Paskutinė parodos diena, tad žūtbūt reikia pažiūrėt tuos dalykus, kurių per likusias dienas nespėjau. Iš pačio ryto, tik atidarius parodą pasiryžau atstovėt eilę prie Midway žaidimų. Nebuvo labai baisiai ilgai, kokią pusę valandos teko palaukt, ir patekau įsileido į Unreal Tournament III stendą.

Iškart pasakysiu, kad kažko daug nelabai spėjau pamatyt ir normaliai susidaryt vaizdo. Vyko multiplayer turnyras, kuriame vienu metu galėjo žaisti 12 žmonių. Buvo žaidžiamas naujas režimas, kur reikia užiminėti priešo bazes pernešant savo komandos rutulį, bei jas ginti nuo priešų. Užėmus tris bazes komanda gali pulti pagrindinį priešo įtvirtinimą ir jį užėmę nugalėti raundą. Šiaip bėda buvo ta, kad prieš žaidžiant instrukcijas aiškino vokiškai, tai prisėdus žaist teko pačiam staigiai žiūrėtis kas čia kaip.

Pirmas įsūdis – viskas labai greitai ir intensyviai. Gerai, kad nors pats žaidimas angliškas buvo, tai galima suprast nurodymus ir kas kaip vyksta. Patekęs į žaidimą iškart griebi ginklus, o tuomet gali imt savo komandos orbą ir pernešt jį į artimiausią bazę, kuri pradžioje dar būna niekieno neužimta. Jei kitas komandos narys paėmė orbą, leki paskui, kad jį pakeliui bandytum apgint.

Nusigaut iki artimiausios bazės, kuri yra tolokai, galima trim būdais. Bėgti paprastai, šokti ant „oro riedlentės“ arba pasinaudoti kokia nors transporto priemone. Labai smagus jausmas skristi su ta oro riedlente. Tikrai kaip koks futuristinis Tony Hawkas. Su ja galima šokinėti nuo atbrailų, tik kad šaudyti nelabai patogu taip lekiant.

Transporto priemonių spėjau pabandyti kelias. Tai buvo nedidelis „oro motociklas“, po to kažkas panašaus į tanką su pabuklų ir labai keistas rutulys su trim ilgom kojom, ropojantis kaip koks voras. Visos transporto priemonės turi šaunamąją galią, vienos galingesnės, kitos silpnesnės.

Susidūrus su priešais kova labai galinga ir greita, kaip ir galima tikėtis iš UT žaidimo. Ginklų vienu metu, kaip supratau, galima turėti tik penkis, iš kurių trys labai silpni ir nelabai naudingi. Kovojant ginklai greitai išsinaudoja, tad reikia lėkti į artimiausią bazę juos pasikeisti. Čia kūrėjai matyt specialiai taip padarė, kad žaidėjai ilgai vienoje vietoje neužsibūtų. Daugiausia naudojau tokį kaip šratinį šautuvą, kalantį plačiai pasklindančiomis kulkomis.

Kadangi sakau, ne iki galo supratau instrukcijas, man ten toks pakankamai chaosas buvo. Bėgi su visais, matai kitos spalvos priešą ir pyškini. Pribėgi prie priešo užimtos bazės ir tuomet reikia nušaudyti priešo rutulio apsaugą, kad kas nors kitas iš tavo komandos galėtų vietoje jo įstatyti savo rutulį.

Pažaidėme gal penkias minutes ir po pirmojo raundo teko užleisti vietą kitiems – eilė jau iš pačio ryto susidarė didelė, aš dar visai padoriai spėjau. Apie grafiką labai detalaus įspūdžio nespėjau susidaryti, nes sakau viskas lėkė labai dideliu greičiu. Pati arena tikrai didžiulė, su atvirais plotais UT variklis dirba puikiai. Transporot priemonės visos blizgančios ir jaučiasi jų svoris. Ginklai tik kažkaip man neužstrigo – tik pora stipresnių ir rimtesnių buvo. Tikrai reiktų daugiau laiko su juo praleisti ir pabandyti ne multiplayer režimą, kad susidarytum kažkiek bendresnį vaizdą.

Deja, Unreal Tournament III žaidimo negalima buvo fotogratuoti, tad nelabai ką galiu parodyt.