Pirmasis žvilgsnis
Praėjus porai gerų savaičių praleistų Viduržemyje, vis tik pamaniau, kad būtų laikas pasidalinti pirmaisiais įspūdžiais apie naująjį MMO „Lord of the Rings Online: Shadows of Angmar“ — toliau tiesiog lotro. Žinia kažkas garsiai o kažkas tik puse lupų jau tituluoja šį žaidimą įvairiausiais skambiais titulais tokiais kaip „WOW žudikas“, „Naujasis WOW“ ar „Geriausias visų laikų ir tautų MMO“. Tiesa tai ar ne aš nepasakysiu nei šiandien nei artimiausią mėnesį. Kiek giliau šį reikalą panagrinėsime galbūt tik pilnoje apžvalgoje kuri bus rašome tik pasiekus maksimalų lygį. Tai kokio velnio gaišinu jūsų laiką dabar? Atsakymas paprastas. Papasakosiu tai ką pamačiau ir pasistengsiu suteikti kuo daugiau informacijos kurią galėsite naudoti savo nuomonės sudarymui. Žaidimas jau pasirodė kai kurių Lietuvos parduotuvių lentynose, tad kažką apie jį papasakoti pats metas.
Titanų dvikova viduržemyje
Pirmasis įspūdis tik pradėjus žaisti buvo daugiau ar mažiau tragiškas. Labai nekantraudamas sėdėjau automobilyje judančiame iš Karmėlavos oro uosto į Kauną. Vežėme ypatingai niekšiškai nusiteikusį, iš atostogų Airijoje grįžusį, draugą kuris lotro dėžutės (nors ir turėjo su savim) mums nerodė. „Pažiūrėsit, kai atvažiuosim“ sakė… Tai štai ~22:00 jau buvome atvažiavę ir bandėme. Pirmą įspūdį apie MMO kaip taisyklė susidarai registruodamas savo account‘ą. Sistema gan paprasta, bet kaprizinga. Vis tik užsiregistravom sėkmingai, parsisiuntėm kelias dešimtis MB pataisų ir voila. Mes personažo kūrimo ekrane. Iš pradžių pasirodė, kad personažo kūrimas ženkliai turtingesnis nei WOW. Vėliau paaiškėjo, kad tikrai ne taip jau ir ženkliai ir be jokios abejonės pasirinkimo laisvė kuriant lotro personažą juntamai menkesnė nei EQ. Taip pirmą syk pajutau, kad lotro balansuoja tarp to ir ano. Maždaug 24:15 žaidimą išjungiau nutaręs, kad jis nevertas trijų žmonių dėmesio (kai vienas žaidžia o du žiūri), nepatogus ir negražus. Pasiūliau sužaisti „Carcassonne“. Sužaidėm. Vienas išvažiavo, kitas kibo į „Guitar Hero II“ (X360). Likau vienas. Naktis… 02:15… Antras bandymas sužaisti lotro. Jis tęsėsi iki devynių ryto. Pasirodo viskas ne taip blogai kaip atrodė.
Kaip jau minėjau vos ne pirmomis žaidimo akimirkomis lotro pasirodė kaip kažkas vidutinio tarp EQ ir WOW. Įsigilinus aiškėja, kad panašumų į vieno ar kito gerąsias žaidimo savybes lotro turi nemažai. Tačiau tuo pat metu turi savų niuansų kurie ko gero erzins tiek vieno, tiek kito žaidimo fanus. Vis tik kūrėjų sprendimas žaidimo mechanika statyti į viduriuką tarp vieno ir kito (o gal tokio sprendimo nebuvo, bet gavosi netyčia :)) turėtų pasiteisinti. Na štai pavyzdžiui… Vartotojo sąsaja. Wow ji beveik nekeičiama ir netinkinama (arba tai daroma naudojant addon‘us kurių aš negaliu pakęsti) tuo tarpu EQ viskas, absoliučiai viskas ką matome ekrane gali būti padėta ten kur mums norisi. Tačiau pirmą syk įjungus EQ norisi šokt nuo stogo nes iš esmės UI išdėliotas nepatogiai t.y. labiau primena krūvą bet kaip išmėtytų Lego kaladėlių kurios laukia kol tu kažką iš jų sukonstruosi. Tuo tarpu WOW nors ir mažai tinkinamas tik įjungus žaidimą išdėstytas labai patogiai. Tiesą sakant iki kokio 40-50 lygio nieko UI keisti ir nereikia, viskas telpa ir yra labai patogu. Lotro aukso viduriukas tarp judviejų. Tik įjungus žaidimą matomas default UI. Jis yra pakankamai patogus ir tvarkingas. Tačiau jei jums norisi kažko atrodančio visiškai kitaip paprasčiausiai spustelkite „Ctrl+\“ ir kiekvieną UI detalę įskaitant ir kartas nuo karto ekrane rodomus pranešimus nusinešite ir pasidėsite ten kur norite. Skamba neblogai? Neblogai ir veikia. Ir vis tik WOW fanai bambės dėl išvaizdos o EQ dėl per mažų tinkinimo galimybių ir intuityvumo. Kaip ten bebūtų sprendimas geras ir kai akis apsiprato su kiek per mažomis ikonomis Lotro UI pradėjo man patikti.
Kitas labai greitai į akis kritęs momentas. Žaidimo grafika. Vėlgi. Lotro pastebima wow būdinga pasaulio dinamika ir daugumai naujesniu MMO būdingas detalumas. Ką tuo noriu pasakyt? Na ko gero ne vienas jūsų esat matę ar dalyvavę diskusijose apie MMO grafiką. Beveik visų diskusijų metu WOW peikiamas dėl itin prasto modelių detalumo ar kiek vaikiškos aplinkos. Tačiau kaip tuomet paaiškinti kodėl daugiau nei 8 milijonams žaidėjų visame pasaulyje WOW grafika labai ir net labai patinka. Tai paaiškinama gan paprastai. Pasaulio nuoseklumas, unikalumas ir gyvybė kurios stokoja dauguma išlaižytų MMO. Azerote sunku būtu rasti du vienodus žemės lopinėlius ar dvi identiškas plytas tvirtovės sienoj. Keliaujant Azerotu sunku nuspėti ką pamatysi pasukęs už posūkio, nes ten niekas nesikartoja. Kiekviena pieva ar laukas yra savaip ypatingi. O modeliai… Nesvarbu ar tai valdomas personažas ar miške sutiktas žvėris jis bus it gyvas. Jis neatrodo kaip tikras, bet taip elgiasi. Jis kvėpuoja ir gyvena savo gyvenimą, vizualiai tai nėra tiesiog bukas Mob‘as. O ir pats wow pasaulis kvėpuoja, nuo medžių byra lapai, pažeme straksi ir šliaužioja įvairiausi gyviai. Tam priešingybė yra šiuolaikiniai ir detalūs MMO. Kur mes valdome realistiškus personažus ir mūvime neišpasakytai detalius ir kruopščiai perkeltus į žaidimą šarvus. Tačiau keliaujame kažkokiomis dykynėmis ir pats pasaulis labiau primena gražią nuotrauką nei kupiną gyvybės planetą. Tai štai lotro yra kažkas tarp to ir ano. Bent jau tose zonose kur man teko pabuvoti. Pasaulis nuoseklus vietovaizdžiai išties gražiai keičia vienas kitą ir pats pasaulis yra pakankamai nenuspėjamas. Kiek prasčiau atrodo startinės elfų ir dwarfų zonos Ered-Luin‘e (kur aš ir pradėjau). Tačiau Bree-Land ir hobitų Shire išties gniaužia kvapą. To kaina gan skaudi. Visų pirma net ir maksimaliai užkėlus grafiką dar būtų galima ginčytis kam pavyko sukurti įtaigingesnius modelius lotro ar EQ. Tačiau maksimaliems nustatymams reikia ypač galingo PC, o žaidžiant and vidutinių nustatymų (mano PC kuriam WOW nekėlė jokių problemų su lotro ant meddium kokybės vos susidoroja) mes netenkame pakankamai daug. Žaidimas praranda nemažą dalį šarmo ir jau nebeprimena nei wow nei EQ :). Tad vienas iš mano patarimų mąstantiems apie lotro būtų toks. Pirma pažiūrėkite ar jūsų geležis atitinka žaidimo kūrėjų keliamus reikalavimus, jei naudojate senesnę ar prastesnę geležį (maniškei truputi mažiau nei 2 metai) nusiteikite ilgam žaidimui su nustatymais. Manipuliuojant jais įmanoma žaidimą paversti pakankamai gražiu ir išvengti lago. Vis tik turėkite omenyje, kad žaidimas grupėje pareikalaus perėjimo į low nustatymus. Lotro išties gražus žaidimas ir klajojimas po ypatingai tankius miškus ar pasakiškai gražius hobitų kaimelius yra dalis to už ką visi mes mokame. Jei negalime to matyti, mokėti paprasčiausiai neapsimoka. Pirkti lotro kompiuteriui vos vos atitinkančiam minimalius žaidimo reikalavimus tai išvis tas pats kas pirkti „Hummer“ neturint nė lito benzinui.
Truputis šviežių idėjų ir įprasta tampa nepaprasta
Jei kažkam jau pradeda atrodyti, kad bandau diplomatiškai išvadinti lotro dviejų žinomų žaidimų klonu suskubsiu pasakyti, kad to daryti neketinu. Paprasčiausiai wow ir eq yra du pakankamai skirtingi ir rimti projektai tad jais remiantis kalbėti lengviau. Iš esmės nenuostabu, kad kalbėdami apie lotro apžvalgininkai nevengia žodžio klonas. Panašumų tikrai daug (ir aš labai nustebsiu kai gausiu pirmą į nieką nepanašų MMO :)) tačiau tuo pat nereiktų pamiršti, kad lotro kiekvieną detalę nors ir skolintą perdažė savaip ir įvilko į kitokius rūbus. Tai labai pagyviną žaidimą, ypač jei esi vienas tų žmonių kurie žaisdami žaidimą mėgsta į jį pasinerti ir pafantazuoti. Panagrinėkime keletą lotro savybių, kurios bent jau man sukėlė nemažai simpatijų.
Pradėkime nuo to, kad lotro mes esame didvyriai (kaip ir bet kuriam kitam mmo) tačiau ne bet kokie. Mes esame šlovingi ir didingi, vadinasi mes negalime būti… mirtingi. Mes esame gyvos legendos ir lotro kūrėjai norėjo kad taip liktų. Sprendimas ypač paprastas. Mūsų gyvybė čia vadinama morale o energija… energija :). Visos klasės kovai ir kerams naudoja tik šiuos du resusrus t.y. nėra skaldymo į mana, energija, įniršį ir panašiai. Tai štai. Kovos metu kiekvienas smūgis sukelia skausmą, atveria žaizdas ir natūralu kad skaudančiame kūne šlubčioja ir morale. Po kiekvieno patirto smūgio mūsų moralė mažėja o jai visiškai išsekus kovotojas suklumpa ir atgavęs kvapą atsitraukia į saugią vietą (kitame žaidime tokia vieta paprastai vadinama kapinėmis). Taigi mes nepralaimim ir nežūnam, mes taktiškai persigrupuojam ir ruošiamės naujam puolimui. Mechanika identiška daugumai MMO o jausmas visai kitas :). Toks priėjimas įtakojo ir tai, kad žaidyme nėra tokių gydytojų kaip mes juos pratome matyti. Mūsų moralei nepadės nei bintas nei briliantinė žaluma, užtat bardo dainos ir baladės ar žemę purtantis kapitono riksmas kaip mat grąžins ryžtą kautis. Kaip minėjau… Šiek tiek suliekite savo vaizduote su kūrėjo ir visiškai standartinis dalykas sukelia absoliučiai kitokias emocijas.
Kaip vystomas personažas? Ganėtinai standartiškai. Žaidimo mechanika labiau orientuota į kvestų darymą ir viduržemio istorijų narpliojimą, t.y. patirties taškų už paprastą mobų žudymą gauname nepaprastai mažai palyginus su tuo kiek jų atseikėjama atlikus konkrečią užduotį. Tai tikrai neužkirs kelio power levelingui nes šio užsiėmimo šalininkai paprasčiausiai susipirks knygas su užduočių darymo maršrutais. Tačiau žaidime išties mažai grindinančių žmonių tai turi nemažai teigiamos įtakos žaidimo balansui, mat faktiškai kas kartą gavęs užduotį mušti tam tikros rūšies padarus gali būti tikras, kad juos rasi ten kur jie turi būti, ir šalia tikrai nebus nei vieno veikėjo kuris juos luptų šiaip sau. Kūrėjai įdiegė ir daugiau saugiklių vadinamiems „farmeriams“. Daiktų patvarumas žaidime ganėtinai prastas t.y. jie dažnai reikalauja remonto o remonto kainos paprastai kelis kartus viršija paties daikto kainą. Darant kvestus jų remontas vis tik atsiperka su kaupu, o štai bukai pjaunant vienos rūšies padarus dienos triūsas atsipirks, tačiau vargu bau ar jūs liksite patenkinti pelnu. Tiesa dažnas daiktų remontavimas nesukelia logistinių nepatogumų. Žaidime gausu didesnių ar mažesnių kaimelių ir stovyklų, kur jūs visada galėsite atlikti remontą ir parduoti nereikalingus daiktus. Žodžiu šioje vietoje kūrėjai žengė gan rizikingu keliu ir nors dėl to šiek tiek kenčia visi (pirmoje pradžioje tikrai sunku prasimanyti pinigų) aš tokią politiką vertinu labiau teigiamai.
Kylant lygiui mes tradiciškai lankomės pas trenerius ir mokomės aktyvių ir pasyvių savybių. Aktyvios savybės tai mūsų klasei būdingi užkeikimai. Įdomu tai, kad vieną syk išmokę kažkokį veiksmą nebeturėsite jo tobulinti. Jo sukeliamas efektas augs kartu su jūsų lygiu. Ganėtinai patogu, nors daugeliui žaidėjui dėl šios savybės kyla įspūdis, kad burtų lotro mažiau nei kituose žaidimuose. Taip ko gero nėra, paprasčiausiai keista pasiekus aukštesnį lygi išmokti tik vieną ar du užkeikimus, kai tuo tarpu wow mes išmokstame 1 o kartais net nė vieno naujo užkeikimo o visa kita būna nauji jau naudojamų užkeikimų lygmenys. Tokia politika taip pat panaikina galimybę naudotis žemo lygio užkeikimus taip taupant energija ir pasiekiant norimą efektą. Iš esmės tai neturi drastiškos įtakos žaidimo mechanikai tačiau kiek sugretina profesionalių žaidėjų ir mėgėjų galimybes. Mėgėjai paprastai neįsigilina į mechaniką ir neimprovizuoja manipuliuodami skirtingo lygio burtais ir tai yra pagrindinė jų silpnybė lyginant su labiau patyrusiais žaidėjais.
Pasyvios savybės tai standartiniai parametrai kaip block, dodge, chance to crit, evade ir panašiai. Lotro kaip ir kituose mmo šios savybės priklauso nuo pagrindinių charakteristikų (tokių kaip jėga, vikrumas, ištvermė ir t.t.) tačiau kas keli lygiai treneris pasiūlo šias savybe dar labiau patobulinti. Kokias tai turi pasekmės žaidimo balansui bijau dar anksti spėlioti, tačiau šioje vietoje man patiko tai, kad užuot bandydamas šiek tiek pakelti kritinius parametrus tam kad normalizuotum savo galimybes pataikyti ar išvengti smūgio, žaidėjas gali visiškai atsiduoti svarbių klasei savybių lavinimui o visa kita šiek tiek pasikelti su trenerio pagalba. T.y. man kaip ministreliui aktualu energijos generavimas ir kritiniai smūgiai burtais ir aš visai nenoriu investuoti į vikrumą kuris kaip tik ir nustato pataikymo ginklu ar išsisukimo nuo smūgio tikimybę. Nenoriu ir neinvestuoju. O pataikymo ir išsisukimo nuo smūgio tikimybę padidinu su trenerio pagalba.
Asmeninės savybės ir likimas. Tai dar dvi vietos kur galime lavinti savo personažą. Asmeninės savybės priklauso nuo mūsų atliktų žygdarbių ir yra skirstomos į dorybes, klasės savybes, rasės savybes ir epines savybes. Visas jas galima pelnyti atliekant žygdarbius kurių aprašymai kartas nuo karto atsiranda žygdarbių užduočių žurnale (atkreipkite dėmesį tai ne kvestai). Apdovanojimas už atliktą žygdarbį gali būti nauja savybė arba naujas titulas. Pavyzdžiui užmušę 50 goblinų galėsite prie savo vardo prilipdyti titulą „ … goblinų skerdikas“ o užmušę dar du syk tiek goblinų jau gausite kažkokią savybę. Daugiausiai turėti galėsite dorybių. Pavyzdžiui atlikę visus kvestus Shire gausite dorybe „užuojauta“ kuri šiek tiek pagerins regeneraciją ir atsparumus kai kuriems žalos tipams. Ilgainiui savybių turėsite kur kas daugiau nei galėsite naudoti, tad norėdami pakeisti savo personažo paskirtį pavyzdžiui iš solo žaidimo pereiti į grupinį reikės šiek tiek pamodifikuoti ir savybes. Tai mokamas malonumas, bet ne itin brangus. Įdomu tai kaip mes jas įjungiame. Juk jos pelnomos už žygdarbius, tačiau žygdarbis ne žygdarbis jei apie jį nieks nežino. Štai todėl kaskart gavę naują dorybę ir norėdami ją aktyvuoti mes judame pas bardą. Sumokame jam kapeikų ir jis jas aktyvuoja. Mechaniškai tai vyksta labai paprastai, taip pat kaip mokymasis pas trenerį tačiau… Pasitelkus fantaziją galima įsivaizduoti kaip bardas išleidęs ką tik gautus pinigus midui sukuria naują baladę apie mūsų žygius ir niuniuoja ją kaimo mergoms. Na ir paskutinis momentėlis tai likimas. Kas lygi gauname likimo taškus už kuriuos galime pirkti kelias minutes veikiančius buff‘us. Tai gali būti bet kas, ko tą akimirką kritiškai reikia. Pradedant padidintu bėgimo greičiu ar regeneracija baigiant padidintu šarvų ar gaunamų patirties taškų kiekiu. Nežinau kaip jūs, o aš pasilaikysiu juos pvp kovoms :).
Kiti malonūs dalykėliai
Labai jau įsiplėčiau kaip pirmam žvilgsniui tai jau artėsiu prie pabaigos :). Negaliu nepaminėti keleto smagių dalykėlių, kaip pavyzdžiui /smoke emote‘as. Rūkymas kenkia jūsų sveikatai, tačiau ne Viduržemio gyventojams. Patys jei rūkote meskite, lai rūko jie. O jie tai daro išties pasakiškai. Prisimenate kaip Gendolfas pilkasis papsėjo pypkutę? Žaidime tai gali daryti ir jūsų personažas kūrėjai davė net pypkutes! Kita ne mažiau simpatiška savybė tai galimybė groti muzikos instrumentais. Išmokstate, perkate norimą instrumentą, paimate jį į rankas į parašę /music spaudaliojate mygtukus nuo 1 iki 8. Kiekvienas mygtukas reiškia natas nuo Do iki Do atitinkamai. Kartu paspaude shif grosite oktavą aukščiau o ctrl oktavą žemiau. Kaip tai atrodo žaidime galite pažiūrėti youtube, manau lotro music išmes pakankamai daug rezultatų, kad patikėtumėte jog tai išties smagus užsiėmimas. Smagu ir tai, kad žaidime mes galime turėti pavardę ir savo nuosavą geneologinį medį, vadinas ir gimines :). Smagūs ir patys kevstai ir tai, kad jie vieni su kitais turi pakankamai daug sąsajų. Tai nėra padrikos užduotys būdingos daugeliui MMO. Yra ir pagrindinė misijų linija „Epic Quest“ sekanti nuoseklią istoriją apie žiedo kelionę į Mordorą. Mes su brolija nekeliausime tačiau visada busime netoliese ir atliksime patį juodžiausią darbą, kad Aragornas ir jo šaika nepervargtų. Mūsų misijos (bent jau tiek kiek dariau) į originalią istoriją įpintos labai meistriškai. Gal kiek ir liūdna, kad mes nesikauname petys petin su Frodo, tačiau būti pilkuoju kardinolu irgi savotiškai įdomu. Kai ten bebūtų, Lotro kol kas vienintelis MMO kuriame darydamas net ir menkiausią kvestą jautiesi kažkokio didingo veiksmo dalimi. Čia jum ne šiaip sau šernus miške pjauti. Tokiu būdu lotro šiek tiek priartėja prie žaidimų vienam žaidėjui ir tie žmonės kurie nemėgsta žaidimų be pabaigos (o MMO visi tokie :)) vis tik gali išmėginti lotro. Pabaigos čia irgi ko gero nebus tačiau kūrėjai padarė viską kas kol kas įmanoma kuriant MMO, kad istoriją turėtų prasmę, nuoseklumą ir bent jau simbolinę baigtį (pavyzdžiui teoriškai antrąsyk to pačio instance daryti negalėsite, tačiau tik teoriškai :). Plačiau apie tai pilnoje apžvalgoje).
Kad nemanytumėt, kad viskas rožėm klota
Pažersiu ir šiek tiek kritikos :). Visų pirma tas pats UI. Nežiūrint į tai, kad mes jį susidedame kaip norime, ne visada aišku ką ir kada galime daryti. Burto arba globalų ataušimo momentą (kai mes negalime kerėti) žaidimas žymi baltu permatomu fonu, jam mažėjant daugiau ar mažiau aišku, kada vėl galėsime kerėti. Žaidimo ikonos gan mažos ir blyškios, tad toks žymėjimas ne visada pasiteisina, ir ne visada matai gali jau kerėti ar ne. Maža to yra ir dar kažkoks mistinis ir nematomas ataušimo momentas kuris niekur ir niekaip neatsispindi, tačiau kerėti mes vis tiek negalime. Jis trunka gal vos daugiau nei sekundę, tačiau tikrai sukelia nemenkų nepatogumų. Žaisdamas wow aš įpratau mintyse skaičiuoti kerų ir efektų trukmę mušdamas ritmą (nekenčiu add‘onų), toks žaidimo stilius labai gelbėja lotro ir aš asmeniškai diskomforto beveik nejaučiu. Kitus tai erzina. Dauguma net labai. Ir tai suprantama. Tai bugas. Galbūt jį pataisys su liepą pasirodysiančių papildymu o gal tai žaidimo mechanikos dalis ir su tuo teks taikytis.
Erzina ir lagas kylantis dėl pernelyg skirtingų apkrovų vaizdo plokštei skirtingose teritorijose. Sakykime jei pievose žaidimas sukasi kuo puikiausiai tai nereiškia, kad jis taip pat puikiai veiks pro šalį jojant 10 žmonių grupei ar priartėjus prie miesto. Tokio pobūdžio lag‘inimo būna visuose žaidimuose, tačiau daugumoje jų tai ir pasireiškia vaizdo trukčiojimu. Lotro gali „užlinkti“ visiškai. Jus liksite online, tačiau iki pat tos akimirkos kol netikėtai pro jus lekianti gauja žaidėjų nutols per saugų atstumą negalėsite nieko doro nuveikti. Sakau nes pats tai patyriau, kai žaidimo meistrams paskelbus muzikos varžybas pusė serverio staiga metėsi į nurodytą vietą patys pagroti ir kitų paklausyti. Jiems priartėjus prie manes jau tapo aišku, kad ramiai galiu eiti keptis kiaušinienės, nes artimiausias penkias minutes aš pajudėti negalėjau. Vėliau išgelbėjo vis dar veikiantis autorun išnešęs mane iš prakeiktos zonos ir pirmą syki privertęs grafikos nustatymus perkelti nuo high and medium.
Ir svarbiausia. Turėkite omenyje, viskas ką aš jums čia pasakoju patirta per pora savaitėlių su trupučiu didžiąją laiko dalį leidžiant aplinkų tyrinėjimams o ne lygio kėlimui. Aš vis dar tūnau 20 lygyje ir neturiu nė menkiausio supratimo kas manęs laukia toliau. Papasakojau tai ką manau apie žaidimą šiandien tačiau tai toli gražu ne visavertė apžvalga, o labiau informacija pamąstymui :). Tyčia vėliasniam laikui pasilikau ir pasakojimus apie gyvus renginius, požemius, grupinį žaidimą, profesijas, pvp, gildijas ir taip toliau. Dalį šių dalykų esu jau išmėginęs, dalies ne, tačiau kaip ten bebūtų apie tai kalbėti galima tik ilgiaus pažaidus ir pasižiūrėjus, ar šiems reikalams yra prasmės po to kai pasiektas maksimalus lygis.
