Rašant apžvalgą, pirmiausiai ieškai temos. Temos, kuri leistų Tau pradėti rašyti. Kuri būtų kabliukas ir užkabintų skaitytojo akį. Jei ne garsus kūrėjas, tai bent jau įsimintina žaidimo istorija, technika ar grafika. Kalbant apie „Oh my Prince“… Na velniava! Tikrai nieko pasakiško neprikursi.

Iš tiesų, tai šį žaidimą rinkausi vien dėl skambaus pavadinimo. Gal ir nesu pats geriausias moteriškumo pavyzdys, bet ant romantikos tai ir mane pramuša. Tik tiek… Kad be pavadinimo čia daugiau nieko nėra.

Istorija? Na… Mergina daug valgo. Princas irgi. Senovės karžygys taip pat. Ir… viskas, ką praktiškai suprasti įmanoma. Na,jei taip detaliau, tai dar užkliūna mintis už vienintelio istorijos vingio – super gražus princas atvyksta į karalystę, princesė jį įsimyli ir nusprendžia keliauti kartu.

Iš tiesų,skamba gal ne taip ir blogai. Daugiau ar mažiau. Bet labai keistas kūrėjų sprendimas buvo pasirinkti bet kokią istorijos vyksmo kryptį iliustruoti vienoda užduotimi. Tiesiog reikia sujungti dvi skirtingas figūrėles. Visada. Per visą žaidimą.

Teisybę pasakius, sujungti pagrinde ten reikia ne figūrėles, o visokius saldainius, dešrainius, sausainius. Maistą, vienu žodžiu. O ekrano kampe tupintis veikėjas visa tai suvalgo. O žinot, kas labiausiai nervina? Žaidi žaidi, žiūri į tuos mėsainius ir pats žvėriškai jų užsimanai!

Perėjus vieną žaidimo dalį – kurių yra trys -, turi galimybę pažaisti tokius mini žaidimus, kurių metu renki taškus ir gauni apdovanojimus. Iš kurių Tu nieko negausi. Vienu žodžiu, taškų skaičių dėl sportinio intereso kaupi. Ten gali pavežiot katiną ant motociklo, rinkt maistą, krentantį iš dangaus. Praktiškai viskas.

Šiaip dėl istorijos, tai truputį pamelavau. Ji suskirstyta į tris knygas. Viena knyga – princesės, kita – princo, trečia – seno karžygio. Užsibaigus vienai knygai, istorija pratęsiama kito veikėjo akimis. Turbūt vienintelis įdomus dalykas.

Taip, net ir pati istorija nėra įdomi. Juk dažniausiai tokių flash`inių žaidimų kabliukas ir būna istorija. Arba bent jau labai smagios užduotys. Šitame žaidime, pradžioje, ji versdavo sukrizenti. Vėliau viskas perėjo į susierzinimą. Tie patys pokštai tapo nebejuokingi, o išsidirbinėjimai – nemalonūs. Ir dar tai, kad kiekvieną istorijos epizodą vėl užbaigdavo tie vienodų dalių rinkimai… Brr. Purto net.

Šlykščiausia tai, kad nieko parašyt daugiau apie šį žaidimą negalima. Istorijos praktiškai nėra, gameplay – taip pat. Kai kurie paveiksliukai dar visai nieko. Bet užtikrinu – šio žaidimo pirkti neapsimoka. Turbūt miniclip svetainėj rasit originalesnį ir gražesnį flash žaidimą.

„Oh My Prince“ apžvalgai pateikė skaitmeninė žaidimų parduotuvė GamersGate!