2008 (konsolėms) ir 2009 (AK) metais pasirodęs „Tom Clancy‘s EndWar“, kaip strateginis žaidimas, nebuvo kažkuo ypatingas. Nors kūrėjai to ir nežadėjo. „Ubisoft“ šį projektą populiarino visur akcentuodami, kad savo unit‘us galėsime valdyti balsu. Tačiau, jei žaidėjui anglų kalba nėra gimtoji, žaidime pasitaikydavo tiek linksmų, tiek velniškai erzinančių nesusipratimų.
Apie šio žaidimo tęsinį buvo pradėta kalbėti kuomet originalusis žaidimas vėluodamas pasiekė asmeninius kompiuterius. Tačiau jau kitais metais „Ubi“ pranešė, kad tęsinio kūrimas sustabdomas neribotam laikui. Serijos ateitis nebuvo žinoma, kol praėjusiais metais nebuvo anonsuotas nemokamas, naršyklėje veikiantis MMO, pusiau-tęsinys, „EndWar Online“.
Jie atrodo mielai, bet tikrai nėra geriausi draugai
„EndWar Online“ jau pasiekė tą kūrimo stadiją, kuomet kūrėjai kreipiasi į žaidėjus prašydami jų pasakyti, ką mano jų kūrinį. „Ubisoft“ to dar nevadina Beta testavimu. Abu įvykusius testavimus jie pavadino „Tech Assault“. Jų metu galima buvo išmėginti vieno žaidėjo siužetinę kampaniją, kuri vyksta praėjus dešimčiai metų po originaliojo „EndWar“ pabaigos, ir žaidėjas-prieš-žaidėją režimą. Pastarąjį režimą „Ubi“ pavertė į akciją atrakciją, mat buvo žaidžiama prieš pačius žaidimo kūrėjus, o juos įveikęs žaidėjas arba užsitikrindavo pakvietimą į uždarą Beta testavimą, arba gaudavo net kokį žaidimą iš „Uplay“ dovanų.
Kaip minėjau, įvyko jau du „Tech Assault“ testavimai. Pirmajame, vykusiame paskutinėmis vasario dienomis, man deja nepavyko sudalyvauti, nors ir turėjau pakvietimą. Tačiau antrajame, kuris jau buvo atviras visiems norintiems, vis tik ištaikiau progą pastumdyti savo unit‘us.
Romantiškame Paryžiuje priešų tankai romantikos neatneša
Kadangi nežinau, kaip žaidimas patobulėjo (o gal atvirkščiai?) po pirmojo „Tech Assault“, kalbėsiu apie tai, ką pamačiau antrajame. O pirmiausiai užsikrovus žaidimui mano naršyklėje pastebėjau tai, kad tai, ką matome ekrane mažai kuo skiriasi nuo originaliojo „EndWar“. Kalbu apie vartotojo sąsają, matomą mūšio metu. Kalbant apie grafiką, mano manymu ir ji mažai kuo skiriasi nuo ankstesniojo žaidimo. Aš nesu įsitikinęs, kad ji yra geresnė už originaliojo „EndWar“. Manau, šių abiejų žaidimų grafika yra apylygė. Dabar itin aukštos grafikos mėgėjai ims putoti, kad 2014 metais startuojantis žaidimas atrodo pasenęs maždaug ketveriais ar penkeriais metais. Tačiau nereikia, nepradėkite. Atsiminkite, kad žaidimas veikia naršyklėje, ir norint jį paleisti, net nereikia nieko įdiegti savo kompiuteryje. Beje, ką dar pastebėjau – žaidimo kadrų dažnis nepakilo aukščiau 30 kadrų per sekundę.
Žaidimo garso takelis nors ir yra naujas, sukurtas būtent „End War Online“, jis taip pat turi panašumų su tuo, kuris buvo girdimas pirmojo „EndWar“ batalijų metu. Ir jums turbūt įdomu, ar naujasis žaidimas išlaikė galimybę savo pajėgas valdyti balsu? Ne. Na, bent jau apmokymų metu nebuvau supažindintas su tokia funkcija, o ir vėliau tokios galimybės nepavyko rasti.
Pats žaidimo procesas yra gerokai supaprastintas. Unit‘ai juda pagal iš anksto numatytą maršrutą, ir nuo jų į šonus nenukrypsi. Man teko išbandyti tik vieno žaidėjo kampaniją, tad viskas, ką joje teko veikti tebuvo priešo gynybos pralaužimas ir jo bazės sunaikinimas. Deja, neteko sudalyvauti mūšiuose su kitais žaidėjais.
Sraigtasparnis prieš tanką – nelygiavertė kova
Dabar apibendrinsiu tai, ką pamačiau „EndWar Online“. Tai tėra supaprastinta originaliojo „EndWar“ versija, kuri žaidžiama naršyklėje ir imasi pasakoti naujos šioje visatoje vykstančios istorijos.
