Praėjo jau nemažai laiko po to, kai turėjome galimybę savo rankomis paliesti ketvirtąją žymiosios taktinės strategijos „Heroes“ dalį. Per ta laiką šios ir „Might & Magic” serijos kūrėjas „New World Computing“ spėjo bankrutuoti ir pasakyti viso gero žaidimų rinkai. Visus serijos fanus ir mėgėjus ilgą laiką kaustė nežinia ar dar kada nors jie turės galimybę išvysti ką nors naujo. Na, bent jau kaustė iki praėjusių metų, kol „Ubisoft“ pranešė įsigijusi visas teises į šią frančizę. Iškart po to, buvo paskelbta, kad naujausią, penktąją dalį, kuria Maskvoje esanti studija „Nival Interactive“. Jau ketvirtoji dalis prieš tai buvo pilnai trimatė ir galima sakyti būtent tai sugadino senųjų žaidimų dvasią, o ir patys žaidėjai labai dažnai ketvirtąją įvardiją kaip pačią blogiausią iš visų. Todėl, mūsų kaimynams iš Rytų teko sunki užduotis – padaryti tokį trimatį žaidimą, kad jį priimtų visi. Ar jiems tai pavyko, manau paaiškės jau apžvalgos pabaigoje.

Linksmiausia dalis tik įsijungus žaidimą yra visų tų pačių pagrindų išlikimas. Jūs turite vadovauti herojams, ypatingai stipriems kovos personažams, bekeliaujantiems per visą žemėlapį su savo armiją ir renkantiems resursus, užgrobinėjantiems kasyklas, šachtas ir kitus naudingus pastatus. Kiek sustiprėję jau puolate kitas pilis ir joms priklausiančias žemes, stiprinate savo jėgas, įsigyjate daugiau herojų ir puolate dar kitas pilis, kurios jau gali priklausyti ir lygiai tokiam pačiam priešininkui kaip jūs, kuris iš visų jėgų trokšta tapti viso žemėlapio valdovu.

Penktoji dalis pristato gan platų herojų ir pabaisų, bei kovos padarų būrį, kadangi iš viso mūsų dėmesio laukia net 6 frakcijos, kurių visos vienaip ar kitaip bus jau matytos „Heroes“ fanams. Nors neteisinga būtų teigti, kad žaidime veikia vien fantastinės būtybės, kadangi mes turime tokius nepraustaburnius kaip banditus, tačiau visgi pagrindiniai akcentai yra sudėti ant fantastinio tipo būtybių, kaip kad magai, elfai, demonai ir kiti panašūs padarai. Kiekviena iš frakcijų turi savo skirtingus herojus, pilis ir karius ir nors milžiniškų sąsajos skirtumų valdant juos visus ir nėra, bet visos skirtingos rasės savyje turi kažkokiu ypatingų savybių, išskiriančių ją iš kitų. Pavyzdžiui, demonų herojai gali įgauti jėgos, kurią gali panaudoti pasitiprinimo iškvietimui. O vat numirėlių herojai savo jėgas panaudoja prikeldami mirusius priešus arba savo karius.

Šie nuansai yra daugeliu atveju jau girdėti ir matyti senesnėse „Heroes“ dalyse, tačiau šįkart jų skaičius nepaprastai išaugo, todėl dabar pasidarė dar sunkiau nuspręsti kaip vystyti savo herojų, kad jis taptų galingiausias ir geriausiai panaudotų savo specialius sugebėjimus. Blogiausia, jog žaidimas dar apsunkina šią užduotį nepateikdamas daugelio savybių paaiškinimo. Tai išties kliudo, nes išmokti kurį nors naują burtą, tam kad išbandytum ką jis daro, nėra geriausias sprendimo būdas. Panaši problema egzistuoja ir artefaktų srityje, kurių daugelis taipogi negali pasigirti turintys aprašymus. Todėl kartais tenka nešioti kurį nors šalmą vien todėl, kad jis skamba taip, jog tiesiog privalo būti velniškai geras.

Bet iš kitos pusės, savo eksperimentams turėsite daugybę laiko, nes visų pirma nėra jokio laiko limito žaidžiant žaidimą, o antrą – mūsų laukia didelė ir įdomi kampanijų serija. Visas žaidimas susideda iš šešių, tarpusavyje visiškai nesusijusių, kampanijų, kurių kiekviena sudaryta iš 5 misijų. Tik nebūtina pradėti rėkti, jog per mažai. Tereikia paskaičiuoti, jog prie kiekvienos praleisime mažiausiai keletą valandų ir visų kampanijų įveikimo laikas pasiekia solidų laiką. Daugiau ar mažiau, pražaidę visas misijas susipažinsite su beveik visomis frakcijomis, kurios turės joms skirtas misijas. Maloni smulkmena yra tai, kad kiekvieną kartą pradėjus naują misiją nereikės iš naujo mokyti ir treniruoti savo herojaus, jis kelsis per lygius. Bloga smulkmena taipogi yra, mums pradėjus naują misiją reikės iš naujo statyti ir gaminti visą armiją (na beveik).

Prie kampanijų (arba jas užbaigus) visada galima pridėti daugybę, puikiai išdirbtų scenarijų, kurių kiekvienas turi ir po pilną vaizdo intarpą, beveik kaip kampanijų misijos. Pridėjus daugelio žadiėjų režimą, mes gauname puikiai sukonfigūruota žaidimą. Žinoma, ėjimų strategijose žaisti internete kiek apsunkina ta mintis, jog laukti teks daug ir kartais ilgai. Šioj vietoj „Heroes V“ bando taisyti padėti ir įveda keletą įdomių dalykų, vienas iš jų yra herojų kovos, kuomet vienos ir kitos frakcijos aukšto lygio herojai susikauna dvikovoje. Dar vertas dėmesio yra „vaiduoklio režimas“, kuris leidžia priešininko ėjimo metu atlikti įvairius veiksmus, kurie vėliau būtų įvykdomi.

Turbūt „Heroes“ fanams nereikia aiškinti, kad žaidimas susideda iš trijų pagrindinių dalių: pilies statybos, žemėlapio tyrinėjimas ir kovos. Paskutinioji dalis, mūsų džiaugsmui, išliko taip pat labai artima savo pirmtakai. Kaip ir anksčiau, mūšio lauke vienoje pusėje mes išrikiuojame savo karius, o kitoje išsirikiuoja priešo armijos. Kiekvienas karys turi savo ėjimo laiką, kurį gali išnaudoti ėjimui arba puolimui. Vertėtų prisiminti senesnius „Heroes“, jog iš pažiūros labai paprasti mūšiai iš tikrųjų reikalauja nepaprastai daug išminties, kadangi kiekvienas unitas yra skirtingas tiek savo išvaizda, tiek ir savybėmis. Pats herojus, kaip ir senų senovėje, tiesiogiai būti užpultas negali, tačiau labai dažnai yra nepaprastai svarbus mūšio lemčiai. Jo burtai, magija ir kiti talentai dažnai tampa didele paspirtimi kovoje ir netgi pačių karių galingumas yra susietas su jo herojumi.

Grafika žaidime (kaip ir ketvirtojoje dalyje) pilnai 3D. Visas pasaulis jame atrodo tiesiog nuostabiai, tačiau tikriems „Heroes“ fanams kūrėjai sumanė padaryti ir mažytę dovaną, jame mes galime pastebėti gan nemažai ranka pieštų kūrinių, kurie labai puikiai įsilieja į bendrą kontekstą ir yra verti pagyrimų, jau vien už tai, kad stengiamasi dėl visų. Kita labai gerai atidirbta techninė pusė yra garsas. Žaidime esančios tiek simfoninė, tiek ir paprasta muzika yra suderinta puikiai. Ji kuo puikiausiai atitinka kiekvieną frakciją. Tiesiog paprasčiau galima pasakyti, jog kiekviena praleista minutė žaidime yra nuostabi jau vien todėl, kad jūsų ausys gauna puikios muzikos dozę (neminėsiu čia žaidimų, kuriuose esantis garso takelis yra tikra kakofonija).

„Heroes“ frančizė jau buvo beveik mirusi, o daugybę žaidėjų ją net ir palaidojo. Tačiau „Ubisoft“ drąstiškai ją ištraukė ir pastatė į gyvenimą ir kas nuostabiausia – pastatė labai gerai. Nesvarbu kas jūs būtumėte: „Heroes“ fanas, požingsninių strategijų gerbėjas, žaidėjas ieškantis garsaus pavadinimo ar paprasčiausiai žmogus, norintis atsipalaiduoti po darbo dienos, šis žaidimas turi ką pasiūlyti kiekvienam. Apskritai, didelis ir galingas kūrinys, kurį turėtų priimti ir skeptiškiausi serijos gerbėjai.