Užsibrėžti rimtus tikslus „Democracy 3“ tiesiog neįdomu. Siekti demokratinės utopijos tiesiog jau nesinori – atkartoti įvykius iš tokių futuristinių filmų, kuriuose korporacijos valdo visą pasaulį, o žmonės yra tik įrankiai užsikalti dar keletą dolerių kišenėn, va čia tai reikalas! „Democracy 3“ visiškai atriša rankas žaidėjams, kurie nori sukurti pasaulį tokį, kokį jie įsivaizduoja, o jis pats tik pritaiko savo šablonines istorijų nuotrupas ir stengiasi neatsilikti nuo tavo beprotiškų įstatymų įteisinimų lavinos ar kito jovalo, kurį tu nori privirti per rekordiškai trumpą (ar ilgą) laiką. Tai lyg nekompetetingo politiko šlapias sapnas!

Tačiau juk viskas nėra taip paprasta. Mums suteikta galimybė manipuliuoti daugiau nei 21 socialine grupe, taigi kiekvienas priimtas įstatymas, kiekviena akimirka praleista pakeitus savo pažiūras turi visiškai netikėtų atoveiksmių, kas ir formuoja tavo žaidimą. Nuo tavo pasirinktos valdymo strategijos priklausys ir valstybėje vykstantys procesai. Tačiau vos įsijungus žaidimą tave pasitinka krūva teksto blokų, kurie bando išaiškinti tai, kas neišaiškinama. Gražus ponulis su tamsiu švarku ir dailia šypsena bandys tave įtikinti, jog geriau būtų legalizuoti tačiau griežtai kontroliuoti prostituciją (kas automatiškai įkąs į užpakalį visiems konservatyviems tavo rinkėjams), tačiau ir slapta padidins riziką organizuotam nusikalstamumui. Štai tokie slapti bei neperspėti rizikų padidinimai bei nuolatinis žongliravimas tarp rinkėjų, savų įsitikinimų bei tikslų neleidžia ramia galva pasirinkti tau patraukliausiai atrodančius įstatymus bei juos sugriežtinti iki maksimumo. Nors, tenka pripažinti, tai suteikia dinamiškumo.

„Democracy 3“ leidžia gilintis į jį taip giliai, kaip tai priimtina žaidėjui. Gana nesudėtinga vartotojo sąsaja su gausiais paaiškinimais kuris mygtukas ką daro, leidžia net ir visiškam tinginiui po truputį apšilti kojas, bei suvokti visą gilią žaidimo sistemą savu tempu. Dažnai geriausia idėja pradėjus žaisti yra šiek tiek patampyti jau nuo žaidimo pradžios pristatytas nuostatas, ir tik vėliau imti valdžią į savas rankas bei nesiklausant patarimų keisti ką tik užsigeidžia širdis.

Štai čia ir išlenda pirmoji yla iš maišo. Žaidžiant „Democracy 3“ kartais atrodo, jog jis yra įspraustas į guminį apvalkalą ta prasme, jog kad ir kaip žioplai besielgdami sumautume reikalus, žaidimas ras būdų mus ištraukti iš keblios padėties bei pastatys į tokią poziciją, kuri privers pasukti galvą kaip galime dar labiau sumauti reikalus. Žinoma, norintys visiškai sugriauti savo valdomą valstybė, ar ją laikyti virš bedugnės krašto tai padaryti galės, tačiau žaidimas visais būdais stengsis tave sulaikyti, bei šiek tiek gadins mūsų totalitarinės valdžios suteikiamus malonumus. Ataskaitos pereinant prie kito etapo suteikia pagrindinį valstybės vaizdą, kuris ir teikia pasiūlymus, kaip galime ištaisyti padėtį bei turėti daugiau mus palaikančių rinkėjų artėjančiuose rinkimuose. Tai veikia lyg veidrodis šių dienų politikoje – nuolatinis noras žongliruoti su masių norais, siekiant kuo ilgiau pasišildyti prie bendro katilo. Smagu, tačiau asmeniškai aš linkęs tą katilą išdalyti vargšams, kas ir leidžia man tapti valdžios Tadu Blinda – proletaro viešpačiu.

Tačiau net ir čia nesi visiškai nepriklausomas vos patekęs į valdžią. Pradėjus žaisti gali pradėti skirstyti postus ministras – nuo teisingumo ministro iki visuomenės reikalų pozicijų veikėjus parenki tu, ir tai nusprendžia tavo politines galias per vieną ėjimą. Sakykime, tavo lojali komanda per vieną ėjimą gali „prigaminti“ apie 20-30 galios taškų, kuriuos tu turi panaudoti įstatymų koregavimui ar kokiai panašiai politinei veiklai. Tačiau turint prastą komandą tu ne tik neuždirbsi pakankamai taškų, tačiau vargu ar ir galėsi ką pakeisti savo valstybėje. O kad nebūtų viskas pernelyg paprasta, visi ministrai turi vienokią ar kitokią įtaką tavo politinei krypčiai – konservatyvus patarėjas su aiškiu pokrypiu į fermerių pusę neliks patenkintas tavo, sakykime, susižavėjimu moderniomis technologijomis. Tai gali kainuoti ne tik galios taškų, tačiau populiarumo tarp visuomenės sluoksnių taškų. Taigi, norint turėti visišką galią valstybėje, būtina susikurti puikią komandą, kuri yra linkusi tave remti bei generuoti tuos politinius taškus.

O kad nesijaustum visiškai saugus, mano minėtieji atsitiktiniai įvykiai gali pasiūlyti tau keletą įdomesnių situacijų – radikali opozicija gali susiburti po teroristinės organizacijos gaubtu bei kesintis įvykdyti teroro aktą, nesvarbu ar tavo nusikalstamumo rodiklis žaidime bus minimalus ar ne. O ką jau kalbėti apie nežinia iš kur atsiradusias salas, kurias užima kaimyninės šalys, ekonominės krizės bei sekso skandalai tavo komandoje. Tikra staigmenų bomba! O viską suvaldyti privalai pats.

„Democracy 3“ suteikia puikius įrankius mums pernelyg nesukant galvos valdyti valstybę. Genialus dizainas leidžia lengvai rasti norimus skyrius, leisti įstatymus, juos keisti, sekti statistiką bei tendencijas ir jas taisyti vosper keletą akimirkų. Žaidėjas niekada nebus „užkastas“ nereikalingais langais, kas sukuria lengvumo įspūdi bei neprievartauja mūsų smegenų nereikalinga informacija. Viskas kaip ir aišku, tačiau dalis funkcijų paprasčiausiai paslėptos – dalis langų, kurie gana dažnai naudojami siekiant sekti menkesnius įvykius šalyje yra šiek tiek užslėpti. O sprendžiant politinius klausimus tavo ausyse nuolatos zvimbs visiškai nepakenčiamas garso takelis, kuris nusipelno dėmesio vien tam, kad jį išjungtum ir pamirštum vos tai padaręs.

Nors žaidimas ir yra labai gilus bei įspūdingai sustyguotas, mus sustabdo realybės barjeras. Perpratus pagrindines žaidimo idėjas, žaidžiantysis be vargo gali laviruoti taip kaip tik nori – svarbu patenkinti keletą svarbiausių šalies poreikių ir tai padarys žaidimą visiškai paprastu, bei šiek tiek nuobodoku. O gaila, jog tokių strategijų žaidime yra ne viena ir net ne dvi. Tiesa, neaišku, kokį kelią pasirinksi tu – galbūt šios akimirkos utopiją siekiantis sukurti žaidėjas ir nepasieks.

Apibendrinant tenka pastebėti, jog „Democracy 3“ yra puikus politinis simuliatorius, nusipelnantis jūsų dėmesio. Žinoma, šis kūrinys nėra tobulas ar labai patrauklus visiems žaidėjams, tačiau drąsiai galiu teigti, jog jis puikiai atstoja labai nuobodžias pilietiškumo pamokas mokykloje, bei suteikia daug daugiau žinių apie politinius nuokrypius bei polinkius nei bet koks sausas mokytojo pasakojimas. Taigi, norintys išbandyti ką nors naujo rinkitės „Democracy 3“.