The Witcher žaidimo prezentacija buvo pati išsamiausia ir ilgiausia visoje konferencijoje. Lenkų studija CD Project labai nuoširdžiai stengiasi dėl savo žaidimo, daro ką tik įmanydami, kad sudomintų ir kuo daugiau parodytų apie įvairiausias jo savybes. Suprantama – Witcher yra didžiausias lenkų projektas per visą jų žaidimų kūrimo istoriją. Ir nors iš kaimynų šalis žaidimų pasauliui atnešė keletą stambesnių hitų: Chrome, Painkiller, dar niekad nebuvo tokio svarbaus žaidimo kaip Witcher.
Vienas dalykas, tai veiksmo RPG žaidimas, kuris yra daug platesnis ir įvairesnis nei minėtieji FPS žanro atstovai ir reikalauja kur kas daugiau dėmesio bei derinimo. Tačiau dar svarbesnė viso nerimo ir kartu pasididžiavimo kūrėjams priežastis ta, kad žaidimas kuriamas pagal žymiausio Lenkijos fantasy rašytojo Andžėjaus Sapkovskio „Raganiaus“ serijos romanus. O tai jau studijai užkrauna atsakomybę ne tik už save, bet ir už visos šalies atstovavimą. Todėl ir tokios pastangos, todėl ir man, bei manau, daugeliui lietuvių, norėsis, kad šiam žaidimui pasisektų ir jis įsiveržtų į pasaulinę rinką bei kartu ištemptų Lenkiją, kaip kažkada į pasaulio žaidimų industrijos žemėlapį įžengė Čekija su tokiais savo savo super žaidimais kaip Hidden and Dangerous ar Mafia.
Keliais žodžiais verta paminėti patį Witcher stendą, skirtą spaudai. Tai bene vienintelis netipiškai padarytas spaudos stendas. Ne įprasta dėžutė su vienu įėjimu ir suskaidytais kambariukais, o stendas nedidelį namelį primenančiais papuošimais. Viduje svečiai vaišinami lenkišku alumi, dešra ir raugintais agurkais :). Vietoje galima su kūrėjų pagalba pažaisti patį žaidmą, o nedideliame kino kambaryje rodomi žaidimo treileriai.
Pirmiausia ir ėjau pažiūrėti šių treilerių. Buvo pademonstruoti du netrumpi filmukai. Vienas – grynai kompiuterinės grafikos, ko gero, būsimas žaidimo intro. Jis susuktas pagal vieną iš trumpųjų Raganiaus apsakymų, kur raganiui Geraltui tenka nuimti prakeiksmą nuo merginos, paverstos pabaisa-strige. Tam jam reikia praleisti visą nakti su šiuo galingu monstru ir neleisti jam ryte įlįsti į savo sarkofagą. Treileris ir demonstruoja šią Geralto dikovą su striga, kuomet jis jos negali sužeisti – juk tai iš tiesų yra užburta mergina. Treilerio kokybė išties gera, galėtų, pamaniau, išleidę žaidimą sukurti pilanmetražį CG filmą, kaip kokį Final Fantasy. Nes meninis lenkų sukurtas filmas apie Raganių, kurį teko matyti, yra labai prastos kokybės ir visiškai gadina puikių romanų įvaizdį. Pilno treilerio perfilmuoti kūrėjai neleido, tačiau atskirai kitame numeryje į diską įdėsime sutrumpintą jo variantą. Apie antrąjį treilerį, kur buvo rodomas „geimplėjus“ net nepasakosiu – vis tiek po to viską, ką ten rodė išbandžiau pats prisėdęs prie paties The Witcher žaidimo.
Patogu, kad žaidimo demonstracija vyko su vienu iš kūrėjų pagalba. Taip daugiau sužinai, nei tiesiog pats vienas žaisdamas, kaip buvo su kitomis demo versijomis. Sužinojęs, kad aš iš Lietuvos ir kad skaitęs „Raganiaus“ knygą, CD Project atstovas visai apsidžiaugė. Sako, na bent kažkas ne iš Vokietijos ar Čekijos domisi, be to nereikės dar kartą pasakoti priešistorės ir visos idėjos.
Žaidimas prasidėjo viename iš miestelių. Pirmiausia buvau supažindintas su herojaus valdymu. Labai patogu, kad yra trys kameros pozicijos ir dvi valdymo schemos. Tolyn ir vidutiniu atstumu nuo herojaus atitraukus kamerą jį galima valdyti tradiciškai spaudinėjant ant žemės pelyte, arba laikant nuspaudus pelę ir taip Geraltą „vairuojant“. Įjungus artimiausią kameros poziciją, panašiai kaip MMO žaidimuose, herojų jau galima valdyti WASD mygtukais, kas daug kam yra patogiau nei tradicinis RPG valdymas. Tad turėtų visi likti patenkinti.
Su Geraltu nukeliavau šalia vienos iš tavernų, kur iš vietinės „gatvės merginos“ gavau kvestą padėti jos „darbininkėms“ išsivaduoti nuo jas puldinėjančių niekšų. Tad keliauvau per tamsius miestelio keliukus ir mokiau prie nakties darbuotojų besikabinėjančius pašlemėkus padorumo. Juk visas profesijas reikia gerbti, net vadinamą „seniausią“. Beje, žaidime tikrai netruks vyresniems žaidėjams skirto jumoro ir turinio. Tai ne kūrėjų išmislas – tokiu stiliumi, minėdamas įvairias pikantiškas detales, rašė pats autorius. Tad žaidmo amžiaus reitingas bus pats aukščiausias.
Grįžtam prie niekšų pamokymo. Čia buvo galima pabandyti kovą žaidime. Geraltas, kaip ir pasakojama knygose, turi du kardus – vieną kautis su žmonėmis, kitą – su įvairaus plauko pabaisomis. Toks jau raganiaus darbas. Tad su žmonėmis koviausi naudodamas ilgesnį kardą. Herojus turi tris atakos tipus: stiprų, greitą ir įvairiapusį, skirtą kautis su keliais priešais. Tipus renkamės pagal priešo kovos stilių, jei jis greitas – kovojame greitai, jei stiprus, renkamės lėtesnį ir galingesnį stilių. Kovojant judesius galima jungti į kombo, reikia tik stebėti kuomet kartą atakavus kardo ikona užsidega geltonai ir spėti tuo metu dar kartą spustelėti kovos mygtuką. Kovoje taip pat naudojama ir magija – man parodė du vadinamuosius „ženklus“ – gynybos ir puolimo.
Šiaip pati pagridinė kovos schema yra paprasta. Tačiau ją labai praplės įvairiausių skysčių naudojimas – Raganius vartoja mišinius iš visokiausių ingridientų, kurie eiliniam žmogui gali būti mirtini, tačiau jam atveria didesnes galimybes kontroliuoti savo kūną ir labai suaštrina visus jutimus. Taip jis labai greitai gali reaguoti ir keisti taktikas.
Toks herojaus kovos būdas labai pateisina RPG žaidimų atributą alchemiją. Kūrėjai paruošė krūvą įvairiausių receptų ir galimybių pasidaryti visokius stiprinančius gėrimus. Tiesa, didžiajai jų daugumai reikės vienokio ar kitokio alkoholio. Taip, jis čia vaidins svarbų vaidmenį, kaip ir knygose. Netgi kvestų metu reikės girdyti pašnekovus ir pačiam kartu su jais gerti. Man liepė pabandyti maktelti su vienu NPC keletą degtinės butelių, kad jis papasakotų kažkokią istoriją, kuri, tiesą sakant, nebuvo kažkuo reikšminga, tačiau efektas po tų kelių dozių tikrai geras. Žaidimo vaizdas visiškai liejasi ir dvigubinasi, Geraltas juda lėtai ir svyruoja. Ir toks efektas lieka ilgą laiką, aišku, priklauso nuo alkoholio stiprumo. „Išsiblaivyti“ galima medituojant prie židinio, laužo ar panašios vietos. Meditacija reikalinga ne tik tokiam labai jau siauram tikslui, bet ir naujų įgūdžių įsisavinimui, jėgų atstatymui ir panašiai.
Be pasismaginimo su alkoholiu, bare man parodė ir keletą kitų užsiėmimų. Nuėjus į barą galima pasikumščiuoti už pinigus arba sužaisti kauliukais, vėl gi iš pinigų. Kauliukai veikia pokerio principu, galima statyti vieną iš trijų siūlomų sumų, tuomet ridenti kauliukus, pasirinkti tuos, kurie lieka, dar kartą statyti ir ridenti dalį kauliukų.
Taip pat truputį spėjau pasižiūrėti ir įgūdžių schemą. Deja, turėjau eiti į kitą pristatymą, manu būtų man dar ilgiau ko nors pripasakoję, tačiau negalėjau vėluoti kitur, ir taip dėl Wicher pristatymo praleidau naujo Narnia žaidimo prezentaciją, na bet tas nelabai svarbu, viskas ten su juo bus taip pat, kaip ir su pirmąja serija. Taigi Witcher žaidime bus apie 150 skirtingų įgūdžių. Šiaip viskas standartiškai: jėga, greitis, alchemijos naudojimas ir panašiai. Tiesa, nepaminėjau, kad pati žaidimo sąsaja yra kiek skirtinga nuo įprastų RPG žaidimų. Žaidžiant savybės išdėstytos ne apačioje, bet šonuose. O įjungus inventorių, įgūdžius ar kokį kitą meniu jis efektingai išlenda iš kampo ir yra apvalių formų, o ne įprastuose languose.
Pabaigai šiek tiek apie siužetą. Žaidimas nėra kuriamas tiesiogiai pagal Sapkovskio knygas, būtų per daug siaura. Tačiau visas pasaulis, jo herojai ir priešai, sukurti stengiantis kuo tiksliau atkartoti rašytojo pasakojimus. Kūrėjai labai glaudžiai bendradarbiavo ir bendradarbiauja su Sapkovskio fanų bendruomene, kur diskutuojama apie kiekvieną žaidimo detalę bei išklausoma griežta fanų kritika dėl neatitikimų. Iki The Witcher pasirodymo liko pora mėnesių ir tikiu, kad CD Projekt studijoje visi „stovi ant ausų“. Lieka palinkėti jiem stiprybės ir sėkmės bei laukti stambiausio lenkų kūrėjų žaidimo pasirodymo.
