„ZTD“ yra trečioji serijos Zero Escape dalis, sekanti įvykius iš žaidimų „999“ ir “Virtue: Last Reward“, tačiau kūrėjai visai neseniai pranešė apie pirmųjų dviejų dalių atnaujinimus (remasters), tad gali būti, kad ir jie pasieks „Steam“ platformą. PC versija yra pakankamai gerai optimizuotas PSvita versijos portas, palaikantis aukštesnius grafinius nustatymus. Taip pat egzistuoja pasirenkamas įgarsinimas – galima rinktis tarp angliško ir japoniško. Šiame žaidime 9 personažai uždaromi į tam tikrą kalėjimą ir jei bent vienas nori iš jo išeiti, 6 veikėjai turi mirti

Istorija

Mūsų veikėjai pabunda 2028 gruodžio 31d. Nevados dykumoje esančioje kosminės kolonijos paruošimo stotyje. Čia juos pasitinka veikėjas vardu Zero ir ne bet koks, o Zero 2 (Zero the second), kuris mums leidžia pasirinkti, kuria spalva atvirs moneta, taigi, jeigu jus esate matę filmą „Matrica“, žinote, kuri spalva suteikia pažinimo džiaugsmą, o kuri gražina į iki šiol gyventą gyvenimą.
Vienu atveju „pereisite“ žaidimą greičiau nei per pusvalandį kitu atveju po tokio laiko tarpo jį tik būsite pradėję. Taigi, mūsų devyni veikėjai paskiriami į tris komandas:

• C – Karlosas, Akanė ir Džiunpėjus (Carlos, Akane, Junpei)
• D – Sigma, Diana ir Fi (Phy)
• Q – Q, Erikas, Mira

Visi jie uždaromi į tris zonas, iš kurių kiekviena neturi perėjimo į kitą, o ant riešo įtaisytas į laikrodį panašus mechanizmas kas 90 minučių suleidžia migdomųjų ir ištrina atmintį, kad žaidimas būtų įdomesnis. Taigi, kiekvienas veikėjas turi savo X-pass raktą, kuris pernešamas per zoną, kai tas veikėjas žūsta. Surinkus 6 ir sulaukus pusvalandžio iki Naujųjų metų, atsiranda galimybė juos aktyvuoti ir išeiti iš požeminio kalėjimo, tiesa, durys kodą priims tik 30 sekundžių ir nespėjus kodo įvesti užsidaro amžiams.

Kaip žmogus, žaidęs šios studijos žaidimus Danganronpa 1 ir 2, galiu pasakyti, kad istorijos prasme daugiau mažiau įvykių galima nuspėti ir jaučiama panaši tematika. Taip pat prisideda „Karališkojo Mūšio“ motyvai bei „Pjūklo“ bausmių sistema.

Savo žaidimo eiga „ZTD“ primena nuotykių žaidimą „The Walking Dead“ (kurtą „Telltale“ games), kurio eigoje mes žiūrėsime kaip klostosi uždarytų veikėju gyvenimas ir tam tikru metu mums bus duodami pasirinkimai, nuo kurių priklausys tolesnė žaidimo eiga. Paįvairinimui gausime ir lygių, kuriuose mus uždarys kambaryje ir mes turėsime surasti būdą kaip iš jo išeiti ir surasti užuominų, kas vyksta išoriniame pasaulyje ir ką planuoja Zero. Tiesa, dėl to fakto, kad žaidimo eiga panaši į interaktyvų filmą, „ZTD“ įveikti užtruks pusę tiek laiko, kiek reikia norint pereiti minėtus „DR“ serijos žaidimus. Skirtumas tik tas, kad šiame žaidime egzistuoja kelios laiko linijos, kurios priklauso nuo komandų ir jų priimtų sprendimų.

Taigi, tam tikrų veikėjų žūtys gali vykti C komandos istorijoje, tačiau tie patys veikėjai gali būti vis dar gyvi valdant kitas komandas. Dėl to viskas gali žiauriai susimaišyti ir tapti sunkiai suprantama, ypač tiems, kurie nežaidė pirmųjų dviejų žaidimų. Kad nepasimestų, žaidėjui į pagalba ateina siužeto lentelės „Flowcharts“ – jos yra dviejų tipų: „Fragment“, kuri nurodo epizodo eigą, ir „Global“, nurodanti viso siužeto eigą, nes žaidėjas savo pasirinkimų dėka gali praleisti tam tikrus „svarbius įvykius“. O epizodus galite laisvai rinktis savo nuožiūra tarp jau atrakintųjų. Tiesa, vietomis reikės šokinėti tarp epizodų, kad gautumėte informacijos, kuri gali būti reikalinga, epizode, kurį jūs žaidžiate būtent tuo metu.

„ZTD“ turi ir dalykų, kurie man nebuvo prie širdies: veikėjų animacijos ir veidų išraiškos, tam tikrose vietose atrodė kaip traukulių kamuojamų robotų šokiai, galintys žaidimą iš įtempto trilerio paversti į juodojo humoro komediją, kuriame žudiko šypsena suderinama su šratinį šautuvą laikančiu vyruku. Visa tai man priminė naujausias „Berserk“ serijas ir, galiu pasakyti, 3D animacijos prasme, Berserkas laimėtų, jeigu ji nebūtų pririšta prie 12fps. Yra ir vienas veikėjas vardu Džiunpėjus, iš aprangos, išvaizdos ir manierų primenantis vieną pažįstamą, prie kurio akių gali įvykdyti teroristinį aktą ir jam būtų visiškai dzin. Jo animacijos, kaip bebūtų keista, atrodo geriausiai.
Antras dalykas yra tai, kad žaidime yra vietų, kuriose reikia įvesti pasirinkimus anglų kalba. Deja, šiais atvejais reikia naudoti pelę vietoje man įprastos klaviatūros.

Kalbant apie bėgimo iš kambario segmentus, galiu pasakyti, kad naudojama „realaus pasaulio logika“ ir, kitaip negu Resident Evil, gesintuvai nesaugomi seifuose, kurių raktai išmesti kitame miesto gale. Galvosūkiai yra pakankamai lengvi ir kai kuriems žaidėjams tai nepatiks, nes visos užuominos yra aiškios.
Trečias dalykas yra tai, kad žaidime, kitaip nei „DR“ portuose, vaizduojami PS Vita mygtukai, kas gali kelti šiokių tokių nesklandumų.

„Zero Time Dilemma“ – stiprus nuotykių žaidimas. Bėgimo iš kambario, „Pjūklo“ (SAW) gerbėjams, tačiau žmonėms, kurie nežaidė praeitų serijos žaidimų, kai kurie elementai ir tam tikri kūrėjų dizainų pasirinkimai sukels klausimų, galinčių kuriam laikui pašalinti įsijautimą į žaidimą. Palyginus su „Danganronpa 2“, laimėtų pastarasis, ypač jeigu kalbėtume apie siužeto aiškumą žaidėjui, nes čia mums teks keliauti per kelias susipynusias siužetines linijas, kurias norint suprasti reiks gerai pasukti galvą. Stipriai nuliūdina ir žaidimo kaina (šiuo metu žaidimas kainuoja 37 eu