Iš žurnalo PC Klubas 2005/07. Autorius: Frank

Jau seniai visi išbandė tūkstančius rpg stilių ir laikų. Ką nori parodyti „Restricted Area“? Sakyčiau, tai būtų „Diablo“ ir „Fallout“ mišinys.

2083 metai. Globalinis atšilimas taip suniokojo žemę, kad dabar išgyventi įmanoma tik miestuose. Miestų, kaip ir viso likusio pasaulio, valdžią pakeitė milžiniškos korporacijos, o už miestų tūkstančiai kvadratinių kilometrų tapo neapgyvendintomis teritorijomis, vadinamomis ,,Uždraustosiomis zonomis“ („Restricted areas“), kur gyvena pikti, baisūs ir šlykštūs mutantai. O šie ,,gražuoliukai“ ir bus jūsų pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nes už jų naikinimą gausite taip reikalingus kreditus. Patikėkit, ateities pasaulyje nieko nemokamo nėra.

Kai žaidimo tikslas maždaug žinomas, reikia pasirinkti, su kokiu herojum jį įgyvendinti. Pasirinkimas ne pats mažiausias, netgi keturi personažai: Johnson’as yra vos ne tiksliai iš „Matricos“ nukopijuotas vyrukas su juodu paltu ir tamsias akiniais, ir jis vienintelis gali naudotis sunkiaisiais ginklais, tokiais kaip granatos ir ugniasvaidis. Kenji yra tipiškas Hong Kong’o veiksmo filmų herojus, besikaunantis už garbę ir kartais pasakantis ką nors filosofiško. Jis labiau specializuojasi artimoje kovoje su ,,Katana“ arba su ,,Cyber Claws“, o jei jums labiau patinka pasišaudyti, galite rinktis tolimą kovą su dvejais pistoletais. Victoria yra liaudiškai vadinama ,,barbė“ , bet jos psichinės galios bet kurį priešą pritrėkš prie sienos. Paskutinė, bet ne prasčiausia — Jessica, kuri turi nemažą kiekį kompiuterinių įgūdžių, o jai padės ištikimas skraidantis droidas. Taigi kiekvienas kovotojas atvyko į šį miestą (kuris nėra įvardinamas) savo tikslų genamas, bet, deja, iš pradžių apie kiekvieno herojaus istoriją žinosite labai nedaug. Dar neįdomiau, kaip man pasirodė, yra tai, kad žaidimo kūrėjai net nesistengė išsiplėsti, nes iš sužaistų dešimčių lygių, o gal ir daugiau (tai jau priklausys nuo jūsų), tik kokie 10 procentų bus susiję su jumis, jūsų praeitim ir tolimesniais veiksmais. Kadangi yra keturi herojai, žaidžiant už kiekvieną iš naujo, turėtų būt smagu, nes kiekvienas turi savą kovos būdą ir savą techniką, bet, perėjęs vieną kartą, aš kažkaip neatradau nei noro, nei jėgų žaisti šį košmarą. O kodėl jis man pasirodė toks šlykštus, sužinosite netrukus.

100 priežasčių, kodėl jo neverta žaisti

Įjungiant žaidimą, pasirodo keli pasirinkimai, ir vienas mano akį užkabino, o tai buvo ,,visit restriced area homepage“. Pažiūrėjau, kas ten gero tam ,,Homepage“. Ir iškart mane užliejo „anti–Restricted Area“ banga. Kodėl? Dar taip savo kūrinį giriančios kompanijos nemačiau! Visada maniau, kad kūrinys turi girti kompaniją, sukūrusią jį, bet čia šitas procesas visiškai atvirkščias. O kas šlykščiausia, kad žaidimas žymiai blogesnis nei jį bando pavaizduoti kūrėjai. Kodėl neverta žaisti šį žaidimą, priežasčių gal ir ne šimtas, bet žaidimas tikrai tiek techniškai, tiek scenarijaus aspektais yra atsilikęs keletą metų, o gal net visu dešimtmečiu.

Kaip minėjau prieš tai, istorija yra šiek tiek neaiški, iš intro sužinom tik tai, dėl ko mūsų herojai atvyksta į miestą, bet toliau siužetas yra rutuliojamas labai silpnai… Kažkam išgelbėji gyvybę, po to tas žmogus miršta ir bėgi keršyt už jį… ir panašiai. Žaidimas paremtas principu ,,click click kill“. Kitaip sakant, tiesiog teks žudyti ordas mutantų, kas be gero scenarijaus ir be gero esminio tikslo, atsibosta po pirmos dienos. Grafikos atžvilgiu žaidimas yra ,,old school“. Jei šis žaidimas būtų išėjęs kartu su „Diablo 2“, jį dar būtų galima kęsti, bet net „Diablo 2“, kuris buvo sukurtas prieš daugelį metų, yra žymiai pranašesnis už „Restricted Area“ netgi šiais laikais.

Pasenusi dvimatė „Restricted Area“ grafika su izometrine perspektyva (kaip „Diablo“) šiandienos laikais yra nepakenčiama. Visi naujausi RPG turi didžiausius pasaulius, ko nepasakysi apie „Restricted area“, yra 3D grafikos, todėl jei pradėčiau šį žaidimą lyginti su moderniais RPG darbais, aš jiems padaryčiau gėdą. Žaidimo lygiai — viena iš problemų, kurią kūrėjai, kaip ir daugelį kitų, tikriausiai tiesiog tingėjo spręsti. Iš viso yra 4 lygių tipai. Įsivaizduojat, ką tai reiškia, kai reikia įvykdyti 50 užduočių, kurios, tiesą pasakius, irgi yra apie 4 tipų ir tiek ,,scenarinės“, tiek paprastos dėl pinigų yra visiškai vienodos. Ir dar vienas dalykas, kuris kartosis praktiškai kas misiją, yra jūsų priešai. Jų rūšis ant pirštų galima suskaičiuoti, jų išvaizda beveik nesikeičia, nebent spalva. Jų įvairovę šiek tiek praplatins elitiniai mutantai, bet jie neleidžia jokių daug žalos darančių užkeikimų ar dar ko nors panašaus, juos tiesiog bus sunkiau nužudyt. Yra dar ir keletas bosų, bet jei gerai tobulinsit savo karį, netgi paskutinis (iš viso yra 5) bosas, normaliu sudėtingumo lygiu iš viso nesugebės padaryt jums žalos. O jeigu kalbėsime apie priešų intelektą, tai čia tokio nedaug. Mutantai veikia instinktyviai, puola, kai tik pamato jus, nerengia jokių sudėtingų atakų ir kartais jiems kažkodėl labiau rūpi sudaužyt dėžę, nei jus užmušti. Ne vieną šimtą šių kvailių nužudžiau tiesiog per sieną (dar vienas minusas) arba užstrigus duryse.

Kūrėjai sumąstė kiekvienam herojui po 30 įvairių įgūdžių („skills“). Kiekvieno kovotojo skirtingi įgūdžių tipai. Atrodo viskas neblogai: daug įgūdžių, daug variantų, kaip tobulinti savo herojų. Bet kai kurie įgūdžiai tiesiog neveikia ir tai labai papiktina, kai sukiši tiek brangių įgūdžių taškų į tą įgūdį, kuris neveikia, o atgaut prarastus taškus kainuoja pinigus ir nemažus. Panaudojus įgūdį (kuris veikia 🙂 ), kaip nors yra parodoma, kad jis veikia, pavyzdžiui, po Kenji kojomis atsiranda šviečiantys japoniški hieroglifai, bet dažnai būna, kad nieko neatsiranda po kojomis, nors įgūdis ir veikia. Tai neleidžia susiorientuoti, kada veikimo laikotarpis baigsis. Judam toliau… Kūrėjai sumąstė du gerus mygtukus, kurių kituose žaidimuose tikrai trūko. O tai yra ,,Select Perfect equipment“ ir ,,Sort inventory“ . Negalit apsispręsti, kuris ginklas ar koja geresni? Galima spausti ,,Select perfect equipment“, bet, deja, nepatariu to daryti. Kiekvieną kartą, kai aš paspausdavau šį mygtuką, dėl neaiškių priežasčių prarasdavau kai kuriuos implantus. Kodėl taip yra, nieks nežino.

Toliau… Muzika! Su ja problemų beveik nėra, takelis geras, atitinkantis ateities kiberpankišką atmosferą, bet groja jis ne visada. O jo taip trūksta, kai monotoniški kambariai ir priešai baigia jus pribaigti, ir norisi ko nors ritmingo, kas užvestų kovai, bet taip ir nesulauki… O kai bėgioji tuščiais kambariais, kur nieko nėra (šis reiškinys neretas), ir muzika staiga pradeda grot, tai tikrai nusivili taip, kad net nesinori žaisti.

Pakalbėkim dar apie tai, ką jums teks dėvėti. O tai yra viskas — nuo kiber kojų, kiber rankų iki širdies, odos ir net smegenų implantų. Tiesą pasakius, visa tai užsidėjęs, herojus turėtų atrodyti kaip Robocop’as, bet, deja, kaip bekeičiau savo dėvėjimo inventorių, herojaus išvaizda nesikeitė nė kiek.

O dabar apie tai, kas man labiausiai nepatiko: nėra „online“ režimo! Taip tikėjausi pakovoti prieš kitus žaidėjus iš viso pasaulio, bet viskas, ką „Restricted Area“ gali pasiūlyti, yra ,,Network game“ (galėsit su vienu bičiuliu pažaisti „co–op“ režime). Pabrėžiu, kad ,,Network Game“ palaiko tik 2 žaidėjų režimą. Paskutinis dalykas, kurį norėjau pasakyti apie šį ,,už’bug’int‘ą“ žaidimą, yra tai, kad net atradau rašybos klaidų. Tiesiog absurdas… Paguodžianti naujiena: yra galimybė atsisiųsti patobulinimą ir tikėtis, kad klaidos, kurias galima ištaisyti, bus ištaisytos.

Keletas priežasčių, kodėl verta jį žaisti

Miestas, kuris taps jūsų namais, yra miniatiūrinė tikrųjų Metropolių kopija. Jame yra viskas: iš paskolos davėjo (už smulkių 25 procentų antkainį) gausite pinigų, jei jų jums prireiks, yra ginklų pardavėja, kuri gali jums parduoti ginklų, patobulinti jau turimus, pritaikyti tam tikrą ginklą asmeniškai jūsų personažui ir jį modifikuoti. Yra daktaras, kuris parduos praktiškai bet kokią kūno dalį ir kuris gali pakeisti jūsų cyber/bio aprangą, ją genetiškai patobulinti ir apsaugoti. Taip pat jis galės sutaisyti turimą inventorių. Yra du kostiumuoti vyrukai, kurie bus jūsų darbdaviai, bet jų mokamos algos tiesiog juokingos, palyginus su tuo, kiek gaunama, pardavus rastus daiktus. Už 25 ar šiek tiek mažesnę procentų algą nuo jūsų atlyginimo vyrukas su erdvėlaiviu nuskraidins į jums reikalingą užduoties vietą. Šiame mieste yra tokių žmonių kaip valkatos ir prostitutės, bet iš jų nėra jokios naudos. Gaila… Taigi miestas mažas, bet turi visko, ko reikia.

O dabar šiek tiek apie ginkluotę. Turime visko — nuo samurajų kardų iki galingų ,,shotgun’ų“, tik šiek tiek buvo apmaudu, kad visi ginklai — mūsų laikų ginklų kopijos, ir visi jie buvo matyti… kartais ne „Counter Strike“? Šiek tiek apie lygių kėlimą: geroji įgūdžių ir herojaus lygio kėlimo pusė yra ta, kad pasikėlus lygį ir pakėlus gerus įgūdžius, tai iš karto atsispindės kovojant su mutantais. Iškart bus žymiai lengviau su jais kovoti, o kartais gal net per lengva. Tiesa, jei netyčia pakeli ne tą įgūdį ar šiaip tiesiog nori jį patikrinti, bet jis tau nepatiko, gerasis daktaras už pinigus gali atšaukti tą įgūdį ir panaudoti įgūdžių taškus kitą kartą. Dar viena geroji pusė yra ta, kad perėjus žaidimą už tą patį herojų galima bus žaist dar ir dar, ir dar, kol neatsibos arba nepakelsit jo iki 100 lygio (lygiai taip pat kaip „Diablo 2“). Paskutinis dalykas, kuris man patiko, kaip jau minėjau, yra mygtukai ,,Select perfect equipment“ ir ,,Sort inventory“ . Daugiau nieko gero apie ši žaidimą neturiu ką pasakyti.

Apibendrinimas

Kaip pastebėjot, žaidimas turi daugiau minusų nei pliusų, ir, mano nuomone, geriau sužaisti tokius žaidimus kaip „Diablo 2“, „Baldur’s Gate“ ar „Never Winter Nights“ dar kartą, negu žaisti šį kiberpankišką išsigimėlį. Žaidimas — savo pirmtakų kopija, bandžiusi išnaudoti jų teigiamas savybes ir užpildyti likusias nišas bei klaidas, bet savų padariusi žymiai daugiau.