikėjų modelius ir augaliją. Taip pat nekokį įspūdį palieka įvairūs objektai, deramą detalumą įgyjantys tik visiškai prie jų priartėjus, bei laisvo elgesio kadrų kaita.

Jei pagrindinio žaidimo Tau bus ne gana, „Ubisoft“ dar pridėjo virtualių treniruočių režimą. Jis labai primena tą, matytą žaidime „Metal Gear Solid“. Animus 2.0 sugeneruoja aplinką, kurioje turi įvykdyti tam tikras užduotis, pavyzdžiui, nusigauti per kliūtis iš taško A į tašką B per ribotą laiką, nužudyti nustatytą kiekį priešų ar iš eilės ar įvykdyti žmogžudystę nepastebėtas. Pasiekimai įvertinami bronzos, sidabro arba aukso medaliais. Rezultatais galima lygintis su draugais. Šis režimas yra pakankamai sudėtingas ir norint jį pereiti aukštais rezultatais teks praleisti nemažai laiko. Tai yra geras būdas pasitikrinti ką sugebi žaidime. Bet yra didelė tikimybė, kad savo įgūdžius tikrinsi ne čia, o naujajame tinklo režime.

Nežinau, kaip „Ubisoft“ tai pavyko, bet „Brotherhood“ tinklo režimas yra pavykęs. Net labai. Jis nėra ir nebus labai populiarus, bet tai nieko bendro neturi su kokybe. Kūrėjai suprato, kokie yra fundamentalūs „Assassin‘s Creed“ žaidimų bruožai ir juos sumaniai perkėlė į daugelio žaidėjų režimą. Patys įdomiausi režimai yra tie, kuriuose tenka kautis kiekvienam už save, pavyzdžiui „Wanted“. Tuo metu, kai medžioji savo taikinį, kitas žudikas jau vaikosi Tave. Tu žinosi tik kaip atrodo Tavo auka ir kurioje pusėje jis yra. Jei susipainiosi ir nudobsi kompiuterio valdomą veikėją – prarasi kontraktą. Jei išsiskirsi iš minios aplinkui lankstydamas, Tavo taikinys tai pastebės ir pasislėps arba pats greitai tapsi kito žudiko auka. Visa esmė yra apsimesti kompiuterio valdomu veikėju, būti kantriam ir nuolat dairytis per petį. Jausmas, kai eini pro minią žmonių ir žinai, kad bet kuris iš jų gali būti pasislėpęs kitas žaidėjas yra būtinas patirti kiekvienam. Komandiniai režimai patiko ne taip, nes didžioji dalis žaidėjų vis vien dirba individualiai (štai koks yra žudikų kredo!). Žaisti „Assassin‘s Creed: Brtherhood“ tinkle patiks tiems kam patinka veikti pagal strategiją, neskubant ir viską suplanuojant.

„Assassin‘s Creed: Brotherhood“ yra neblogas antrosios dalies tęsinys. Jeigu „Assassin‘s Creed II“ tikslas buvo ištaisyti visas pirmtako klaidas, neleidusias jam tapti geriausiu 2007 metų žaidimu, tai „Brotherhood“ neriasi iš kailio bandydamas pridėti kaip įmanoma daugiau papildomų elementų prie antrosios dalies sėkmės cheminės formulės, nematydamas, kad rezultatas nustebins nebent tik dabar seriją atradusius žaidėjus, bet ne jos fanus. „Brotherhood“ gelbsti gerąja prasme „kitoks“ daugelio žaidėjų režimas bei vis dar nenusibostantis gėrio pusėje esančio žudiko amplua. Ar keletas paprastų patobulinimų ir lėkšta istorija išlaikys kitą serijos žaidimą aukštumose, neaišku.