Kažkada jau buvau minėjęs, kad „Games Workshop“ kompanija yra išdavusi licenzijas daugeliui kompiuterinių žaidimų, susietų su jos pardavinėjamu stalo žaidimų asortimentu. Kai kuriais atvejais žaidimai tėra tiesioginis kompiuterizuotas „portas“, visą žaidimo elementą paprasčiausiai perkeliantis į kompiuterį („Space Hulk“, „Talisman“) kitais – gerokai nukrypstantis į šalį, bet vis tiek gyvuojantis vienoje garsiųjų visatų („Dawn of War“, „Eternal Crusade“, „Mark of Chaos“). Ne išimtis ir garsusis amerikietišką futbolą parodijuojantis žaidimas „Bloodbowl“, visai neseniai „Steam“ platformoje gavęs dar vieną, nors ir ne naują, žaidimą „Dungeonbowl: Knockout Edition“.

Taigi, tikriausiai kyla klausimas, „kas tasai „Dungeonbowl“ ir kas jame gero?“. Iš tiesų, atvirai sakant, iki tol nebūčiau galėjęs atsakyti į šį klausimą, nors save drįstu vadinti „Games Workshop‘o“ fanbojumi. O pasirodo, kad „Dungeonbowl“ yra kiek kitokia garsiojo „Bloodbowl“ atmaina ir nuo savo pirmtako pagrinde skiriasi tuo, kad žaidžiama ne atvirame lauke, o požemyje, pilname skrynių, teleportų ar visokių spąstų.
Čia taip pat reiktų priminti, kad „Dungeonbowl“ taip pat priklauso žaidimų kategorijai, kurių tikslinė auditorija – šios serijos veteranai, tad viduje nerasime jokio detalaus – interaktyvaus taisyklių paaiškinimo. Tiesa, šiokia tokia pastarųjų santrauka guli oficialiame žaidimo puslapyje, bet viską išsiaiškinti pačiam yra kur kas smagiau. Žinoma, čia vis tiek jaučiu pareigą papasakoti, kaip vyksta visa žaidimo eiga.
Pirmiausiai gausime pasirinkti magijos koledžą ir ji reprezentuojančią komandą. Kas tie magijos koledžai ir kuo jie siejasi su šiuo sportu? Trumpai tariant, Senajame „Warhammerio“ pasaulyje plaukiojantis magijos srautas susidaro iš tam tikrų gijų, kuriu tolimesniu tyrinėjimu užsiima atitinkamas koledžas ir jam priklausantys magai. Žinoma, ilgainiui kyla įvairiausių nesutarimų, tad jiems išaiškinti ir buvo įkurtas šis „sportas“. Deja, ilgainiui, sportas įgavo savo tikrąją esmę, tapdamas kultiniu komerciniu renginiu.

Kaip kiekvienas koledžas, taip ir jį reprezentuojančios komandos turi savo charakterį. Štai, viena bus sudaryta iš žmonių ir nykštukų, antra – orkų ir trolių, trečia – žiurkiažmogių, ketvirta – miško elfų, penkta – tamsiųjų elfų ir t.t. Aišku, kiekviena komanda turi jai būdingų gebėjimų: troliai yra kvaili, tad kartais visai nepajudės iš vietos, elfai moka sprintuot, skavenai – pavogt kamuolį ir t.t. Ir tai tik keletas savybių – jų žaidime yra tikrai daug, tad visas atmintinai išmokti prireiks nemažai laiko.
Pasirinkę norimą komandą taip pat galime nusipirkti garsių žaidėjų, kauliukų perridenimų, ar klajojančių burtininkų, pagelbėsiančių kritusiems žaidėjams. Galiausiai galime pasirinkti norimą požemį, kuriame ir vyks „Dungeonbowl“ veiksmas. Vieni požemių labiau primena tikruosius, įvairių užkampių pilnus požemius, kiti – simetriškas aikšteles.

Pats žaidimo procesas yra ganėtinai tiesmukas: turime požemį, su priešinguose galuose išsidėsčiusiomis varžovų komandomis. Viduje yra keletas skrynių, kurių vienoje slepiasi kamuolys, o kitose – spąstai. Pergalė pasiekiama paimant kamuolį ir nunešant jį į priešininkų pradinę zoną. Žinoma, „Bloodbowl“ nebūtų „Bloodbowl“, jei jame nebūtų jokių kovų: čia priešininkų žaidėjus galima stumdyti, spardyti, pargriauti, o pargriautus pribaigti. Visa tai atsiremia į keturis pagrindinius ėjimų (kiek žaidėjas gali judėti), jėgos (kaip jam seksis pargriauti priešininko komandos žaidėjus), vikrumo (matydami, kad pro juos bando prabėgti priešininkų žaidėjas, visi automatiškai bandys pakišti koją. Aukštas vikrumas suteiks galimybę to išvengti), bei šarvus.
Iš pradžių gali pasirodyti, kad žaidimas yra labai sudėtingas, o kai kuriais atvejais paremtas vienu atsitiktinumu. Be abejo, visi veiksmai, būtų tai papildomas judėjimas, specialių veiksmų atlikimas, ar savybių aktyvacija, nusprendžiami kauliukų ridenimu. Čia, ko gero, išplaukia būtinybė savo komandos narius pažinoti it nuluptus, nes pergalę lems ne atsitiktinių žaidėjų priešpastatymas, o atsargus lyginimas, sumažinant riziką iki mažiausio įmanomo procento.
Originaliai „Dungeonbowl“ buvo skirtas žaisti tik tinkle prieš kitus žaidėjus. Ši funkcija, laimei, niekur nedingo, tad pabodus žaisti prieš DI valdomą komandą, jėgas galima išbandyti tinkle. Visai kaip originaliame „Bloodbowl“ žaidime, kuris ir yra skirtas žaisti prieš kitus žaidėjus.

Baigiant galima sakyti, kad „Dungeonbowl: Knockout Edition“ jokio didelio įspūdžio tikrai nepaliks, o šalia to dar reikės gilintis į visas mechanikas. Bet tai tikrai nereiškia, kad žaidimas yra prastas. Tiesiog ilgai prie jo vargiai galima išsėdėti, mat viena partija gali trukti ir pusvalandį, jei ne dar daugiau.