Samdiniai. Labai romantiška tema vyrukų susėdimui prie alaus. Paprastai įsiliepsnojus pokalbiui apie nūdienos ar netolimos praeities karus diskusijoje vis atsiranda koks veikėjas, kurio pažįstamo pažįstamas tarnavo Prancūzų svetimšalių legione ir plikomis rankomis smaugė partizanus Etiopijoje. Prancūzų svetimšalių legionas — europietiškas samdinio portretas vis dar buvęs populiarus prieš gerą dešimtmetį. JAV samdiniai yra kur kas realesni ir dažnesni personažai. Šiandien apie juos galima išgirsti bet kuriais žinių ar pramogų kanalais. Kaip taisyklė samdiniai neretai siejami ir su įvairiomis sąmokslo teorijomis. Kodėl? Nes tai ginkluotas ir labai pavojingas kovinis vienetas. Nes tai pinigai, tai biznis. Tai galia.

Tiek realiame pasaulyje, tiek kine ar žaidimuose samdiniai ir samdinių kompanijos yra profesionalios ir gerai ginkluotos, dažniausiai ex-karininkų grupės, dirbančios karštuose taškuose, už pinigus. Dažniausiai jie traktuojami „kaip saugos darbuotojai“. Savo naujajame žaidime Army of Two, Electronic Arts kaip tik ir pasakoja apie porą samdinių dirbančių išgalvotai SSC agentūrai. Žaidimo veiksmas prasideda iškart po rugsėjo 11-ąją primenančių įvykių. JAV kariuomenė išvyksta vykdyti naujų karinių misijų teroristų užgrobtose teritorijose, tačiau paraleliai su JAV kariais, JAV vyriausybė randa darbo ir samdiniams. Netrukus paaiškėja, kad JAV karinės pajėgos nėra adekvati galia kovai su terorizmu ypač jei toji kova neperauga į plataus mąsto karą. JAV armija pakliūna į pasalas ir užduotis vykdo neefektyviai, žūva kariai. Samdinių organizacijos kartu su keliais kongreso nariais paruošia naują teisių bilį, kuris jei būtų priimtas leistų privačiam kapitalui privatizuoti karines JAV pajėgas. Konkrečiau tai įstatymas pakeičiantis JAV kariuomenę tikrais profesionalais — samdiniais. Visuomenėje užverda diskusijos, neretai palankios privatizavimo šalininkams. Statistika taip pat kalba samdinių naudai, viename iš epizodų girdime žinių pranešėjo balsą teigianti, kad panašaus pobūdžio misijose dalyvaujant JAV reguliariajai kariuomenei ir samdiniams, armija patyrė milžiniškų nuostolių, prarado per 300 karių, kai tuo tarpu samdiniai nepraradę nė vieno žmogaus sėkmingai įvykdė visas misijas.

Visų šių įvykių fone stovime mes. Army of Two žaidėjai. Būtinai poromis…

Visi poroooom, porom, porom, porom…

Nes jei neturėsit poros jūs ir jūsų sumokėti už žaidimą pinigai iš esmės liks už tvoros. Žinoma visada galima rasti atsitiktinę porą on-line, bet ir jūs ir aš puikiai žinome, kad tai ne tas pats.

Bet apie viska iš eilės. Army of Two iš esmės buvo sukurtas kaip žaidimas dviems. Kyla įvairių diskusijų, dėl to kas paskatino EA imtis Co-Op projekto, juk iš esmės tai yra naujovė, bet tuo pat metu ir labai gerai užmiršta seniena. Tiesa sakant tai nėra svarbu. Man kur kas smagiau, kad Army of Two iš esmės yra naujas žaidimas iš EA, ir kad EA ryžosi paeksperimentuoti naujoje erdvėje. Nemažiau smagu ir tai, kad dauguma pasaulio apžvalgininkų sutiko projektą ganėtinai šiltai, nors bendrai vyrauja nuostata, kad co-op žaidimai gali turėti nepataisomų, neigiamų padarinių single – player žanrui. Kad ši baimė ne iš piršto laužta liudija ir Army of Two. Kaip žaidimas vienam žaidėjui jis atrodo pusėtinas, su įmantriu tačiau šiek tiek šablonišku ir nesunkiai nuspėjamu siužetu. Galų gale tai apgailėtinai trumpas ir ne ypač sudėtingas žaidimas. Jei tokia šaudyklė pasiektų mus be co-op režimo ją vertinčiau stipriam šešetui. Ne daugiau.

Tačiau visiškai kitoks įspūdis susidaro žaidžiant poroje. Visi minėti minusai nublanksta, o žaidimo vertė gerokai ūgteli. Siužetas tai vienkartinė istorija. Nesvarbu ar žaisite su draugu ar patys vieni, žaidimo istorija išliks tokia kaip buvus. Ganėtinai įdomi, bet gan vidutiniškai atpasakota. Tuo tarpu žaidimo sudėtingumo lygis iškart ūgteli dėl galimybės peržaisti žaidimą visais sudėtingumo lygiais. Tą galite padaryti ir vieni, tačiau pavyzdžiui aš nesiryžčiau mėginti Army of Two sunkiausiu režimu kai antrą komandos narį valdo dirbtinis intelektas. Iš esmės siužetinė linija, tai smėlio dėžė kurioje jūs ir jūsų draugas treniruositės ir šlifuosite komandinį darbą. Tikrasis smagumas ir malonumas prasideda tuomet kai jūs išlendate į tikrąjį on-line ir susikaunate su kitomis poromis. Tinkle galėsite žaisti 2vs2 tačiau tai nebus visiškai standartinis Deathmatch. Žaidimas apie samdinius tad samdiniais jums teks būti ir tinkle. Kiekviename žemėlapyje gausite specialias atsitiktiniu būdu generuojamas užduotis. Nukauti taikinį, išgelbėti įkaitą, kažką rasti, kažką susprogdinti. Kiekviena užduotis verta tam tikros pinigų sumos. Kiekvieną užduotį saugo dirbtinio intelekto valdomi teroristai. Kiekvieną iš užduočių norės įvykdyti ir kita komanda. Tai vienos kautynės prieš tris priešininkus. Norint laimėti, teks nugalėti priešininkų komandą, dirbtinį intelektą ir laiką. Kas kartą įvykdę užduotį gausite pinigų, raundui pasibaigus turtingiausias žaidėjas laikomas nugalėtoju. Įdomi ir ganėtinai kūrybinga koncepcija. Man patiko.

Pradedam įprasti…

Kaip visada galite išvadinti mane PS3 fanbojum, bet X360 tikrai buvo vidutiniška konsolė iki tol, kol PS3 neturėjo inercijos. Pats paimiau ir palyginau daugumą X360 žaidimų kurie yra mano kolekcijoje su pastaruoju metu pasirodžiusiais. Ne tik Army of Two. Burnout Paradise, Devil May Cry 4, Assasins Creed. Jie visi atrodo kur kas geriau nei visa tai, ką tekdavo žaisti su X360 prieš metus, pusantrų. Žinoma X360 turėjo kelis labai dailius ekskliuzyvus, bet tai kas buvo multiplatforma atrodė gan prastai. Kalbu būtent apie Army of Two grafiką. Jei būčiau žaidimą pamatęs prieš metus ko gero būčiau pradėjęs staugti koks jis simpatiškas. Bet dabar jau pradedu įprast prie to, ką galime vadinti Next—Gen (nesvarbu kuria iš dviejų konsolių žaisčiau). Detalus, ryškus, efektingas. Lyg žiūrėtum tikrai kokybiškai susuktą kino juostą su ryškiais CG elementais. Žaisti paprasčiausiai ypač malonu. Nepaisant to, kad žaidimas iš esmės yra arkadinis, specialieji efektai jame ganėtinai realistiški, todėl ypatingų fejerverkų nesitikėkite. Matysite tik tiek kiek pamatyti įmanoma susirėmimuose kuriuose pavojingiausias ginklas — kulkosvaidis. Sprogimų daug nebus, bet nuo kulkų krušos „įkaistančiomis“ aplinkomis grožėtis galima valandų valandas. Smagu ir tai, kad kūrėjai nepagailėjo dėmesio ir detalumo ne tik pagrindiniams personažams, bet ir priešų modeliams. Tiesa greičiausiai dėl šių priežasčių kartais pasijunti lyg tave atakuotų klonai. Priešų modeliai labai simpatiški ir detalūs, juos tampo puikiai veikiantis ragdoll‘as, bet pačių modelių žaidime kiek mažiau nei norėtųsi.

Arsenalas (draugai)

Turbūt jau smalsaujate kuo Army of Two žaidimas co-op su draugu skiriasi nuo šiaip pašaudymo dviese kur nors į ką nors. Atsakau. Taktika ir judesių arsenalu. Žaisdami co-op jus ne tik šaudysite, bet ir spręsite taktinius klausimus o svarbiausia vienas kitą prižiūrėsite.

Esminis partnerystės bruožas yra aggro. Tiems kas žaidžia MMO nereikia aiškinti ką tai reiškia, tačiau nesusidūrusiems pabandysiu trumpai paaiškinti. Aggro — neigiamas priešo dėmesys vienam iš jūsų. Susidūrimo metu priešininkai veikiausiai visada atakuos tą kurį pirmą pastebės. Kiekvienas priešininkas pagal save. Tokiu būdu įsivėlę į susišaudymą dviese prieš dvylika jūs būsite įspausti į kampą ir judėti bus ypač sunku. Štai tokiose situacijose laikas kibti į darbą su aggro matuokliu. Vienas žaidėjas turėtų mikliai nutraukti ugnį kai tuo tarpu kitas, pasirinkęs pačią pikčiausią turimą patranką atidengia škvalinę ugnį į priešo pozicijas. Jei tokioje padėtyje įmanoma taikytis galima ir taikytis jei ne galima tiesiog pliekti į priešo pusę iš priedangos per daug nesitaikant. Aggro laikytojo užduotis šaudyti ne taikliai o agresyviai. Prireikia vos keliolikos sekundžių, kad priešai suprastų kuris iš judviejų pavojingas o kuris liaudiškai tariant durnių volioja. Tą pat akimirka kai visi priešai pajuda agresyvaus kolegos link, durnių voliojantis personažas lenda iš savo priedangos ir nepastebėtas apeina priešus iš nugaros. O ten jau galima duoti valią rankoms, kojoms ir automatui jei prireiks. Komandinis darbas valdant aggro lygį labai svarbus. Žaidėjas laikantis aggro paprastai ilgai negyvena, nes įsiutę priešai visais įmanomais būdais braunasi jo link ir nevengia naudoti pakankamai piktų ginklų tarp kurių ir RPG, ir granatos. Todėl žaidėjas gavęs priedangą turi suktis mikliai. Antra vertus jei laikantis aggro žaidėjas išsikvepia ir dėl kažkokių priežasčių nustoja elgtis agresyviai, žaidėjas nusėlinęs į priešų užnugarį automatiškai atsiduria apsuptyje.

Su aggro žaidime yra susijusi dar viena savybė, overkill. Iš esmės tai savybė kurią derėtų naudoti norint perlaužti jau kuris laikas nekintančia padėtį mūšio lauke, arba kaip paskutinį pasispardymą jei aggro generuotojui staiga tapo labai riesta. Overkill galima panaudoti tam tikrą laiko tarpą išlaikius ant savęs visą aggro. Ekrano apačioje pamatysite pasiūlymą spustelėti mygtuką ir aktyvuoti Overkill režimą. Šiame režime jūs gaunate du ryškius privalumus. Sulėtintą vaizdą ekrane ir nesibaigiančią šaudmenų apkabą. Nežinau ko dar galima norėti.

Aggro tai esminis komandinio darbo bruožas kaunantis prieš dirbtinį intelektą. Kitos savybės šiek tiek išplečia komandos taktines galimybes arba paprasčiausiai sukurtos, kad būtų linksmiau.

Step Jump — galimybė pakišti savo ranką ar petį komandos draugui, kad jis užliptų ten, kur paprastai neužlipsi. Tai ganėtinai naudinga savybė, kokiame režime bežaistumėte, nes realiai ji leidžia apeiti priešus taip, kaip jie nesitiki, arba susišaudymuose duoda jūsų komandai aukščio privalumą. Savaime aišku, kad ant jūrinio konteinerio ar kur kitur užkeltas kolega gali ištiesti ranką ir užsikelti jus pas save.

Transportas — valtys, parašiutai ir t.t. Iš esmės tai savybės sukurtos įvairumo ir linksmumo vardan. Naudojantis transportu ar leidžiantis parašiutu vienas žaidėjas valdo pačią priemonę tuo tarpu kitas šaudo.

Priedangos suteikimas — radę skydą riaušių malšinimui ar pavyzdžiui automobilio dureles galite jas pasiimti ir sukurti laikiną priedangą nuo kulkų. Tai naudinga savybė tiek norint pakeisti savo poziciją tiek norint prastumti visos komandos pozicijas į priekį. Sėlinti pasislėpę už skydo galite ir vieni, tačiau negalėsite šaudyti. Jei sėlinsite su draugu, jis galės atsišaudyti akla ugnimi per skydo kraštą. Kadangi jus judėsite į priekį ir priešai anksčiau ar vėliau bus ganėtinai arti, toks šaudymo būdas yra labai efektyvus ir saugus.

Nugara į nugara — labai arkadinė ir labai maloni žaidimo dalis. Tam tikrose siužetinėse vietose žaidėjai patenka į pasalą. Tuomet valdomi herojai stoja nugara į nugara ir atsišaudo. Kur smagumas? Priešų gyvas galas, laikas sulėtintas o šoviniai nesibaigia :).

Gydymas — kai jus prisigaudote tiek kulkų, kad baigiasi gyvybė jus nemirštate. Jūsų valdomas personažas sėdi ant žemės ir nejudėdamas šaukiasi pagalbos. Tokioje būsenoje jūs galėsite šaudyti, taikytis ir užtaisyti turimą ginklą. Judėti arba keisti ginkluotės ne. Šioje vietoje jūsų komandos draugas gali nuvilkti jus į saugią vietą ir suteikti pirmąją pagalbą. Jei jis to nepadaro laiku ir jus mirštate abiem teks grožėtis game-over langu. Tiesa dirbtinis intelektas neskuba jūsų pribaigti, tačiau jei prieš „mirdami“ turėjote pakankamai aukštą aggro lygį, gali būti riesta.

Apsimesti mirusiu — pakišti draugą po tanku :). Kiekviename lygyje vieną kartą galėsite apsimesti mirusiu ir taip apgauti priešą. Teigiama to pusė ta, kad panaudoję ją laiku išgyvensite. Neigiama, kad permesite absoliučiai visą aggro ant savo partnerio, o jis gali būti tam nepasiruošęs.

Na ir paskutinės savybės kurias noriu paminėti naudingos ir įdomios tik žaidžiant su gyvu žmogumi. Tai emocijų išreiškimas. Jų yra dvi. Teigiama ir neigiama. Abiem emocijom sukurta keliolika animacijų. Tai gali būti ir peties paplekšnojimas, ir high five judesiukas, ir visai rimtas smūgis iš alkūnės į dantis. Žodžiu pagal nuopelnus :).

Arsenalas (ginklai)

Nepasakyčiau, kad labai didelis, tačiau tuo pat metu jis didesnis nei realiai reikia. Žaidime rasite absoliučiai visus žaidimuose ir kine popsu tapusius ginkluotės pavyzdžius. Ginkluotė skirstoma į tris tipus. Pagrindinė — puolamieji automatai, šratiniai šautuvai, rankiniai kulkosvaidžiai. Pagalbinė — pistoletai, pistoletai – automatai. Specialioji — snaiperio šautuvai, rankiniai raketiniai įrenginiai. Kiekvienas ginklas gali būti papildomai modifikuojamas. Tiesa vienų ginklų galimybės gali būti išplėstos kone dvigubai tuo tarpų kitų labai minimaliai. Na pavyzdžiui standartinis puolamasis automatas gali būti papildomai aprūpintas skydu ant vamzdžio (jis ypač naudingas šaudant iš už priedangos), didesne apkaba, nauju vamzdžiu, nauja atrama pečiams ir granatsvaidžiu ar šratiniu šautuvu. Visa tai vainikuoja Pimp paketas, padailinantis ginklą auksinėmis ar platininėmis detalėmis, brangakmeniais. Kiekvienas patobulinimas savaip paveikia ginklo charakteristikas ir paties ginklo generuojamą aggro kiekį. Žaidimo eigoje galėsite keistis ginklais su partneriu. Ne ypač naudinga savybė, tačiau kartais praverčia, nors dažniausiai naudojama linksmumo vardan.

Baigiamoji nuostata

Army of Two puikus ir nepamainomas žaidimas veiksmo mėgėjams turintiems gerų draugų on-line. Tiesa visada galėsite mėgautis žaidimu su draugais ir naudodamiesi split–screen režimu, tačiau norint pajusti tikrą malonumą prireiks gan didelio ekrano. Žodžiu jei jūs vengiate žaidimo su kitais žmonėmis Army of Two nebūtų tas žaidimas kurį rekomenduočiau. Taip jis pasiutusiai gražus, taip jis ganėtinai azartiškas ir įtraukiantis, bet nepaisant to jei žaisite vieni už Army of Two sumokėsite daugiau nei jis vertas. Visai kitas reikalas jei turite pastovių žaidimo on-line partnerių. Tokiu atveju žaidimas įgauna visai kitą vertę, gerokai ilgiau nenusibosta ir tokiu būdu atidirba už jį sumokėtus pinigus. Tad jei esate arkadinių šaudyklių fanai ir dar nuo kontros laikų dievinate co-op skambinkite draugams, keliaukite į forumus ir burkite savo armiją. Armiją iš dviejų.