Vis dažniau ir dažniau konsolių savininkai lepinami ekskliuzyviniais žaidimais, papildymais ir kita medžiaga, kuri gali atnešti nemenko pelno. Praėjusiais metais „Xbox“ savininkai turėjo išskirtinę progą išmėginti du ketvirtosios „Grand theft auto“ dalies papildymus. Visa laimė, kad „The Lost and Damned“ bei „Ballad of Gay Tony“ visgi atkeliavo ir į asmeninių kompiuterių ekranus (taip pat ir PS3), džiaugtis čia ar pykti nežinau, žaidimai atsiduoda pašvinkusios žuvies kvapu, burnočiau ir daugiau.. But hey! Visgi sulaukėme, primenant skaudžią istoriją „Liberty city stories“ ir „Vice city stories“ papildymai taip ir nepasiekė asmeninių kompiuterių, o dabar štai, pasipiktinę ir nervingi, bet ne tuščiom rankom!
Kadangi į pakuotę įeina du žaidimai, turim dvi skirtinas istorijas, dvi skirtingas atmosferas, ir tą patį miestą su ta pačia mechanika. Nežinau kaip jūs, bet „GTA IV“ mane pavergė savo gyvybe ir realistiškumu. Užaugau kartu su „GTA“ serija, stebėjau kaip ji keičiasi ir tobulėja. Net dabar, praėjus dviem metam nuo ketvirtosios dalies pasirodymo, „GTA IV“ tvirtai laikosi savo žanro tope. Revoliucijas sukėlusi trečioji dalis pradėjo formuoti ankstyvas siužeto apraiškas, nors ir pagrindinis veikėjas nebuvo labai iškalbus, tai nemaišė plėtoti naują požiūrį į siužetą. Ketvirtoji dalis pademonstravo kaip niekad stiprų siužetą su Niko Bellic priešakyje. „The Ballad of Gay Tony“ bei „The Lost and Damned“ pasakoja tą pačią istoriją tuo pačiu laiku, tačiau skirtingomis akimis ir priešistore. Kiekvienas su savo problemomis ir rūpesčiais, atrodo taip užsuka, kad nebematai didžiojo paveikslo, bet galiu nuraminti, visos neišaiškintos intrigos iš praėjusios dalies bus atsakytos su kaupu. Įskaitant nelaiminguosius deimantus.
„Ballad of Gay Tony“ veiksmas sukasi apie naktinių klubų savininką – Tony „Gay“ Price’ą. Žaidimo protagonistas Luis Lopez, Tonio asmens sargybinis bei patarėjas. Užaugęs Dominikiečių šeimoje ir išgyvenęs sunkią jaunystę, Luisas kelio iš kriminalinio pasaulio ieško turtingųjų terpėje. Antrojo papildymo protagonistas – Jonathan „Johnny“ Klebitz. Baikerių klubo „The Lost“ viceprezidentas. Johnny vienas iš tų apsitatiūravusių vyrukų, vilkinčių odines striukes ir jodinėjančių plieniniais žirgais. Istorija sukasi apie baikerių klubą „The Lost“. Jei tektų lyginti „Gay Tony“ istoriją su baikeriais, gautume ryškų kontrastą, Johnny istorija daug dramatiškesnė, daug purvinesnė, daug kruvinesnė. Nors naujos istorijos nusileidžia Niko pasakojimui, abu papildymai įnešą naujų vėjų serijoje ir yra tikrai verti dėmesio. Sudėjus abiejų papildymų siužetines užduotis gausime apie dvidešimt valandų žaidimo, to pilnai užtenka sudėti paskutinius taškus „GTA IV“ istorijoje. Žinoma galima pasiginčyti, kad tai mažai, bet nepamirškite, kad tai, visgi, tik papildymai.
Nesikartosiu, koks nuostabus buvo „GTA IV“ ir kuom jis taip traukia minias žaidėjų, jūs ir patys puikiai žinote ir tai išgyvenote. Viskas ką siūlė pirmtakas, yra čia. Pradedant nuo tikroviško ir gyvo pasaulio, pažangios fizikos, akį traukiančios grafikos, garso takelio.. Buvo tokie laikai, kaip „GTA“ žaisdavome vien dėl turtingo geimplėjaus, vokdavom mašinas, sprogdindavom, daužydavom ir dar bala žino ko prisigalvodavom. Ir tuo laiku to užteko. Pasirodžius ketvirtajai daliai serija išaugo iš paauglystės ir įžengė į suaugusiųjų pasaulį. Naujo varikliuko pagalba ekrane atkuriami vaizdai atrodė daug rimčiau ir brutaliau, o istorija, Niko Bellic akimis, suteikė turisto, pasiklydusio galimybių mieste, įvaizdį. Tai nauja „Rockstar“ formulė, apjungianti mechanikos elementus ir siužetą į vieną visumą, vieną atmosferą.
Žaisdami už baikerius išgyvensime klubo nuosmukį, mūsų laukia kartūs išgyvenimai. Nepaisant to, su jumis visada bus broliai. Naujas žvilgsnis į „GTA“ žaidimus per baikeriško lifestyle’o akinius, vykdant užduotis ar tiesiog klaidžiojant po miestą galite išsikviesti draugus, kurie padės susitvarkyti su bet kokiomis kylančiomis problemomis. Kam to reikia? Taip, žaidimą galima įveikti ir vienam, bet taip daug ką prarasite. Bendroje veikloje dalyvaujantys broliai gaus patirties, to pasekoje atsirakins geresnius ginklus, daugiau gyvybės taškų ir panašiai. Kai kurie iš jų aprūpins jus naujais motociklais ar ginklais ir pagaliau, argi nesmagu riedėti laisvės miesto gatvėmis kaip kompanija palaiko raiti draugai? Atmosferą dar labiau sustiprina grafiniai sprendimai, „The Lost and Damned“ pasaulis nudažytas niūresnėmis spalvomis, ekraną puošia grūdėtas „noise“ efektas (kurį galima išjungti), o ką jau kalbėti apie amerikietiškus motociklus ar taikliai parinkta „death metal“ garso takelį. Gėjaus Tonio baladėje padėtis priešinga, neoninės klubų iškabos, alkoholiniai gėrimai, elektroninė muzika ir merginos trumpais sijonais. Kadangi jūs Tonio dešinioji ranka teks tvarkyti naktinio klubo reikalus ir traukti bosą iš, atrodo nesibaigiančių, bėdų. Dirbti klubo savininkui vienas malonumas, nemokami gėrimai, merginų dėmesys šokių aikštelėje (ir ne tik!), prašmatnūs automobiliai ir turtingi klientai. „The Ballad of Gay Tony“ puikiai atvaizduoja parinktą atmosferą, naktinis metropolio gyvenimas, iššaukiančios spalvos, laisvas elgesys, labai taikliai parinktas radijo turinys, pagaliau pavadinimas ir Tonio seksualinė pakraipa, visa tai puikus pavyzdys kaip „Rockstar Games“ sugeba pateikti žaidimą jiems būdinga iškreipta perspektyva.
Sutikite, kad ketvirtoji dalis išnaudojo toli gražu ne visą miesto erdvę tenkinant žaidėjų poreikius. Epizodų veiksmas stengiasi tai ištaisyti, baikerių peštynes apima „Alderney“ rajoną, o tuo tarpų Luisas mėgaujasi prabangiu „Algonquin“ rajonu. Kad nereiktų vairuoti tų pačių transporto priemonių kūrėjai pridėjo po keletą naujų motociklų ir automobilių baikeriams, o štai „Ballad of Gay Tony“ papildymas gavo ir naujų sraigtasparnių bei valčių. Jei pabodo tos pačios radijo stotys su tomis pačiomis dainomis – nebėda, epizodai pridėjo virš šimto naujų dainų, pakeičiant senąsias, taip pat atsirado ir keltą nematytų radijo stočių, įskaitant „Vice City radio“! Galvoju dabar, kodėl išimti senąsias dainas ar radijo stotis, ar negalima buvo tiesiog pridėti naujo turinio? Matyt problema platinamų diskų talpoje. Ginklų arsenalas atsinaujino su kaupu, abu papildymai išsiskiria naujais skirtingais ginklais, įskaitant kulkosvaidžius, automatinius pistoletus, granatsvaidžius detonuojamus sprogmenis ir kitas naikinimo priemones. Užkabino Johnnny’io nupjautvamzdis, kuriuo naudotis galima ir riedant motociklu, būtent tokiu būdu pagrinde ir kovosite baikerių gretose. Žinoma tradicinių susišaudymų abu papildymai neišvengs. Tęsiant apie motociklus, „Rockstar“ pasistengė ir patobulino jų valdymą, asmeniškai skirtumo nepastebėjau, galbūt jums atrodys kitaip. Luiso motociklai taip stipriai nedomina, tačiau sportinės valtys ar koviniai sraigtasparniai, tikrai taip! Dėl pastarųjų ir parašiutai žaidime prigijo. Įveikę pagrindines siužeto užduotis galėsite užsiimti šokinėjimais nuo stogų ar ieškoti alternatyvios veiklos pas vaikystės draugus. Pastarieji užsiima narkotikų verslu, prie kurio prisidėsite ir jūs. Motociklų mėgėjų laukia kiek nuobodesnė veikla, lenktynės apsiginklavus beisbolo lazdomis ar kovos su priešingu baikerių klubu – „Angels of Death“. Ieškantiems daugiau šalutinės veiklos, veikti bus ką, atsitiktinių žmonių užduotys, „skraidančios žiurkės“ ar galimybė peržaisti kiekvieną užduotį išnaujo siekiant atitinkamų nurodymų. Tiesa, šis malonumas galimas tik „Ballad of Gay Tony“ epizode. Na, o tiems kam pabos vieno žaidėjo kampanija, visada yra tinklo režimas.
Laikas paieškoti trukumų arba išsiaiškinti kodėl šiam papildymų paketui negalima rašyti dešimt. Visų pirmą tai visos smulkios klaidos iš originaliojo žaidimo išliko tokiame pačiame lygyje kaip ir buvo. Kartais sustreikuoja „cover“ sistema, kartais kompiuterio valdomi personažai elgiasi labai neapgalvotai ir panašiai. Tai trupiniai, jie nublanksta prieš „Liberty City“ didybę ir atmosferą, bet pataisyti juos buvo galima. Bene didžiausias „GTA IV“ minusas buvo prasta optimizacija, ypač silpnesniuose kompiuteriuose. Žaidimas susilaukė šešių pataisų ir galutinis rezultatas buvo, sakykim, patenkinamas. Visos šios optimizacijos ir dar keletą naujų grafikos patobulinimų, įskaitant perdarytus šešėlius ar pakoreguotą „blur“ efektą, buvo įskiepytą į abu papildymus. Išties sunku ieškoti minusų, taip pamėgtam žaidimui. Negaliu ir kūrėjų kaltinti dėl pasirodymo datos, manau šias sąlygas diktuoja kitos instancijos. Šiaip ar taip „Episodes from Liberty City“ yra puikus papildymų paketas užbaigiant nuotykius laisvės mieste. Laukti buvo verta. Jei kartais neturėjote progos sužaisti ketvirtosios dalies, padarykite tai prieš pradėdami papildymus. Niko pabus už gidą pirmą kartą besilankantiems laisvės mieste, o Johnny su Luis padės surasti atsakymus į neatsakytus klausymus.
