Nesibaigiančios tinklo batalijos. Reali įtampa ir pergalės skonis, nugalėjus. Tai jau daug metų iki kaulų smegenų pažįstami jausmai visiems (turbūt, išskyrus patį autorių). Bet tada, netikėtai išaušus naujoms perspektyvoms „Tribes: Ascend“ surado mane. Pasislėpkite, naivūs CS‘ininkai, naujas karo dievas jau čia! Robotizuotas, greitas ir vešlus… hm… veržlus tinklo karalius. Jūsų taip pamėgtų batalijų internete ateitis!

Skaitmeninėje erdvėje, turbūt ne vienas pastebėjote visus apdovanojimus, kuriuos susižėrė šis žaidimas, todėl kalbėti apie juos aš nesiruošiu. Oficialioje žaidimo svetainėje drąsiai teigiama, kad tai – greičiausias internetinis visų laikų žaidimas. Ir tai intriguoja.

„Tribes: Ascend“ – nemokamas(!) MMOFPS, sukurtas itin spalvotais kūriniais pagarsėjusios žaidimų kompanijos „Hi-Rez“, savaip įprasminantis sąvoką „laisvė“. Grakštūs pasisklandymai ore, slidinėjimas kopomis, pastovus greitis ir aistra. Aistra medžioti, žudyti ir galiausiai, nugalėti. Produktas, leidžiantis didžiuotis skaičiais dar vieno sėkmingai užbaigto mačo finalinėje lentelėje, tuo pat metu mąstant apie naują, neišvengiamą mirtį oponentams nešančią strategiją.

Be viso to, ši nemokama šaudyklė inovacijų ištroškusį žaidėją įkiša į dideles (rimtai dideles!!!), gražiai sumodeliuotas ir gyvas aplinkas, kuriuose kelios dešimtys išsimėčiusių žudikų daro viską, kad pasiektų taip geidžiamą pergalę. Žaidimo žemėlapiai erdvūs ir pulsuojantys gyvybe. Ir jokio skirtumo, ar tai saulėje mirkstanti dykuma, milžiniškas landšaftas, kurio viduryje stūkso pilis, didinga tvirtovė, kurios fone dega dangoraižiai ir skraido kosminiai laivai, tropikų sala ar pats pragaras, su ugnikalniais bei iš jų išsiveržusia lava. Visos aplinkos savo didybe gali drąsiai būti lyginamos su naujausių, brangių hitų lokacijomis.

Bet kam tiek erdvės? Juk dvidešimčiai žaidėjų užtektų ir kur kas siauresnių aikštelių, juos taip maloniai užvedančiomis tinklo skerdynėmis. Ir čia savo trigrašį įkiša išganinga mechanika. Jau treniruočių metu klausiau savęs, kaip jie visa tai panaudos pliekiant tinke? Matote, valdomas veikėjas bet kuriuo momentu gali pakilti nuo žemės. Ir sklandyti ilgai. Ir dabar įsivaizduokite galimybes, kurias suteikia tokia veržli mechanika. Dvi dešimtys žmonių valdomų karių, kurie išnaudoja ne vien horizontalią, bet ir vertikalę, idant pasiektų savo išsvajotą tikslą.

Praėjus visus apmokymus ir susipažinus su stulpeliu, esančiu po sveikata, kuris rodo, kiek energijos sklandymui liko, mane išmetė random.org nulemtame serveryje, kur buvau viena dešimtoji raudonųjų. Prieš mane atsivėrė įspūdingos platumos. Aš įsibėgėjau ir pakilau. Virš manęs stovėjo pilys, šovinius papildantys bokšteliai, kopos, ir susispietę lyg skruzdėlės bėgiojo pora tuzinų žmogelių. Jaučiat galimybes? Ypač, kai Tribes: Ascend maloniai suteikia progą ne vien tolimoms, bet ir artimoms kovoms.

Viskas vyksta paprastai. Po itin patogios registracijos, Jūs pasirenkate vieną iš poros komandų ir be jokių išvedžiojimų esate įkišamas (įkišama?) į skerdynes po atviru dangumi.

Daryk, kaip išmanai! Tik nuo Tavęs priklauso, ar tu vaikščiosi žeme ir tykosi priešo pasislėpęs už šauniai integruotų barikadų, ar sklęsi kažkur aukštai ir skenuosi visą areną. Bet kuriuo atveju, žaidimas suteikia lygias galimybes tiek nužudyt, tiek būti nužudytam. Ginklų pasirinkimas iš pradžių, nors ir nėra didelis, tačiau pakankamas. Šaudyt, atsišaudyt, sprogdint, kapot priešus taip, kaip Tu įsivaizduoji, galėsi jau pačioje pradžioje.

Tiesa, pradžia Tau pateiks tik pirmųjų dviejų tipų mačus. Tai jau įprasti komandiniai mirties mūšiai ir kovos dėl vėliavų, kurios pasiūlo transporto priemonių sistemą. Pradžioje užrakinti „CTF Blitz“, „Capture and Hold“, „Arena“, bei intriguojantis „Rabbit“. Kaip tik po to, Tau bus suteikta proga pasirinkti vieną iš 9 klasių ir pamatyti, kiek daug pasirinkimų kol kas užrakinta. Atrakintos dvi klasės, tai „Pėdsekys“ ir „Karys“. Likusios, tai „Sargybinis“, „Įsilaužėlis“, „Plėšikas“, „Technikas“, „Kovotojas“ ir „Grobuonis“.

Iškart po visų išvedžiojimų, atsirasi kažkokios arenos krašte ir turėsi išgyventi. Savo amunicijos, lankstumo ir reakcijos dėka, be abejo. Tribes: Ascend visu didingumu skelbia apie savo sportinę pakraipą. Pastovus judesys, sklandymai,šiuožinėjimai… Tūzinai priešiškai nusiteikusių oponentų maloniai pagelbėja situaciją, paskandindami kompiuterio ekraną dūmų kamuoliuose. Tik spėk atsišaudyti!

Kovos metu rinksi patirties taškus ir kelsiesi savo rangą. Patirties taškai, aišku, dalinami už tobulą sklandymą ore ir meistrišką priešų žudymą. Po visą žemėlapį gainiojaisi vargšą nelaimėlį, kol jis bergždžiai bandė pasprukti, ar nukreipti Tavo dėmesį, tačiau jau beveik užbaigęs savo juodą darbą, pastebėjai iš kažkur kolegos numestą granatą, kuri jį galutinai nužudė? Ne bėda, nes tokiu atveju tu gausi apdovanojimą „Assist“, kuris suteikia nemažai patirties taškų ir yra antras mačo lentelėje po Tavo nužudymų.

Nepatirsi gėdos miręs (ar nusižudęs) tuzinus kartų, nes mirčių „Tribes“ kovos metu neskaičiuoja, tačiau, vardan susivienijimo, ragina komandinį darbą. Rangas, tai lyg savo kario lygio kėlimasis. Pasiekęs septintąjį atsirakinsi visas klases ir stipriai paįvairinsi šitą nesustabdomą kiber-kapoklę. Už sukauptus patirties taškus, be abejo, galėsi įsigyti daugiau energijos, naujų ginklų ir visokių kitokių kovoje pagelbėsiančių dalykėlių.

Laikui bėgant, kovos taps dar dinamiškesnės ir įvairesnės. O Tu tapsi tikra žudymo mašina. Tačiau nuo skaičiukų priklauso, toli gražu, dar ne viskas. Daug dėmesio Tribes: Ascend skiria žaidėjo kovos įgūdžiams. Kai ekrane viskas pastoviai skuba, kažkur netoli sprogusi granata subjauroja vaizdą, o karys, kurį Tu vejiesi sklando neprasčiau nei Tu, jau nekalbant apie nužudymus, pats pataikymo faktorius labai slidus, ir kartais, atrodo, priklauso grynai nuo sėkmės.

„Tribes: Ascend“ tuo pačiu metu yra „casual“ žaidimas, tačiau jo „core“ negalima nuneigt, nes jis vietomis reikalauja labai aštrios reakcijos. Priešo gainiojimasis, ne tik yra smagiausia žaidimo dalis, bet ir daug laiko ir įgūdžių reikalaujantis veiksmas. Nes tai gali užtrukti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Čia rimtai. Bėgantis taikinys gali bet kada atsinaujinti savo amuniciją ir sveikatą. Pakeisti taktiką arba paprasčiausiai išnykti. Bet kuriuo atveju, dar smagiau pasidaro tada, kai Tu ir tampi tuo taikiniu. O jei Tave agresyviai medžioja ne vienas, bet iškart keturi grobuonys… Kartais pajunti adrenaliną ir negali to nuneigti. Na, o jei netyčia pasisekė pagriebti vėliavą, tada tik spėk kuo greičiau nuskrist iki artimiausios atokios vietos, nes sekundžių skaičius, po kurio stambiu planu stebėsi vieną iš savo žudikų, nuo to laiko nukrenta kokius keturis kartus.

Vizualinė žaidimo pusė „ištaško“ vos įsijungus žaidimą. Jaučiamas didelis detalumas, vaizdo efektai palieka įspūdį, o galiniai fonai išvis nubloškia. Žaidime vyrauja standartinė tinklo kovų muzika. Pasibaigus mačui skamba didingas instrumentalas. Tuo tarpu susišaudymų, sprogimų garsai nusipelno pagyrų. Nors tai ir nuvalkiota, bet įtikinantys, iš kolonėlių atsibeldžiantys garsai žaidėją įkiša į tam tikrą pasitenkinimo būseną, kuri žaidimui suteikia aistros.

Bet kuriuo atveju, „Tribes: Ascend“ vistik yra nišinis žaidimas, kurį be abejo dievina beveik visi MMOFPS žanro fanai. Kitiems tai puiki galimybė pabandyti ir pasimėgauti tuo, kuo jau ilgą laiką mėgaujasi tūkstančiai žaidėjų. Turbūt vienintelis žaidimo minusas iš mano subjektyvios pusės būtų tai, jog atsirakinus visas klases ir iki soties prisivažinėjus visuose žaidimo žemėlapiuose, galiausiai užsmaugia monotonija ir pasikartojimas.

MMO – tai, kaip traškučiai. Valgai, kol skanu, tačiau ilgainiui vistiek nusibosta tie patys pasiskraidymai ir pasišaudymai. Tačiau tai nereiškia, kad žaidimas neturi išliekamosios vertės. Jis drąsiai gali ilgam prikaustyti ne tik pasišventusį tinko skerdynių faną, bet ir bet kurį žaidėją. „Tribes: Ascend“ yra labai žavus, gražus, greitas ir smagus žaidimas, kurį verta bent jau pabandyti. O ir ilgam įsitraukti į šią inovatyvią bataliją yra taip paprasta…

Aš visai netikėtai, „Tribes: Ascend“ dėka, atradau MMOFPS žanrą iš naujo, ko linkiu ir Jums, kurie jo dar nebandėte. Žaidimas tikrai vertas bent kažkiek Jūsų laiko ir pastangų.