Kažkada labai senai aš galvojau, kad Titanai kilę iš graikų mitologijos (Titan Quest), vėliau sužinojau, kad titanai – tai ateiviai iš kosmoso siekiantys užvaldyti žemės planetą (Revenge Of Titan, Titan Attacks). Praėjus dar šiek tiek laiko supratau, kad Titanai tai –žmonės, kurie buvo užkrėsti tam tikru virusu, kuris juos paverčia milžiniškus tuščiavidurius į žmones panašius nezombius, besimaitinančius žmonėmis savo malonumui (Attack on Titan). Bet dabar, kūrėjų studijos „Acid Nerve“ dėka, žinau, kad Titanai yra galingi bosai, kuriuos mes turėsime naikinti žaidime „Titan Souls“.

Šis žaidimas – tai atsakas į daugelio žaidėjų skundą dėl sunkumo trūkumo šiuolaikiniuose žaidimuose. „Titan Souls“ jūsų nevedžios už rankos, kadangi po trumpo mokomojo lygio, kuris parodo kaip valdomas veikėjas, jūs eisite naikinti bosų, o jų neįveikę negalėsite judėti toliau, kadangi šis žaidimas sudarytas vien iš bosų kovų.

Žinoma, tai nėra kažkas naujo žaidimų pasaulyje, nes tokio tipo žaidimai, žinomi kaip „Boss Rush“, egzistuoja nuo pat žaidimų industrijos pradžios. Tik čia mes neturėsime jokių kliūčių, kurios trukdys pasiekti bosą, nebus jokios ant mūsų veikėjo užsiundytos patrankų mėsos. Tai nėra paguoda, nes bosai čia bus galingi, o mes turėsime tik paprastą nemirtingą lankininką, kuris net ir lyginant su mažiausiu bosu yra pakankamai gležnas.
Žinoma, žaidėjas skųstis dėl valdymo negalės, nes valdymas labai geras, egzistuoja tik du mygtukai, kurie atlieka bėgimo ir ridenimosi (x) ir šūvio iš lanko (v) funkcijas. Jas, žinoma, reikia panaudoti tinkamu metu ir tinkamoje vietoje, nes čia bosai mūsų nelauks ir dažniausiai, net jeigu ir pasiseks, turėsime tik kelias brangias sekundes, per kurias turėsime nukauti bosą. Geras dalykas tas, kad dauguma bosų žūsta nuo vieno smūgio, blogas dalykas – kad mūsų mažajam lankininkui galioja tos pačios taisyklės. Bet net ir nepavykus „paimti“ boso, mus prikels artimiausiame išsaugojimo taške ir, jeigu žaidėjui įdomu, „prasileidimo“ dažnis bus nurodytas tik įjungus žaidimą.

Kalbant apie žaidimo grafinį stilių, galiu pasakyti, kad „Pixel art“ padarytas gana gerai, aplinka detali, galima atskirti kur ir kas. Be to, žaidimas primena senuosius žaidimus, kurie turėjo panašų sunkumo lygį. Kai kuriuose vietose aplinka bus interaktyvi, tai reiškia, kad ji reaguos į žaidėjo veiksmus ir tinkamai atsakys. Kalbant apie bosų dizainą, matosi, kad naudojami (Low-Poly) 3D modeliai (ne visi bosai), kas suteikia papildomo gilumo efekto 2D žaidimui.

„Titan Souls“ muzika raminanti ir atpalaiduojanti, o ir to užtenka, kad žaidėjas neišmestų savo kompiuterio per langą. Gaila, tačiau mes daugumos melodijų iki galo neišgirstame, nes tuo metu jau gulime savo kraujo klane „sutvarkyti“ titano.

Tačiau yra ir dalykų, kurie man asmeniškai nepatinka. Vienas iš jų – tai pauzės nebuvimas, nes norint sustabdyti žaidimą, to padaryti negalima. Antras dalykas, kuris galbūt ir atspindi mano subjektyvią nuomonę, yra tai, kad žaidimas iš tiesų yra labai trumpas ir bandymas užmaskuoti tai naudojant šiek tiek sunkesnes nei įprastai bosų kovas jo nepagerina. Trečias dalykas – tai pats žaidimo dizainas, kuris iš esmės nusibosta po pirmųjų keturių bosų. Bosas > mirtis > kartojam > pergalė > kitas bosas > kartojam.

Baigiant norėčiau pasakyti tai, kad tiems, kurie nori kažką įrodyti ar siekia iššūkių, reiktų griebti šį žaidimą, tačiau visiems kitiems jis tikrai nepatiks. Žinoma, „Titan Souls“ toli iki blogo žaidimo, tačiau ne visiems patinka bosų kovomis paremti žaidimai, be papildomų elementų, tokių kaip questai ir kt. Aišku, kaip žmogus, įveikęs šį žaidimą, galiu pasakyti tai, kad jausmas jį pabaigoje tikrai malonus, tačiau tai nėra kažkas, kas įsimintų ilgam.