1968 metais įvykusio pristatymo metu debiutavo pelė. Ją pristatinėjo Douglas Engelbart, demonstruodamas kaip valdoma Jack Kelley sukurta konsolė. Naujasis įvesties įrenginys pristatymo metu buvo laikomas ant įdubusio ploto šalia klaviatūros. Nors šį plotą ir būtų galima laikyti pirmuoju pelės kilimėliu, tačiau anot Alex Pang, Kelley „tikrąjį“ pelės kilimėlį sukūrė po metų. Nepaisant to, kad šis naujas kūrinys tikrai pagelbėdavo pelių naudotojams, tačiau praėjo dar kone dešimt metų kol pelių kilimėliai tapo kone privalumo kiekvieno kompiuterio aksesuaru – 1982 kone visi pelių savininkai jau naudojo „specialius kilimėlius“, kurie pagerindavo ratukinių pelių judėjimą. Dar po metų – 1983 rugpjūčio 25 dieną – „InfoWorld“ leidinio publikacijoje atsirado naujas terminas „mouse pad“, užvaldęs visą pasaulį (lietuviškas terminas „pelės kilimėlis“ būtent yra kilęs iš jo). Dabar, praėjus kone 40 metų nuo pelės kilimėlio atsiradimo bei 30 metų nuo įsitvirtinimo rinkoje, situacija vėl pasikeitusi. Optinių ir lazerinių pelių atsiradimas bei įsitvirtinimas namuose, biuruose naikina pelės kilimėlius. Naujos pelės paprastai veikia puikiai be jų, todėl, natūralu, jų perkama vis mažiau ir suprantama, kad nelabai aišku, kodėl išvis reikėtų įsigyti, jei pelė veikia ir taip puikiai. Būtent į šį neaiškumą ir bandys atsakyti – „Roccat Sense“ pelės kilimėlio apžvalga!

Jei gatvėje sutiktumėte draugą, ką tik nusipirkusį „Roccat Sense“ pelės kilimėlį, greičiausiai pamatytumėte, kad šis nešasi kažkokių bulvių traškučių pakuotę (pamenat „Pringles“?). Jei paprašytumėte jo pavaišinti, net šiam sutikus greičiausiai būtumėte nusivylę dėžutės turiniu – tai tik dar vienas pelės kilimėlis… ir visai nevalgomas… ?

„Roccat Sense“ kilimėlis nėra mažas – 400 x 280 mm., todėl jis greičiausiai užims didžiąją stalo ploto dalį. Savo ruožtu tai reiškia, kad labai įsijautus į žaidžiamą žaidimą beveik nebus galimybių nuo jo „nuvažiuoti“. Be to, kilimėlis dėl savo apačios savybių labai gerai priglunda prie stalo ir nejuda tuomet, kai to nepageidaujama. Tai ypač svarbu žaidžiant veiksmo žaidimus, kuriuose šiek tiek paslinkęs ne laiku kilimėlis gali labai įtakoti galutinį mūšių rezultatą.

Kilimėlio storis – 1,35mm. Tai nėra nei labai mažai, nei labai daug. Parduotuvėse galima rasti tiek plonesnių tiek storesnių kilimėlių. Visgi, greičiausiai daugumai vartotojų toks storis neturėtų sudaryti kažkokių problemų.

Geras kilimėlis žaidimams turi ne tik puikiai „tupėti“ ant stalo, bet ir turėti puikų paviršių. „Roccat Sense“ savo ruožtu, deja, patenka tik šiek tiek aukščiau kaip vidutiniokų. Paviršiuje naudojama medžiaga ir jos tekstūra leidžia nebesirūpinti dulkėmis, kurios nevalant stalo ir stumdant per jį pelę paprastai kaupiasi ant jos apačios. „Roccat Sense“ sugeba tas dulkes „surinkti“ savo paviršiuje niekaip neįtakojant pelės judėjimo. Smagiausia tai, kad visus surinktus nešvarumus galima lengvai nubraukti ranka ir kilimėlis vėl atrodys kone kaip naujas. Visgi, dėl tokio paviršiaus pelės judėjimo greičiui atsiras šiokios tokios ribos. Daugumai veiksmo žaidimų greičiausiai nepasiseks jų pajusti („Quake Live“ pasišaudyti su šiuo kilimėliu bei „Roccat Pyra“ pele sekėsi puikiai!), tačiau tam tikrais labai retais atvejais (pvz. šaudant kareivius „Soldat“) atsiranda keistas jausmas, kad pelė visgi galėtų judėti šiek tiek greičiau.

Artėjant prie pabaigos, verta paminėti, kad „Roccat Sense“ galima įsigyti dviejų skirtingų dizainų – „Glacier Blue“ ir „Adrenalin Blue“.

Kaip neretai nutinka taip ir šį kartą – pirminiai nusistatymai ne visada teisingi. Taip, pelės kilimėlis įpakuotas cilindro formos didelėje dėžutėje. Taip, kilimėlis lyginant net ir kai kuriais pigesniais konkurentais nėra toks jau gražus. Tačiau fizinės savybės tikrai vertos dėmesio kiekvienam žaidėjui (ir ne tik!). Žinoma, reikia atsižvelgti, kad šis pelės kilimėlis užims nemažą dalį stalo ploto, o tai tikrai nėra tinkama visiems. Be to, jei turima pinigų pakankamai galima pasiieškoti šiek tiek brangesnio bei tuo pat metu geresnio pelės kilimėlio.

Už galimybę pateikti jums šią apžvalgą dėkojame Skytech