Apžvalga iš žurnalo PC Gamer Nr. 2008/12

Autorius: XAN

Viskas prasidėjo nuo studentų kompiuterinių žaidimų kūrimo projekto Experimental Gameplay Project. Taisyklės paprastos: naujam žaidimui sukurti skiriama ne daugiau kaip savaitė, žaidimą kuria tik vienas žmogus ir, būtinai, tam tikra tema, pavyzdžiui, „gravitacija“, „augmenija“ ar „spiečius“. Ko gero, įdomiausias projektui pristatytas žaidimas buvo Kyle Gablerio Tower of Goo. Tai paprastas, bet tuo pačiu itin inovatyvus kūrinys. Juodi rutuliukai gijomis gali jungtis su kitais savo draugais, taip sudarydami įvairias konstrukcijas. Tiesiog pažymėk pele karkasu besiridinėjantį rutuliuką, pavilk į šalį, paleisk ir jis susijungs su savo kaimynais. Tikslo čia nėra — tiesiog pažiūrėk, ką Tau pavyks pastatyti.

Na, o Gableriui su draugu Ronu Carmelu įkūrus nepriklausomą studiją 2D Boy prasidėjo World of Goo istorija. Abu vaikinai yra buvę EA darbuotojai, gyvena San Franciske ir vietoj biuro patalpų žaidimams kurti naudoja kavines su prieiga prie belaidžio interneto.

World of Goo principas paimtas iš Tower of Goo naudodamasis gyvais gličiais rutuliukais statai įvairias konstrukcijas. Tik štai čia jau yra tikslas — viską siurbiantis vamzdis kitame lygio gale. Visokiausiais statiniais nusigavus iki jo, konstrukcijai nepanaudoti rutuliukai bus sutraukti. Jei išgelbėjai daugiau rutuliukų, nei reikalavo lygis, „perteklius“ pateks į World of Goo Corporation. Apie tai šiek tiek vėliau, jei nepamiršiu.

Kol nepradėjai galvoti, kad viskas labai paprasta ir primityvu, skubu aiškinti toliau. Kokios Tavo konstrukcijos bebūtų, jos visos paklūsta elementariems fizikos dėsniams. Jeigu statai bokštą, nepamiršk, kad jo pagrindas turi būti platesnis nei viršūnė, kitaip jis ims svyruoti (po karkasą besiridinėjantys rutuliukai sukelia rezonansą) ir grius. Taip pat apie tai pagalvok statydamas tiltą per prarają.

Vis dar pernelyg primityvu? Bet aš dar neminėjau kliūčių. Ne tik bokštus ir tiltus Tau teks statyti gličių rutuliukų pasaulis pilnas besisukančių ašmenų bei kitokių mechanizmų, liepsnų, dyglių ir panašių pavojų. Viso to reikės vengti, statyti bokštus ar tiltus aplink kliūtis, kad pavyktų išgelbėti kuo daugiau rutuliukų.

Ir ne tik juodi Tower of Goo rutuliukai yra žaidime. Pastaruosius panaudojus konstrukcijai, pajudinti jų iš vietos nebepavyks — jie amžiams liks statinio dalimi ir į viską siurbiantį vamzdį jau nebepateks. Tačiau žalius rutuliukus gali naudoti kiek tik nori kartų, tad baigęs statyti tiltą pažiūrėk, gal kuris nors žalias rutuliukas nebereikalingas statiniui ir jį taip pat galima pasiųsti vamzdin. Kol juodus rutuliukus tenka jungti su dviem kaimynais, baltuosius gali rišti po vieną į virvę — patikėk ir to žaidimo galvosūkiams prireiks. Dideli rutuliai–panelės prieš įsiurbimą į vamzdį turi būti susmulkinami, o į smulkintuvą juos nuritinti taip pat padės ne kas kitas, o juodų rutuliukų konstrukcijos. Dideli rutuliai–minos sprogsta. Veikiami kitos rūšies raudonų degių rutuliukų, jie detonuoja — taip galima išsprogdinti kelią pastojusią kliūtį. Rožiniai rutuliukai–balionai kyla į orą — tai pravers ilgesniems tiltams išlaikyti ore. Keturkampiai rutuliukai–kaukolės (keturkampiai rutuliukai?..) nesubliūkšta prisilietę prie mano minėtų dyglių, galėsi panaudoti kaip atramas tiltams per dygliais nubarstytas prarajas. Geltoni rutuliukai gali prilipti prie paviršių: prikibęs prie judančio objekto su savim, jis nusitemps ir visą kitų rutuliukų konstrukciją. Ir tai tikrai ne visos gličių rutuliukų rūšys. Tik pabandyk įsivaizduoti, kiek iki šiol nepanaudotų galimybių galvosūkiams atveria ši gausa ir fizikos dėsniai!

Kad žaisti nepasirodytų pernelyg sunku, kūrėjai aplink tavo bokštus paleido skraidyti kažkokių vabzdžių. Jei tavo konstrukcija netikėtai griuvo, gali spragtelėti ant vieno šių vabzdžių ir grįši ėjimu atgal (savaime suprantama, vabzdžių kiekis ribotas). Be to, už rankos visuose lygiuose Tave ves paslaptingas „ženklo dažytojas“, ant medinių lentelių tau išdažantis naudingus patarimus ar šiaip įdomius pamąstymus.

Fizika paremti žaidimai tikrai nėra naujiena, tačiau dar nemačiau taip originaliai suregztų ir tokių įvairių galvosūkių. World of Goo nėra labai sudėtingas ir visus lygius gali įveikti be papildomos pagalbos, tačiau tas galvosūkių paprastumas ir elegantiškumas labiausiai ir keri. Viskas, ko Tau reikia, — elementarios žinios apie pasaulį. Net ir aš žinau, ką reikia daryti, norint išlaikyti kortų namelį stabilų, ir kokia trajektorija skrieja dirbtinis žemės palydovas ar kampu į horizontą paleistas obuolys (o, taip, viso to Tau prireiks žaidime). Tiesiog nepakartojamas ir niekur kitur nepatiriamas tas jausmas, kai suvoki, kad, norint pastatyti tiltą per itin plačią prarają, reikia statyti bokštą, o po to jį tiesiog nuversti. Na va, ir prasitariau apie vieną iš galvosūkių sprendimų, tačiau neįtikėtinai sunku yra šnekėti apie World of Goo ir neužsiminti, kuo jo galvosūkiai jau tokie įdomūs. Svarbiausia, kad niekada negali žinoti, ką Tau toliau įkiš kūrėjai — vėlesniuose lygiuose žaidimo principas ryškiai pakinta, palyginti su mano apibūdintuoju.

World of Goo padalintas į keturis skyrius ir epilogą, kuriuose iš viso suskaičiavau 45 lygius. Tai nėra daug, turint omeny, kad žaidimas pereinamas vieną kartą prisėdus. Pradėjus žaisti tiesiog neįmanoma atsiplėšti, net truputį neramu, kad šitaip dėmesį prikaustė nepriklausomų kūrėjų galvosūkių žaidimas, o ne kokia „superhypertubomegašaudyklė“. Tačiau WOG turi kur kas daugiau nei 45 lygius, kuriuos įveikus norisi pašalinti nereikalingus duomenis iš kietojo disko.

Pasibaigus lygiui, skaitliukas parodo, kiek laiko sugaišai, kiek rutuliukų pavyko išsaugoti ir kiek ėjimų tam prireikė. Viską norisi atlikti kuo geriau, tad bet kada gali peržaisti lygį ir pagerinti savo rezultatą, tuo pačiu nusinešdamas daugiau rutuliukų į World of Goo Corporation. Šiems Tavo idealumo siekiams skirtas ir OCD (Obsessive Completion Distinction) kriterijus: įveik lygį per ribotą laiką, ribotu ėjimų skaičiumi ar išsaugok gerokai daugiau rutuliukų, nei įprastai reikalautų šis galvosūkis, ir prie lygio piktogramos žemėlapyje atsiras vėliavėlė.

Tiesa, gerai, kad priminei dėl World of Goo Corporation. Tai dar vienas būdas prailginti žaidimą: tas pats Tower of Goo, tik statymui skirtų rutuliukų skaičius priklausys nuo to, kaip Tau sekėsi žaidimo lygiuose, kitaip sakant, kokį „perteklių“ čia atsinešei. Tikslas — naudojant vien juoduosius rutuliukus pastatyti kuo aukštesnį statinį. Konstruodamas fone matysi kitų žaidėjų pasiekimus ir galėsi stengtis juos aplenkti.

Gražiai atrodo aplinkos (kalbu apie dviejų matmenų foną). Jos pasirodė tokios jaukios, įvairios, išskirtinės. Patys rutuliukai padaryti tarsi iš želės, lengvai deformuojasi, gijos tarp jų lankstosi. Ir muzika labai graži: pučiamųjų atliekamą himną ar herojišką filmo pabaigą primenančios melodijos, elektroninės muzikos ritmai, atrakcionų parko stiliaus akordeono muzika… Gaila tik, kad motyvai tokie trumpi, greitai įsimena ir ima atsibosti. Kad jau pradėjau laidyti priekaištus, negaliu nepaminėti, jog valdymas vien kairiuoju pelės klavišu turi ir savo trūkumų: kartais nepavyksta pasirinkti būtent tokios rūšies konstrukcija besiridinėjančio rutuliuko, kokio reikia.

Darosi akivaizdu, kad daugiausia naujovių į žaidimų pasaulį įneša ne stambieji „hitai“, o nepriklausomų kūrėjų darbai. Man nelieka nieko kito, kaip tik rekomenduoti World of Goo.