Iš BIG į Freestyle pervadintas EA Sports prekės ženklas šį mėnesį debiutavo su arkadinio tipo bokso žaidimu uraganišku pavadinimu „Facebreaker“. Tiesa, boksą šiame žaidime primena tik ringas ir kovotojų pirštinės – tai kas vyksta žaidime labiau primena inirtingas Mortal Combat ar Street Fighter batalijas, na tik veiksmų kojomis čia šiek tiek mažiau.

Guliu, žvaigždes skaičiuoju… toks raudonu krauju pasruvęs vakaras…

„Facebreaker“ kūrė komanda, dirbusi prie Fight Night serijos žaidimų, tačiau jei Fight Night yra solidus ir realistiškas bokso simuliatorius, reikalaujantis strateginio mąstymo bei taktiškai brandaus išpildymo, tai „Facebreaker“ pasižymi „redbull“-iška dinamika, aukštu intensyvumo lygiu ir minimaliu strateginiu gilumu. „Facebreaker“ žaidimo sparta tokia didelė, kad dažniausiai nėra galimybės pastebėti oponento atakuojančio veiksmo tipą ir į jį atitinkamai sureaguoti. Prisipažinsiu – žaidžiant emocijos keitėsi nuo „užkniso, tuoj drėbtelsiu pultelį į sieną ir triaukštiškai išsikeiksiu“ iki „cha, nieko čia sudėtingo, šiek tiek pablokuoji ir krenta jie kaip lapai… sunkūs lapai…“.

Facebreaker vizualinė stilistika – komiksiška – šaržuoti ir gan stereotipiški kovotojai, noir stiliumi dvelkiančios aplinkos, vartotojo sąsajoje naudojami šriftai. Ir tokia stilistika, mano nuomone, yra ideali Facebreaker’iui. Kovų intro, pertraukėlių animacijos (komiksiniu seksualumu trykštanti ringo mergaitė), oponentų prisistatymai – juokingi ir verti dėmesio, tačiau tik pirmą kartą – vėliau viskas kartojasi ir yra identiška, tad pamačius visas animacijas bei perklausius visus monologus, kitus kartus juos paprasčiausiai tenka praleisti, o turint omenyje, kad kai kuriems priešininkams įveikti prireiks dešimties ar daugiau bandymų, tai galiausiai pradeda erzinti.

Facebreaker’yje turėtų būti realistiška veidų transformacija, turėtų būti, nes dėl intensyvaus veiksmo tų deformacijų praktiškai neįmanoma pastebėti

Facebreaker siūlo tris pagrindinius žaidimo režimus – greita kova, brawl for it all (pagrindinis vieno žaidėjo režimas) bei couch royale (skirta vietiniam multiplayer’iui, kai oponentai sėdi prie to pačio ekrano). Didžiausią iššūkį pateikia kompiuterio valdomų kovotojų stiprumas ir kartais išlendančios jų nemalonios „apgavystės“. Net žaidžiant lengviausiu sunkumu (viso siūlomi trys sunkumo lygmenys) pradedantįjį žaidėją į neviltį gali varyti jau patys pirmieji priešininkai su savo įprogramuotu ir atsitiktine tvarka išlendančiu nenugalimumo genu. Kova vyksta trimis raundais, jei per juos nepaaiškėja nugalėtojas, einama į greitos mirties raundą, kuriame pirmas atgulęs poilsio turi susitaikyti su pralaimėjusiojo titulu. Noriu pažymėti, kad greitos mirties raunde atsilaikyti prieš kompiuterį yra labai sunku – jis tarsi įjungia savo valdomam kovotojui aukštesnę pavarą ir palieka mus dulkėse – ant ringo grindų. Jei Brawl for it all režime nepavyksta oponento įveikti keturiais bandymais, tenka vėl iš naujo kautis su ankstesniu priešininku. Tam tikrame žaidimo etape taip galima atsidurti uždarame ir į neviltį varančiame cikle, kai vienas priešininkas rodos neįveikiamas, o ankstesnysis pernelyg lengvas.

Pergalė kovoje pasiekiama tris kartus pasiuntus priešininką į nokdauną, arba greituojų būdu sulaužius jam žandikaulį. Žandikaulio laužymas (Facebreaker’is) neretai yra šiaudo galas už kurio pavyksta užsikabinti pralaiminėjant kovą 0-2. Avataro puolimo arsenale yra keturi veiksmai – kiekvienam po spalvotąjį XBOX pultelio mygtuką. Pagrindiniai mygtukai – atliekantis aukštą ir žemą smūgius. Priklausomai nuo situacijos kovoje, jie atlieka ir gynybinę funkciją – tai yra – nuspaudus šiuos mygtukus prieš oponento smūgį, jūsų valdomas personažas bandys išvengti atakos – blokuodamas, pritūpdamas ar atšokdamas. Skamba kaip neblogi įrankiai protingai žaidimo strategijai, tačiau realybėje viskas susiveda į intensyvų ir dažniausiai chaotišką mygtukų spaudinėjimą, išskyrus situaciją kai priešininkas žmogus žaidžia labai tiesmukai (tarkim naudodamas seriją vieno aukščio smūgių) arba perskaitomas priešininko kompiuterio algoritmas.

Aš Styvas – tuoj tave pritvosiu ir eisiu žaisti Dungeons&Dragons

Kovotojų arsenale yra ir specialių atakų, kurios gali apsvaiginti oponentą, akimirkai jį paversdami beginkle bokso kriauše, arba nuteikdamį jį patį prieš save. Jei pavyksta atlikti ilgą smūgių seriją, pačiam nepraleidus smūgio, keliamas Facebreaker stulpelis. Šiam užkilus iki aukščiausios padalos galima atlikti pačias stipriausias ir daugiausiai oponento gyvybės atimančias atakas, tarp kurių ir brutalųjį Facebreaker’į, kuris iš karto užbaigia kovą jūsų oponentui. Tiesa, kompiuterį pritvoti facebreak’eriu pavyks itin retai.

Žadimas siūlo rinktis iš tuzino kovotojų, dalis kurių neprieinami pirmu žaidimo paleidimu, o atrakinami su laiku, kaip ir ringai. Jeigu pasirinkimas iš esamų tipažų jūsų netenkina, Facebreaker siūlo bene įdomiausią savo ypatybę – boksininkų kūrimo įrankį. Jo pagalba gana paprastai galima susikurti save, savo draugą, ar žinomą žmogų – tam reikia XBOX Live Vision kameros arba tiesiog kompiuterio – easportsworld.com pagalba galima sukelti nuotraukas ir jų pagalba kurti veikėjus jau žaidimo aplinkoje. Kiek realūs gausis veikėjai, priklauso nuo nuotraukos kokybės. Pvz. Rolandas Paksas gavosi nelabai panašus, kaip ir Natalija Zvonkė, tačiau Mia prototipas buvo gan artimas realybėje (beje, visus juos galite parsisiųsti į savo Xbox, ‘Download a boxer’ pagalba, ten beje rasite ir pasaulinių įžymybių – Borat’ą, Chuck’ą Norris’ą ar Bruce’ą Lee).

Minutė kita…
… ir galėsime išvysti tai, ko neužfiksavo kameros

Su Facebreaker eiti į XBOX Live servisą, neparagavus kraujo vieno žaidėjo režime, nerekomenduoju. XBOX Live siūlo kautis reitinguojamuose ar nereitinguojamuose kovose bei dalyvauti lygose. Oponentų skaičius nebūna ypatingai didelis, kartais paieška užtrunka ilgokai – žaidimas pasirodė neseniai ir sulaukė ne itin palankių vertinimų, tad žaidžiančiųjų trūkumas – paaiškinamas. Noriu pakartoti – neikite į Facebreaker XBOX Live žali – susirėmus kumščiais su patyrusiu priešininku, gali nepavykti atlikti nė vieno sėkmingo smūgio ir jau būsite velkamas iš ringo sulaužytu veidu, tad visų pirma – pasitreniruokite. Jei visgi priešininkas panašaus lygio, tai patirtis gali būti visai linksma, o pramoga užtikrinta.

Kelias į pergales ir dominavimą Facebreaker’yje grįstas skausmu bei pralaimėjimais, ir jei pavykstą tą etapą iškentėti, pirmasis EA Freestyle serijos žaidimas tampa pakenčiamas, o pergalės tampa vis dažnesnės, tačiau tam reikia daug kantrybės ir šalto proto. Nemažai daliai eilinių žaidėjų Facebreaker iššūkis gali būti nepakeliamas. Atmetant pagrindinį vieno žaidėjo režimą, šis snukiadaužys gali būti linksmu vakarėlio linksmybių akcentu, kurio, beje, galbūt taip trūko Stano vestuvėse. Tačiau vėlgi – vienam iš žaidėjų įgavus nepralenkiamą pranašumą, kiti vakarėlio dalyviai gali pasijusti desperacijos šalies valdovais ir į darbą paleisti visiškai realius kumščius.

Be komentarų

Man patiko žaidimo vizualinė dalis, boksininkų kūrimo įrankis ir integravimas į XBOX Live servisą, tačiau būsena, kai nuolat gauni į dūdą ir trykšti neapykanta žaidimų padui, mane, švelniai tariant, suerzino, tad už tokį aplaidų požiūrį į casual’ui gyvybiškai svarbius dalykus, Facebreaker komanda nusipelno tik riebaus šešeto. Be galimybės susikurti savo veido personažą, Facebreaker niekuo ne geresnis už dešimties metų senumo Mortal Kombat.

Zpat.lt