Ar prisimenate „Zilitono“ laikais žaistą „Shoot em up“ (arba, tiesiog, „SHMUP“) patriarchą „Galaxian“? Na, tą, kuriame reikėjo valdyti baltą erdvėlaivį ir numušinėti iš viršaus besileidžiančią priešų flotilę, kurią sudarydavo skirtingų spalvų laivai, turėję skirtingas nusileidimo trajektorijas. Ir prie ko gi čia tas 1979 metų žaidimas? Atsakymas paprastas – net ir po trisdešimties metų, „SHMUP‘o“ žanras vis dar kuo puikiausiai gyvuoja. Šiuo atveju tai „Super Killer Hornet: Ressurection“.

Iš tiesų, toks pavadinimas pirmiausiai privertė pagalvoti ne apie šaudymo žaidimą, o apie „sūroką“ („cheesy“) mažo biudžeto siaubo filmą, kuriame siaubingai vaidinančius veikėjus užpuola širšė žudikė, nuneša į savo avilį ir sušeria alkanoms lervoms, kad šios išaugę užvaldytų pasaulį. Padedant svajones į šalį, šioji „super širšė“ yra klasikinis „bullet storm“ (kuomet visas žaidimo vaizdas paskandinamas priešų kulkose) porūšio žaidimas.

Prieš pradėdami šaudymus ir gaudymus, pirmiausiai galėsime pasirinkti, kaip tai norėsime daryti: klasikiniu arkadiniu, arba riboto laiko rėžimu. Antrasis nuo pirmojo praktiškai skiriasi tik tuo, kad žaidimas bus baigtas vos tik laikmatis sustos ties nuliu, nepriklausomai nuo to, kiek turėsime likusių gyvybių. Taip pat reikia pažymėti, kad žaisimas lieka ištikimas savo „arkadiniam“ prigimimui, tad čia nerasime jokio patogaus lygių pasirinkimo ar progreso išsaugojimo – visai kaip tuose „50 centų“ aparatuose. Nors toks dalykas iš dalies yra smagus, kita vertus, tų pirmųjų lygių kartojimas gali smarkiai numušti visą tolimesnį norą žaisti. Galiausiai, jei žaidime esanti pasiekimų sistema būtų perkelta ir į pačią „steam“ paskyrą, iš karto atsirastų motyvacijos stengtis.

Taigi, atlikę patikusio rėžimo pasirinkimą galėsime rinktis vieną iš trijų laivų. Šie skiriasi ne tik savo išvaizda, bet ir žaidybiniu pobūdžiu: pirmasis yra daugiau universalus, turintis platų, vidutinio stiprumo lazerį, antrasis galią bando kompensuoti pločiu, o trečiasis, jau tikriausiai atspėjote, yra pats galingiausias, bet ginklo spindulys – patas siauriausias. Šalia laivų pasirinkimų taip pat gausime pasirinkti žaidimo sudėtingumo lygį, bei garso takelį, kuris lydės visą likusį žaidimo laiką.

Žaidimo procesas, kaip pasako pats žanro pavadinimas, yra labai paprastas. Na, bent jau teoriniame lygmenyje. Tai yra, žaidimo metu viskas apsiribos priešų šaudymu, jų šūvių išvenginėjimu ir krintančių skaičių rinkimu. Deja, praktiškai viskas yra kiek kitaip. Aišku, visi šie išvardinti veiksmai išlieka, tačiau vien priešų šaudymas, net pačiu lengviausiu rėžimu, yra ganėtinai sunkus ir privers mirti ne vieną kartą (žaisdami lengviausiu rėžimu galėsime mirti „net“ keturis kartus – po to teks kartoti iš naujo, jei iki to laiko nebūsime pasiekę kito lygio), nebent turėtumėte įgimtą talentą „SHMUP‘ams“.

Tuomet turime minėtuosius krentančius skaičius, kurie nėra skirti vien tik didesniam taškų skaičiui surinkti. Kitaip tariant, žaidimo metu su pagautais skaičiais galėsime atlikti matematinius veiksmus. (Pavyzdžiui, iš pradžių pagauname skaičių „8+“, po jo „5“, o po jo „13“) Teisingi šių veiksmų atlikimas duos laikinų pastiprinimų (lazerio pločio praplėtimas), o neteisingi veiksmai vėliau sumažins bendrą surinktų taškų kiekį. Aišku, žiūrint paprastai, šie veiksmai yra labai paprasti, tačiau žaidimas šią matematiką mums pateikia vadinamuoju „multitaskingo“ pavidalu. T.y,. vienu metu turėsime ne tik atlikinėti matematinius veiksmus ir gaudyti skaičius, bet ir išvenginėti priešų šūvių, bei šaudyti į pačius priešus.

Žaidimas pasižymi ganėtinai smagiu garso takeliu. Tikriausiai, atsižvelgdami į pačio žanro senumą, iš pradžių tikėtumėmės 8 bitų pypsėjimo, tačiau viduje randame šiokios – tokios, visai pakenčiamos elektrinės gitaros bei elektronikos. Na, o 8 bitų melodijas kompensuoja retro stiliaus grafika.

„Super Killer Hornet: Ressurection“ – klasikinis, galbūt netgi nostalgiškas „Shoot em up“ žanro atstovas, su tikrai neprastu garso takeliu.