Ar žaidimų perleidimą galima laikyti reikšmingų įvykiu? Turbūt, galima sakyti, viskas priklauso nuo aplinkybių: ar tas žaidimas perleidžiamas visiškai, (tai yra, paliekama ta pati istorija, tie patys elementai, bet visa kita sukuriama iš naujo), ar pakeičiami tik tam tikri elementai (šiek tiek pagerinama grafika, bei pašalinami visi galimi susibendravimo (compability) elementai, kurių retai išvengtume, norėdami paleisti prieš 15 metų sukurtą žaidimą. Galop, viskas turėtų priklausyti ir nuo žaidimo susilaukto pripažinimo, beigi prie jo perleidimo dirbusios komandos. Štai, gerais perleidimo pavyzdžiais galima laikyti tiek „Shadow Warrior: Classic Redux“ (kuriame tiesiog sušvelninta pikseliuota grafika), tiek „Rise of Triad“ (priešingai „Shadow Warrior“, perleistam visiškai). Žinoma, neapsieita be „klaidų“ („Blade of Destiny“).Taigi, dabar turime dar vieną, nelabai jauno, bet ir nelabai seno žaidimo „Trine“ perleidimą. Ar tai geras, dėmesio vertas perleidimas? Ar nevertas jokio dėmesio?
Pirmiausiai pastebėsime, kad „Trine: Enchanted Edition“ yra visiškai nemokamas ir, svarbiausia, nebrukamas per prievartą. Tai reiškia, kad iš seniau turintys „Trine“ šį atnaujinimą gaus nemokamai, o nauji žaidėjai, viename maiše ras „du“ žaidimus. Tai yra, paleisdami žaidimą galėsime pasirinkti tarp senojo, neatnaujinto „Trine“ ir šios modernios versijos. Juk kartais būna taip pikta, kai koks nors pažangus, modernus ir visiems patikti turėsiantis atnaujinimas iš tiesų pasirodo visai niekam tikęs, bet senos versijos jau nebeišeitų pažaisti. Šiuo atveju tokios prolemos kilti tikrai neturėtų.
Ir visgi, „enčentinimo“ procesas, visai kaip kokiuose RPG žaidimuose, visko iš pagrindų nepakeitė, o, tiesiog, pagerino. Trumpiau tariant, „Trine Enchanted Edition“ pagrindiniai pokyčiai yra „Trine 2“ variklio grafika bei galimybė žaidimą žaisti su kitais žaidėjais ir bet kuriuo metu išsaugoti progresą. Nei daugiau, nei mažiau. Iš tiesų būtų galima iškeli klausimą, ar pagerinta žaidimo grafika yra dalykas, dėl kurio vertėtų stebėtis (juk ne grafikoj esmė ir pan), tačiau beskaitant „steam“ forumus, tenka susidurti su begale komentarų orientuotų būtent į žaidimo grafikos kokybę („kas čia per brudas? Jei gyvenčiau devintam dešimtmety…“), galima susidaryti kitokią išvadą. Tiesa, nors žaidimas veikia puikiai, ši naujovė (bent jau mano) geležį pakaitina kaip reikalas. Na, o interakcija su kitais žaidėjais yra visuomet puikus dalykas.
Tuo būtų galima baigti, bet tiesiog jaučiu pareigą papasakoti ir apie patį žaidimo procesą. Nepaisant to, kad portale yra, dar nuo 2009 metų sėdinti originaliojo „Trine“ apžvalga (juoko dėlei, joje galima rasti pasisakymą apie tam metui aukštus sisteminius žaidimo reikalavimus), mano manymu, žaidimo vertinimas mažai kuo pasikeitų. Iš tiesų, čia viskas atlikta beveik puikiai.
Štai, paimkime žaidimo istoriją. Kitais atvejais, kituose žaidimuose, tą istoriją norėtųsi praleisti iš karto, o žaidimui neleidžiant to padaryti – išmesti kompiuterį per langą, bet „Trine“ sugeba pagauti nuo pat pradžių, suteikdamas malonų ateinančios nuotykių pilnos pasakos jausmą. Prie to smarkiai prisideda ir puikus garso takelis. Arba patį žaidimo procesą, kuriame į vieną vietą sudedami vaidmenų ir platformerių žaidimų elementai, tarpusavyje sujungiami „fizikos“ elementais. Smagiausia, kad ši fizika tikrai ne tokia, kaip kokiame „Oblivion‘e“, kur daiktų į lentynas dėliojimas tapdavo „misija neįmanoma“. Žinoma, vietomis atsiras šiokių tokių keistenybių, karys – nepaisant jo plokštinių šarvų – galės laisvai šokinėti per didžiausius barjerus, priešų atakos atstumas („hitbox“) yra iš tiesų painus, bei dar keletas smulkmenų.
Nepaisant to, „Trine: Enchanted Edition“ veinu metu leidžia valdyti tris veikėjus, kurie, vienu atveju, leis tam tikras kliūtis įveikti skirtingais metodais (pavyzdžiui, valdydami vagį, vietoj šokinėjimo per barjerus tiesiog galėsime praskrieti naudodami virvę), kitu – bus tiesiog būtini (priėję per aukštą barjerą, galėsime pasirinkti magą ir tiesiog išsiburti sau papildomą platformą). Tai tampa dar įdomiau žaidžiant su kitais žaidėjais.
Pats vaidmenų žaidimo elementas pasireiškia tuo, kad vėliau veikėjus galėsime įviairiai tobulinti: leisdami magui vienu metu išburti dvi dežės, padidindami vagilės paleidžiamų strėlių kiekį ir t.t..
Taip ir nesusilaikiau. Taigi, nors „Trine Enchanted Edition“ nėra ypatingai atitolęs nuo originalo, vien tai, kad šis atnaujimas žaidėjams nieko nekainuoja, nėra brukamas per prievartą bei siūlo keletą malonių smulkmenų yra didelis pliusas. O ir pats žaidimas, visais savo elementais yra tiesiog puikus.
