2005-03-15, parašė Livin’as (iš Games.lt)

Kiek kitoks nei įprastas RTS su RPG elementais – taip būtų galima pavadinti šį žaidimą. Įspraustas į šiuolaikinių technologinių rėmus, leidžiančius sukioti kamerą, priartinti vaizdą ir iš grafinės pusės gražiai atrodantis žaidimas turi savyje gerai subalansuotą ekonomikos sistemą, įdomų “settlemento” vystymosi bei tobulėjimo procesą, savitas kovas. Visa tai jungia stiprus ir įtraukiantis siužetas, leidžiantis išvysti visas žaidimo ypatybes, su dėmesį kaustančiais ir išties kokybiškais video intarpais, praskaidrinančiais žaidimo eigą ir atskleidžiančiais istoriją. Šis žaidimas – tai strategija, talpinanti savyje visus reikiamus RTS žanro bruožus kartu su “kvestiniais” elementais, kurie visada būna įdomūs, laužantys ilgą ir kartais kiek monotonišką žaidimo eigą.

“Seniai seniai, Senosios Imperijos laikais, žmonės gyveno laimingai ir taikiai, valdant teisingam ir išmintingam karaliui. Bet dabar baimė ir skurdas gulė ant jų pečių. Tamsusis riteris Kerberos su savo kariais bandė užgrobti Senąją Imperiją. Atėjo laikas sustabdyti blogį, atėjo laikas herojiniam didvyriui grąžinti buvusią tvarką, atėjo laikas naujam, didžiam karaliui.”

Pats pirmas įspūdis buvo nepakartojamas. Nuostabus video intarpas sukūrė nepakartojamą, šiltą, gerą nuotaiką. Bet visa tai truko neilgai. Tik atsiradus, geraširdiškasis ir ilgiau pažaidus pradėjęs šiek tiek atsibosti “mentor’ius”, pranešė, jog kaimelis puolamas plėšikų ir mes turime skubėti. Pagrindinis žaidimo herojus – Dario, ir jo ištikimas sakalas skuba į kaimelį, kuris dega. Laimei, priešų čia ne tiek daug, ir su jais nesunkiai susitvarkome. Užduotis aiški – reikia atstatyti kaimelį, ir paliekant, jis turi būti ekonomiškai stabilesnis.

Išsiaiškinkime žaidimo “hierarchinę sistemą” – žemiausiojio rango žmonės – serfai, kitaip tariant vergai, kuriems nereikia maisto nei lovos. Jie reikalingi statatant pastatus ir išgaunant resursus. Aukštesnė klasė – darbininkai. Šiesiems reikia lovos ir maisto, tačiau jie už tai moka mokesčius ir dirba. Keista tik, iš kur jie gauna pinigų mokėti mokesčiams, jeigu visą laiką pradirba mums, na, bet čia reikia paklausti pačių kūrėjų. Darbininkai yra svarbi “settlemento” dalis, nes jie sudaro ekonominę bazę ir yra pagrindinis pinigų (thaler’ių) šaltinis. Na, jeigu yra darbininkai, yra ir juos saugantys. Karinių vienetų žaidime nėra labai daug, bet jų pilnai pakanka. Yra kalavijuočiai, lankininkai, ietininkai, raiteliai ir patrankos, kurios, kaip bebūtų keista, juda pačios. Ir patys svarbiausieji žaidime – tai herojai. Kad ir kaip norėtųsi, jie nepasižymi daug stipresnėmis savybėmis nei įprasti kareiviai, atvirkščiai, iki galo “užturbinti” kareiviai yra kone dvigubai už juos stipresni, bet jie dalyvauja siužeto plėtotėje ir tik jų pagalba galima vykdyti “kvestus”. Be to, jie sukelia estetinį pasigėrėjimą, nes jų modeliai kruopščiai sukurti, kiekvienas turi savąjį gebėjimą, pvz. Dario turi sakalą, kuris gali išžvalgyti priešo teritoriją, Piligrim’as gali padėti bombą ir atverti praėjimus, atidengti kasyklas, Salim’as gali užtaisyti spąstus… Ir kas svarbiausia – herojų priešai niekada neužmuša – tik pritrenkia. Tada tereikia prie jų atvesti kad ir vieną kareivį ir jie atsigauna.

“Lemtinga valanda atėjo. Kai Dario pasiekė Ridgewood’ą, jo motina buvo bemirštanti. Bet paskutinėmis pastangomis ji davė jam amuletą, kurį nešiodavo prie širdies, kai Dario buvo dar vaikas. Kai juodieji riteriai puolė kaimą, jie ieškojo amuleto, bet nerado. Dabar, miršančiu balsu, ji atskleidė savo sūnui ilgai saugotą paslaptį, jog Keron’as, Senosios Imperijos karalius, buvo jo tėvas. Jis privaląs saugoti šį amuletą ir jis neturi patekti niekam kitam į rankas, tik teisėtam sosto įpėdiniui. Sulig šiais žodžiais, Senosios Imperijos karalienė užmerkė akis amžiams.”

Dabar apie statybas. Svarbiausias pastatas žaidime, tai pilis, kurios nevalia prarasti. Jeigu priešai ją nugriauna, mes pralošėme. Antras pagal svarbumą pastatas, mano supratimu, yra kolegija, kuri vėliau tampa universitetu. Daugiau visi pastatai susiję su resursais. Pirmiausia, tai kasyklos. Jų yra kelios rūšys – geležies, sieros, molio, akmens. Reikia paminėti, kad resursai šiame žaidime yra išsenkantys, tad pastačius kasyklą, ji gyvuos tik tol, kol toje vietoje bus ką kasti. Dar svarbus resursas yra medis, kurį paprasčiausiai kerta vergai, vėliau galima pastatyti lentpjūvę. Visi pastatai gali būti patobulinti net po keletą kartų, dėl to padidėja jų efektyvumas, ar atsiranda naujos technologijos.

Įdomus dalykas žaidime – metų laikai. Žaidžiade, atrodo vasara, ir staiga viskas balta. Po to su nekantrumu vėl laukiate vasaros, iki išgirstate: “the sun is back, summer’s ahead”. Arba staiga pasigirsta: “it’s raining”. Beje, orus jūs galėsite keisti patys, išradę orų prognozę ir pastatę reikiamus pastatus. Galit paklausti, kam to reikia, pasirodo reikia, netgi labai. Jeigu jūsų priešas Kerberos sugalvos pulti svarbų miestą, jis tai darys žiemą, kada ežerai užšąla ir užpuls miestą iš tos pusės, kurioje nėra jokių gynybinių įtvirtinimų, kur miestas ribojasi su ežero krantu. Vargas jam, jeigu nesuskubsite įsakyti savo inžinieriams padaryti vasarą. Jeigu pataikysit momentą, kada priešo kariai ant ledo, jie visi paskęs. Bet taip pat lengvai gali paskęsti ir jūsų kariauna.

“Ooooh, jie grįžo, ir šįkart jie nepasitrauks, kol negaus to, ko jie trokšta… Prieš daugelį metų, galinga karalystė plytėjo po jų grėsmingu šešėliu, Senoji Imperija, su protinguoju karaliumi Keron’u. Jis sugebėjo padėti savo mažam sūnui Dario ir jo motinai pabėgti, bet jis liko, kad apsaugotų savo žmones. Bet net ir jis negalėjo pasipriešinti tamsiajai armijai, puolančiai pilį, ir nė vienas jos gyventojas, kaip buvo kalbama, neliko gyvas. Po viso šito, ši sritis suskilo į aštuonias karalystes, ir tik pilies griuvėsiai bylojo apie kadaise buvusią šlovę.”

Jeigu žaidimas neturėtų multiplayer režimo, galima būtų tiesiai tvirtinti, jog jis būtų trumpokas, kampaniją sudaro 11 misijų. Bet perėjus pagrindinį siužetą, pasakysiu atvirai, lieka geras jausmas, gero žaidimo jausmas, kuris išlieka ilgai. O po to dar ilgai galėsime rungtis su draugais tinkle, kai išmoksim šio žaidimo subtilybių. Jau iš karto nusimato būsimos kovos dėl geležies kasyklų, be kurių apie stiprią armiją galima tik pasvajoti.

Galiausiai belieka pagirti šį žaidimą ir palinkėti sėkmės kūrėjams, kad sekanti “Settlerių” dalis nenusileistų šiajai. Kiekvienas šios serijos fanas tikrai nenusivils šiuo tęsiniu, net jeigu tikėjosi kažko kito. The Settlers:Heritage of Kings – penktoji serijos dalis, pakelia frančizę į naują lygį.