Nors paskutiniu „Bizarre Creations“ darbu buvo „James Bond 007: Blood Stone“, ne ši 2010-ųjų lapkritį išleista trečio asmens šaudyklė, o tų pačių metų kovą pasirodęs lenktynių žaidimas „Blur“ tapo pagrindine šios britų studijos užsidarymo priežastimi.

Po keturių itin sėkmingų „Project Gotham Racing“ žaidimų „Bizarre Creations“ sąskaitoje buvo pakankamai pinigų dar mažiausiai trims tokio dydžio projektams. Pelningi kontraktai su „Microsoft“ užtikrino jai vietą tarp didžiausių ir turtingiausių nepriklausomų studijų, o nuo seno kokybe garsėjantys jos žaidimai – didelę paklausą tarp leidėjų.

Ne veltui „Activision“ įsigijo studiją už beveik 67 mln. dolerių su pažadu sumokėti dar 40 mln., jei būsimieji jos žaidimai pateisins finansinius lūkesčius. Teigti, jog leidėja į „Bizarre Creations“ dėjo daug vilčių, būtų buvę per švelnu. Už leidybą atsakingo „Activision“ padalinio bosas viešai pareiškė, jog studija buvo įsigyta daugiausiai tam, kad sukurtų kažką panašaus į lenktynių žaidimų „Call of Duty“.

Sulaukęs pozityvių vertinamų iš kritikų ir pirkėjų, tačiau priverstas konkuruoti ne tik su tiesioginiais varžovais „Split/Second“ bei „ModNation Racers“, bet ir su vienais laukiamiausių tų metų žaidimų „Red Dead Redemption“ bei „Alan Wake“, „Blur“ taip ir neišpopuliarėjo. Net pirmieji pirkėjai su juo ilgai neužsibuvo – tinklo žaidėjai ėmė skirstytis praslinkus vos kelioms savaitėms nuo žaidimo debiuto.

O tinklo režimams „Bizarre Creations“ skyrė nemažai dėmesio. Tai turėjo būti „Blur“ arkliukas. Be įprastų tinklo režimų, kuriuose net iki 20-ties žaidėjų vienu metu galėjo lenktyniauti ir kovoti dėl pergalės, „Blur“ siūlė mesti draugams iššūkius ir priimti gautus iš jų, pasirinkti vieną bičiulį pagrindiniu varžovu ir su juo nuolat konkuruoti, girtis pasiekimais „Facebook“ ir „Twitter“ tinkluose, taip pat dalintis žaidime užfiksuotais vaizdus. Dalį šių elementų „Need for Speed: Hot Pursuit“ ir „Forza Motorsport 4“ kaip naujoves pristatė daug vėliau. Daugelio tinklo režimą bandžiusių žaidėjų teigimu, azartiškumu jis menkai kuo nusileido „Call of Duty“. Dizaino prasme „Blur“ net buvo į jį šiuo bei tuo panašus – veikė panaši į privilegijų (angl. perks) modifikacijų sistema.

Kaip tik nuo tos modifikacijų sistemos ir prasidėjo „Blur“ kūrimo darbai. Ji standartines lenktynes turėjo praturtinti papildomais strateginiais pasirinkimais – automobilio ir jo vairavimo stilius čia buvo dar ne viskas. Vis dėlto žaidimo prototipui kažko trūko. Kaip „Bizarre Creations“ suprato vėliau, tai buvo puolamieji ginklai ir gynybiniai pastiprinimai. Veikimo principais jie buvo panašūs į matytuosius „Mario Kart“, tačiau poveikiu artimesni „Wipeout“ analogams.

„Blur“ siūlomas ginklų ir pastiprinimų asortimentas gan standartinis: besivejančios raudonos energijos sferos, viena kryptimi lekiantys rožiniai žaibai, baltas energijos skydas, nubloškianti violetinė banga, žalios nitro rodyklės, oranžinės minos, mėlynos elektromagnetinio impulso kolonos, geltoni viską remontuojantys veržliarakčiai.

Šioms atakos ir gynybos priemonėms funkcionalumo prideda bei išskirtinumo suteikia alternatyvūs jų panaudojimo būdai. „Shunt“ energijos sfera gali ne tik vytis priešais tolstantį taikinį, bet ir būti paleista atgal, tiesa, jau be automatinio taikinio persekiojimo. Tas pats galioja ir „Bolt“ žaibams. Jie, beje, gali susilpninti ar net sunaikinti atskriejančią „Shunt“ sferą. Nuo jos taip pat gali išgelbėti laiku atliktas šoninis slydimas, staigus įsibėgėjimas su „Nitro“, nubloškimas „Barge“ banga ar atmušimas „Shield“ šarvais. Dar būtų įmanoma panaudoti ir minas, kuriomis taip pat leidžiama šaudyti kaip sviediniais. Kuo stipresnis, veiksmingesnis ir įkyresnis ginklas, tuo daugiau būdų jam neutralizuoti.

Dauguma modifikacijų tik sustiprina atakos ir gynybos priemonių veikimą, tačiau yra ir jį pakeičiančių. Tarkime, „Titanium Shield“ paverčia skydą pasyviu ginklu, o „Nitro Rift“ standartiniam „Nitro“ suteikia „Barge“ savybių. Tinklo režimuose modifikacijų keliskart daugiau. Ten jos taip pat pasižymi didesne įvairove. Smalsu, kaip tinklo režimuose papildomos modifikacijos įsiliedavo į bendrą žaidimo balansą. Karjeros režime dėl jo rimtų problemų nepatyriau, tačiau susidūriau su keletu erzinančių problemų.

„Blur“ gali atrodyti nesąžiningai sunkus. Bent iš pirmo žvilgsnio. Žaisdamas vidutiniu sudėtingumo lygiu jau antrų karjeros varžybų nesugebėjau laimėti iš pirmo karto. Ne tik dėl to, kad varžovai sumanūs ir nuožmūs. Daugiausiai problemų sukėlė automobilių valdymas. Niekaip neįstengiau važiuoti oponentu diktuojamu tempu ir nesidaužyti į trasų atitvarus. Stabdžiai nesusidorodavo su inercija lygiai taip pat, kaip galiniais ir priekiniais ratais varomi automobiliai su įcentrinėmis bei išcentrinėmis jėgomis. Nuolatinės varžovų atakos dar labiau sunkino padėtį. Gerai nežinau, kas įvyko po trijų ar keturių valandų, praleistų lenktyniaujant, bet po truputį vairuoti darėsi lengviau ir lengviau, kol net ėmė atrodyti, kad iš „Blur“ išeitų pakenčiamas standartinis lenktynių žaidimas. Taip greičiausiai įvyko ne dėl to, kad apsipratau su jo arkadiniu realizmu, o dėl to, jog gavau geresnių automobilių. Tai supratęs nustojau kartoti varžybas dėl pirmųjų vietų. Prie jų grįždavau tik gavęs greitesnių ir geriau valdomų mašinų.

Automobilių pirkti nereikia. Nauji modeliai tampa prieinami sukaupus tam tikrą gerbėjų skaičių. Fanų gausėja lenktynių metu užimant prizines vietas, aktyviai puolant ir sėkmingai ginantis nuo kitų lenktynininkų, ekstremaliai vairuojant ir paklūstant įvairiems jų norams, svyruojantiems nuo tam tikro ginklo panaudojimo tam tikroje vietoje tam tikru būdu iki trumpo slalomo važiuojant pro vartelius Natūrali „Project Gotham Racing“ matytos „Kudos“ sistemos evoliucija.

„Blur“ ne „Twisted Metal“. Nors jame ir pasitaiko trasos įveikimo per laiką bei varžovų naikinimu paremtų varžybų, tai visų pirma lenktynių žaidimas. Sunaikinimu dažniausiai baigiasi tik vienas prieš vieną lenktynės, kurių metu varžomasi su bosais. Norinti iškviesti juos į dvikovą (ar, vienu atveju, į trikovą), būtina atitikti jų reikalavimus. Tam dažnai net nebūtina laimėti visų to etapo varžybų. Už laimėjimus ir sukauptus fanus uždegamos šviesos, reikalingos atverti tolimesniems etapams. Bosai reikalauja, pavyzdžiui, laimėti varžybas nė sykio nesudaužius ir nesusiremontavus automobilio arba apvažiuoti visą trasos ratą ne mažesniu negu 120 mp/h greičiu. Bandyti atitikti kai kuriuos reikalavimus išties įdomu, bet dauguma jų bereikalingai stabo progresą. Kartą, pavyzdžiui, turėjau tas pačias varžybas kartoti gal pustuzinį kartų vien tam, kad įstumčiau oponento automobilį į vandenį.

Daugiau negu 30-ies žaidime esančių trasų turėtų su kaupu pakakti iš 63 varžybų sudarytam karjeros režimui, tačiau dalis jų tausojamos vėlesniems etapams, todėl iš pradžių gali atrodyti, kad jų yra mažiau negu iš tikrųjų. Trasos išsibarsčiusios po 14 skirtingų pasaulio vietų. Nors šioje srityje „Blur“ leido pasireikšti daugiau negu „Project Gotham Racing“, „Bizarre Creations“ vis tiek stengėsi sukurti kuo autentiškesnį kiekvienos vietos vaizdą. Pavyzdžiui, Hekni rajono Londone išvaizdą pavyko atkartoti taip gerai, kad priekaištų jo reprezentacijai žaidime neturėjo net vienas ten gyvenęs studijos darbuotojas. Kita vertus, renkantis tarp autentiškumo ir praktiškumo, dažniau nugalėdavo pastarasis. Taip, pavyzdžiui, buvo praplatintas geležinkelio tiltas tame pačiame Hekni rajone ar kelias nuo Harunos kalno Japonijoje.

Trasas galima įveikti skirtingais maršrutais. Vieni paprastai sutrumpina kelią, kiti apdovanoja naudingais pastiprinamais. Išmanyti alternatyvius maršrutus taip pat svarbu kaip ir žinoti, kokios kokiose trasose vyrauja kelio dangos. Ten, kur mažai asfalto, gremėzdiškai visureigiai įgyja papildomą pranašumą be didesnių gyvybių skaičiaus prieš likusių tipų automobilius: sukimbančius, slystančius ir subalansuotus. Nustebino, kad visi 50 žaidime esančių modelių yra licencijuoti. „Blur“ garaže yra tokių plakatinių žvaigždžių kaip „Audi R8 4.2 FSI Quattro“, „Ford GT“, „Nissan 350Z“ ir „Toyota Supra“. Nors ir nestipriai, visus juos įmanoma apgadinti. Vienos gamintojos atstovai dėl šios priežasties neleido „Bizarre Creations“ naudotis jų markės modeliais tol, kol studija derybininkai nepriminė jiems to, ką šie su savo mašinomis leido išdarinėti „Codemasters“ jų anksčiau pasirodžiusiame lenktynių žaidime „Race Driver: GRID“.

„Blur“ naudojamas „Horizon“ variklis puikiai su viskuo susitvarko. Nuostabiai atrodančiomis trasomis, blizgančiais automobiliais ir specialiaisiais efektais, prie kurių neblogai dera tranki elektroninė muzika. Svarbiausia, konsolėse – tiek „Xbox 360“, tiek „PlayStation 3“ – žaidimas atvaizduojamas tokiu stabiliu 30-ies kadrų per sekundę dažniu, kad jo jam pavydėtų išskirtiniai šių platformų žaidimai. Esant didesnėms apkrovoms, sakykime, į vieną vietą susigrūdus didesniam kiekiui automobiliui, „Horizon“ automatiškai sumažina toliau esančių objektų kiekį ir detalumą Jis taip pat gali sumažinti specialiųjų efektų rezoliuciją, vaizdo filtrų kokybę, aplinkos atspindžių ant automobilių atnaujinimo dažnį bei atlikti kitus veiksmus kadrų kaitai palaikyti.

Užvis įspūdingiausias žaidimo variklio pasiekimas – „Blur“ gali žaisti iki keturių žaidėjų viena konsole. Tik ar norės? Manau, tam trukdys nepaklusnus valdymas, prie kurio reikia laiko priprasti. Žaidimas neleidžia visiškai ignoruoti fizikos dėsnių, tuo per daug versdamas koncentruotis į rimtąją vairavimo, o ne linksmąją kautynių dalį.

Nuo tada, kai jį nustojo žaisti internetu, „Blur“ geriau pasilikti vienam. Gerai vairuojantis, aršiai puolantis ir protingai besiginantis dirbtinis intelektas privers susikaupti net labiausiai patyrusius lenktynių žaidimų veteranus. Varžybų skaičius nėra didelis, bet norint atitikti reikalavimus kovoms su bosais, pritraukti pakankamai gerbėjų naujiems automobiliams ir sukaupti pakankamai šviesų kitiems etapams, jas gali tekti kartoti ne po kartą ir ne po du, tiesa, dažniau iš reikalo negu iš noro. Automobilių ir trasų kiekis optimaliai proporcingas varžybų skaičiui, deja, anaiptol ne viskas prieinama iškart, ypač kalbant apie modifikacijas, iš kurių pačios įdomiausios randamos tik tinklo režimuose, visai kaip ir kai kurie varžybų tipai.

Užbaigus gan trumpą „Blur“ karjeros režimą norisi kažko dar, o tas „dar“, į kurį „Bizarre Creations“ investavo šitiek laiko, nėra ir daugiau niekada nebebus prieinamas, būsimiems žaidėjams palikdamas kokybiško, tačiau smulkoko lenktynių žaidimo įspūdį.