Viskas prasidėjo dar tuomet, kai Trečiasis Reichas sumanė užkariauti Europą. Tuomet tūkstančiai žaidėjų buvo pašaukti atlikti pareigą savo tėvynei ir kovoti dėl savo idealų. Mes jungiamės prie serverių ir iš naujo mėginome perrašyti istoriją. Taip, dar kartą patirtį tai ką, jau buvo patyrę šimtai tūkstančių jaunų vyrų. Mes kovėmės dykumose ir bandėm savo laimę prie Tobruko tirtovės saulėtoje Afrikoje. Kiti šalo ir aukojo savo gyvybes dėl pramoninio Stalingrado ar iš paskutiniųjų bandė užimti Charkovą. Aš savo laimę bandžiau gražiojoje Prancūzijoje, kur patyrėme tai, ką žmogus baisiausio gali išvysti savo gyvenime.
Man pavyko likti gyvam. Daugeliui mano kovos draugų taip nepasisekė kaip man. Vieni liko gulėti Normandijos paplūdimiuose, kiti prie Kaeno griūvėsių, dar kitų kapai puošia Olandijos žemes. Bet ilgai tikėtis ramybės aš neturėjau šansų. Po kelių dešimtmečių atvykau į džiungles, į Vietnamą. Ten galėjau patirti ką reiškia kovoti prieš vėjo malūnus. Atrodė, jog mes padarydavome maksimalią žalą priešo kariams, tačiau jie kaskart kovodavo dar smarkiau ir energingiau. Bet aš gajus. Sugebėjau priversti džiungles slėpti mane ir išgyvenau. Deja, tik iki sekančio karo.
Super taiklios į šilumą reaguojančios raketos, dideliu taiklumu pasižymintys lengvieji ginklai, tankai su automatiniu taikinio nustatymu ir iš niekur atsirandantys lėktuvai. To dar patirti man nebuvo tekę. Aš netikėjau, jog įmanoma išgygventi tokį karą, kur nežinai nei kodėl, nei už ką kariauji. Tavo priešai – ne apsigimę blogiukai, o kitos valstybės samdiniai, visiškai nesidomintys politiką. Aš irgi jai buvau apatiškas. Manes taip pat nedomino visas tas humaniškumo mėšlas. Iš mano lėktuvo paleistos raketos nesigilino į savo aukos statusą. Jai buvo svarbiausia vienas tikslas – kuo greičiau ir geriau atlikti savo darbą. Aš irgi buvau toks pat.
Tai galėtų būti ištraukos iš žaidėjo dienraščio, žaidusio visas 3 ankstesnes „Battlefield“ dalis (neskaičiuojant papildymų). Iš tiesų per tuos kelis metus, kai mes galėjome džiaugtis nuostabia „Battlefield“ serija ir iš tikrųjų pajusti interneto batalijų didybę, mūsų kovojami mūšiai sugebėjo taip patobulėti, jog tai galėtų būti ištisos temos šių dienų filosofams. O mes paprasčiausiai jas ir paliksime tiems patiems filosofams, o patys kelsimės į ateitį ir jos karus.
„Battlefield 2142“ istorija pasakoja apie ypatingai didelius atmosferos pokyčius, kurių pasekmė – milžiniški pasaulio plotai tapo gyvenimui netinkančiomis šalčio sukaustytomis žemėmis. Vienu žodžiu, labai didelis ir šaltas ledynmetis. Tuo tarpu milijardai žmonių stengiasi tokiu laiku kuo greičiau pasitraukti iš netinkamų gyventi teritorijų į Šiaurės Afriką, kur klimatas vis dar palankus. Šioje vietoje ir iškyla pagrindinis žaidimo konfliktas. Vienoje jo pusėje Europos Sąjunga, o kitoje – Jungtinė Azijos Koalicija, kurios vedle tapo didžioji Rusija. Kaip jau supratote, tai reiškia, kad bus tik dvi skirtingos frakcijos. Pačiame žaidime mes kausimės nuo šalčio sukaustytos Europos iki švelnaus klimato Afrikos pakrantės.
Jeigu teko bandyti savo jėgas ties „Battlefield 2“, tai daugelis tokių žaidėjų naujoje „Battlefield“ serijoje jausis kaip namuose. Daugiausia dėl to, kad žaidimo dizaineriai neleido savo fantazijoms pernelyg daug pasireikšti. Todėl mes vietoj lazerių ir kitų išmislų gausime naudotis kiek patobulintais šiuolaikiniais ginklais, tarp kurių seni geri šautuvai, snaiperiniai ginklai, granatsvaidžiai ir lengvieji koviniai ginklai. Visi jie vienodai pasiskirsto po visas keturias klases. Būtent, šįkart vietoj net 7 buvusių „Battlefield 2“ žaidime, dabar mums liko vos 4.
Pėstininkai taip pat turi ir daugiau patobulinimų, kadangi šįkart atrakinamų ginklų idėja buvo išplėtote dar daugiau. Iš viso laikui bėgant jūs galėsite prieiti net prie 40 naujų ginklų ar patobulinimų detalių. Tačiau šioje vietoje iškyla ir keletas sunkumų. Visų pirma pradinėse žaidimo stadijose jūs net neturėsite granatų. Ypatingai jūsų atsilikimas jausis kovojant prieš gerokai daugiau pažengusius žaidėjus, kurie bus atrakinę daug daugiau ginklų. Tokia situacija tęsis iki tol, kol pagaliau gausite pakankamai taškų tobulėjimui.
Bet „Battlefield“ serija niekados neapsiribodavo tik pėstininkais. Galbūt ji ir yra tokia populiari ir visų mėgstama, jog vienu metu yra sumaišyta pėstininkų ir transporto priemonių kova. Naujasis žaidimas – ne išimtis. Visų pirma mus pasitinka mechaniniai kariai. Tai dideli vaikščiojantys tankai, kuriuos išmėginti būtiną visiems. Tuo tarpu bugiai, transportiniai šarvuočiai ir tankai daugmaž atitinka šių dienų prototipus ir senesniuose žaidimuose matytas priemones, tik išskyrus kelis atributus. Pavyzdžiui, bugiai turi savybę, kurios pagalba jie staigiai gali pasišalinti iš įvykio vietos, ar transportiniai šarvuočiai, galintys išleisti į orą specialią kapsulę, kurioje būtų gabenami kareiviai. Gaila, tik kad šįkart aviacija nėra tokia galinga, kaip matytoji „Battlefield 2“ žaidime. Galbūt laikui bėgant interneto platybėse vis dėl to atsiras talentingų pilotų, kurie sugebės juos paversti mirtinomis kovos mašinomis?
Kaip jau supratote, „Battlefield 2142“ išlaikė daugybę dalykų iš antrosios dalies, tike „gameplėjuje“, tiek ri kitose sferose. Visų jų net nesuminėsi, tačiau nuo jausmo, jog tai viso labo yra tik paprastas modas ar šiaip papildymas, o ne visa atskira dalis, išgelbsti visiškai naujas režimas. Šalia jau spėjusio atsibosti „Conquest“, mes turime galimybę išbandyti visiškai naują – „Titan“ režimą. Skirtingai nei „Conquest“ režime, kur mums reikia užkariauti kuo daugiau kontrolinių taškų ir išlaikyti jų kontrolę kuo ilgesnį laiką, „Titan“ režime mes turime sunaikinti priešininkų bazę – milžinišką titaną. Tačiau tai padaryti nėra taip lengva. Iš pradžių jis yar saugomas apsauginio skydo, kurį nugalėti gali žemėje esančios raketos, kurias reikia periodiškai paleidinėti. Taigi, visų pirma užverda kova žemėje. Vėliau, kai jau skydas nugalėtas, žaidėjai turi patekti į titano vidų ir sunaikinti pagrindinį rektorių. Norint patekti į titaną, reikės pasinaudoti arba aviacijos parama arba kovine kapsule, kuri yra išleidžiama iš transporterių.
Pats „Titan“ režimas yra šiek tiek sudėtingesnis nei ‚Conquest“ ir reikalauja gerokai daugiau tarpusavio supratimo. O tai pasiekti irgi reikia laiko. Kita, daug geresnė pusė, yra ta, jog „Conquest“ režimas siūlo gerokai daugiau galimybių laimėti žaidimą. Pavyzdžiui, jei viena komanda sugeba sunaikinti titano apsauginį skyda, tai dažniausiai ji tuomet pasiunčia visa savo armiją sunaikinti paties titano. Tačiau jo siaurūs koridoriai gali tapti spąstais kareiviams. Tuo labiau, kad juos išlaikyti visiškai nereikia visos armijos. Taigi kol viena grupė toliau gina titaną, kita gali pradėti leisti raketas, kurios dabar jau buvo paliktos likimo valiai, į priešininkų titaną ir taip pat sunaikinti jo skydą. Dinamikos šiam režimui įduoda ir tai, jog kovoti titane jūs turėsite be transporto priemonių, kas reiškia, jog reiks nešdintis iš jaukaus tanko ir užimti titaną senu geru keliu – savomis rankomis.
Kalbant apie grafiką, tai visų pirma verta paminėti, jog pats grafikos varikliukas beveik nepasikeitė. Bet tai jokiu būdų nereiškia, kad pats žaidimas nėra dailus. Kiekvienas žaidimo žemėlapis savyje slepia tam tikro žavesio, nuo nusiaubto Berlino iki futuristinės tvirtovės Gibraltare. Visi jie perteikia nuostabią bendrą žaidimo atmosferą, kuri tikrai padeda įsijausti į ateinančių laikų dvasią. Kitas šią dvasią stiprinantis elementas – puikus garsas. „EA“ šioje vietoje niekados nepasišiukšlina.
„Battlefield 2142“ – tai puikus žaidimas, kurį rekomenduojame tiek visiems serijos fanams, tiek ir žaidėjams, ieškantiems įspūdingų interneto batalijų. Juk pradėti žaisti šią seriją niekados nevėlu. Juolab, kad naujausia dalis niekuo nenusileidžia ankstesnioms versijoms ir netgi siūlo keletą labai įdomių naujovių, tarp kurių ir naujas „Titan“ režimas.
