Kaip ir kasmet, krepšinio gerbėjai laukia naujos „NBA 2K“ serijos dalies tam, kad išvystų, ką gi dar naujo sugalvos kūrėjai – Visual Concepts – siekdami pagerinti ir taip gana aukštos klasės krepšinio simuliatorių. Nuo „NBA 2K14“ laikų serija praktiškai galėjo mėgautis monopolisto privilegijomis, tačiau šiais metais „EA Sports“ yra rimtai nusiteikę, priešpastatydami savo „NBA Live 18“ kūrinį, kas, atrodytų, turėtų paskatinti konkurenciją, žaidėjams pasiūlant vis geresnės kokybės produktą. Nepaisant šios logikos, Visual Concepts, panašu, konkurencijos su „NBA Live“ naujausia dalimi neprisibijo: „NBA 2K18“ tam tikruose režimuose, paprastai tariant, neišeis žengti žingsnio nepanaudojus virtualios valiutos, kas ir yra vienintelis ir didžiausias šios dalies trūkumas. Susidurti su mikrotranzakcijomis „NBA 2K“ serijoje buvo galima nuo „2K13“ versijos, tačiau tai nė kiek netrukdė mėgautis ir progresuoti žaidime nemokant nė cento. Šį kartą neapleidžia jausmas, kad kūrėjai susitelkė į tai, kaip žaidimo elementus maksimaliai suderinti su mokėjimais, užuot galvoję, kaip neprivalomais mokėjimais, nesugriaunant žaidimo balanso ir neperžengiant sveiko proto ribų, papildyti žaidėjo galimybių arsenalą.

Situacija plika akimi pasimato jau serijai įprastame MyCareer režime, kuriame pradedame siekti NBA karjeros aukštumų susikurdami savo norimos pozicijos ir kūno sudėjimo veikėją bei pasirinkdami labiausiai mėgstamą komandą. Veikėją galima – nemokamai – padaryti panašų į save nuskanuojant savo veidą specialios programos dėka – ši funkcija veikia pastebimai geriau nei senesnėse dalyse, kur rezultatas dažnai gaudavosi visai kitoks, nei buvo tikėtasi. Kelionė prasideda nuo lauko krepšinio turnyro, kuriame žaidėjas turi pasirodyti kuo geriau, kad būtų pastebėtas pasirinktos NBA komandos skauto, kuris, be abejo, suteiks žaidėjui galimybę atsiskleisti išsvajotos komandos bandomose treniruotėse. Nors scenarijus yra linijinis, žaidime už krepšinio aikštelės ribų pasitaiko RPG žanro elementų, kuriuos dažniausiai galima išvysti dialoguose, nedarančiuose reikšmingos įtakos scenarijui, arba virtualiame miestelyje The Neighborhood, kuris pakeičia įprastą meniu navigaciją nuobodžiu bėgiojimu nuo vieno miestelio galo iki kito norint atlikti paprastus veiksmus, tokius kaip pasikeisti šukuoseną, sportbačius, drabužius ar pradėti treniruotę. Taip bandoma sukurti MMO pasaulio įspūdį: miestelyje realiu laiku matomi ir kiti žaidėjai, stoviniuojantys galvas įsmeigę į savo virtualius telefonus, kuriuose galima matyti aktualias užduotis ar skaityti naujausius pranešimus vietiniame socialiniame tinkle, tačiau su kitais žaidėjais nėra galimybių sąveikauti, išskyrus specialiose lokacijose randamus nuobodžius mini žaidimus ar susirėmimus tam skirtose aikštelėse.

Grįžtant prie perteklinės ir įkyrios monetizacijos, miestelyje ji pasireiškia visu gražumu. Pradėdami karjeros režimą gauname 6000 virtualios valiutos – VC (angl. Virtual currency) – vienetų ir pradedame būdami 60 reitingo iš 99 galimų. Verta paminėti, jog įsigijus nestandartinę žaidimo versiją, žaidėjui iš karto suteikiama daugiau valiutos priklausomai nuo versijos. Žaidimas dažnai sufleruoja, kad pagrindinis tikslas yra pasiekti 99 reitingą – tai prilyginama tapimui aukščiausios klasės NBA žaidėju, kadangi tokį lygį turi tokie garsūs žaidėjai kaip LeBronas Jamesas, Michaelas Jordanas ar Magicas Johnsonas. Norėdamas pasiekti aukščiausią lygį, žaidėjas turės praleisti nesuskaičiuojamą kiekį valandų rungtyniaudamas ar liedamas virtualų prakaitą miestelio sporto salėje, kurioje laukia aibė treniruoklių (prie kurių dar ir susiformuoja norinčių pasportuoti žaidėjų eilės, kas pailgina ir taip ilgą procesą, kadangi žaidėjas verčiamas kaskart stebėti tas pačias lėtas veikėjo animacijas pradedant ir užbaigiant pratimus, kurių negalima praleisti) ir pratimų, kurie dažniausiai daromi monotoniškai atliekant mygtukų ir svirčių kombinacijas.

Žaidėjo laikas taip pat švaistomas ilgomis scenomis su banalius juokelius mėgstančiu agentu ir itin keistai besielgiančia veikėjo drauge, beprasmiai pasikartojantys dialogai tarp rungtynių su personalu – viso to neįmanoma praleisti. Už rungtynes, kuriose pavyksta gerai pasirodyti, ar sėkmingai atliktus pratimus gaunamas atlygis yra neproporcingai mažas įdėto darbo atžvilgiu: pavyzdžiui, už rungtynes dažnai gaunama suma yra gerokai mažesnė nei 1000 VC, kai tuo tarpu marškinėliai, tatuiruotė ar nauji sportbačiai gali kainuoti bent porą tūkstančių VC. Po kilusio šurmulio kūrėjai sumažino kosmetinių atnaujinimų kainas, tačiau tai esmės nekeičia. Gerai sužaistos rungtynės padidina tikimybę gauti didesnį atlygį, tačiau šansus sumažina tai, kad pradžioje mažai žinomas veikėjas aikštelėje ilgai neužsibūna.

Norint geriau susiorientuoti neteisybės mastuose, užtektų suvokti, kad pradžioje žaidėjui padovanoti 6000 VC leidžia pakelti reitingą nuo 60 iki 62. Maža to, žaidėjas šiame režime priverčiamas užsiimti viskuo, tik ne krepšinio žaidimu, nes tarp suplanuotų rungtynių galima pasitreniruoti salėje vos tris kartus. Veikėjo tobulinimui paliekama „Gatorade“ sporto salė, kurioje dar ir siūloma įsigyti „Gatorade“ baltyminių batonėlių už sunkiai uždirbtą valiutą, ar energiją greičiau atstatančius gėrimus, o laisvu nuo krepšinio metu žaidėjui brukama, kokios geros yra naujos „JBL“ garso kolonėlės – žaidimas dar ir persmelktas reklamomis, tiek matomomis, tiek kontekstinėmis. Kitaip tariant, kūrėjai sukūrė sąlygas maksimaliam žaidėjo, nenorinčiam mokėti papildomai, kankinimui siekdami jį pastūmėti prie virtualios valiutos įsigijimo už realius pinigus. Kita vertus, žaidėjai, pasiruošę sumokėti papildomai, dosniai apdovanojami valiuta ir galimybe greitai patobulinti savo veikėjo įgūdžius, juos išnaudojant susiremiant su kitais žaidėjais tinkle. Čia ir slypi šaknis vienos didžiausių šio žaidimo trūkumų – pasiekti visur primenamą aukščiausią reitingą įprastam žaidėjui, norinčiam su pasimėgavimu efektyviai progresuoti, praktiškai neįmanoma, arba tai užtruktų sveiką protą peržengiančias ribas. Visa tai primena free-to-play (ir, be abejo, pay-to-win) žaidimų monetizacijos formą, tačiau tai visiškai nepateisinama, kadangi „NBA 2K18“ yra AAA klasės žaidimas, išleidimo metu kainuojantis tokiai klasei įprastą mažmeninę kainą.

Perteklinės monetizacijos apraiškos matomos ne tik karjeros režime. MyTeam režime, kuriame pagal žinomą sporto simuliatorių ir aktyviai besiskverbiančią į kitų žanrų žaidimus formulę atidaromi už valiutą įsigyti atsitiktiniai kortų rinkiniai, kurių dėka suformuojama komanda. Turint omenyje kūrėjų pastangas kaip įmanoma labiau orientuoti žaidėją pirkti virtualią valiutą, nestebina ir tai, kad komandos režimas neturi atskiro valiutos balanso: žaidėjas, tobulindamas savo komandą, leidžia kitame režime sunkiai uždirbtus pinigus, todėl turi rinktis, kaip skirstyti savo biudžetą, persiplėšdamas tarp savo veikėjo ir komandos.

Nepaisant visos kritikos kūrėjų grobuoniškumui, techniškai žaidimas atrodo stulbinančiai. Skamba nė ką prasčiau – grojaraštis pasižymi tokiais garsiais atlikėjais kaip Kendrick Lamar, Notorious B.I.G ar Def Leppard. Pati žaidimo mechanika taip pat buvo atnaujinta: metimo metu matomas prisipildantis indikatorius, kuris parodo, kada reikia atleisti mygtuką arba svirtį, norint maksimaliai padidinti tikimybę pataikyti metimą. Didelę įtaką metimo tikslumui taip pat nuo šiol daro ir tai, ar žaidėjas meta nekliudomas, ar bando pataikyti sunkų ir nepatogų metimą. Realistiškumo taip pat prideda ir tokios smulkmenos kaip negalėjimas blokuoti priešininko, pasiekusio dvižingsnio fazę, būnant jam už nugaros ir dar tik jį besivejant.

„NBA 2K18“ vizualiai atrodo stulbinančiai. Žaidėjai aikštelėje itin gerai detalizuoti, animacijos sklandžios ir realistiškos, o puikiai darbą atliekantys komentatoriai, tarp kurių yra Shaquilleas O‘Nealas ir retkarčiais prisijungiantis Kobe Bryantas, dar labiau sukuria tikrų NBA rungtynių atmosferą. Maloniai nustebina ir gražiai atliekami nacionaliniai himnai prieš rungtynes, taip pat komandas pristatantys mini reportažai, ir realiai įrašyti interviu su garsiais lygos krepšininkais su televiktorinos požymiais, kai galima atsakyti į klausimus iš krepšinio pasaulio, mainais už teisingą atsakymą gaunant šiek tiek virtualios valiutos.

Tiems, kas nori mėgautis geru krepšinio simuliatoriumi, pernelyg nesigilinant į siūlomus siužetinius režimus, „NBA 2K18“ tinka puikiai. Norintiems šiek tiek daugiau teks nusivilti: rodos, Visual Concepts pernelyg atsipalaidavo nejausdami spaudimo iš konkurentų, todėl pasiūlę tokį griežtą ir įkyrų monetizacijos modelį kūrėjai verčia net ir ištikimus „2K“ serijai žaidėjus neišvengiamai kreipti žvilgsnius „NBA Live“ serijos link. Belieka tikėtis, kad kitąmet situacija pasikeis ir bus rasta geresnio balanso tarp žaidėjo įdedamų pastangų, laiko ir gaunamo atlygio formulė.