Lankydamiesi Gamescom‘e, turėjom progą šiek tiek pažaisti Assassin‘s Creed Syndicate, bei paplepėti su kūrėjais. To pakako, kad imtume laukti žaidimo starto, tačiau ši frazė subjektyvi. Esame serijos fanai, tad tokia mūsų lemtis — laukti kiekvieno naujo serijos žaidimo.

Vis tik žmonėms kurie nėra prisirišę prie žaidimo it prie serialo, kasmet reikalingi reikšmingi atnaujinimai, akivaizdūs tobulėjimo požymiai, kažkas, kas priverstų patikėti, kad taip — tai naujas žaidimas. Dažnu atveju, įtraukiančios, nuoseklios istorijos nepakanka, juk dalis veiksmo žaidimų gerbėjų į ją nė nekreipia dėmesio.

Taigi, vienintelis mums rūpintis klausimas einant žiūrėti žaidimo, skambėjo taip — kuo gi šiemet mus nustebins kūrėjai? Paaiškėjo, kad veik niekuo, na bet apie viską iš pradžių.

Assassin‘s Creed: Syndicate yra antras didelis serijos žaidimas kuriamas ne Monrealyje. Sindikato kūrybos darbai buvo perkelti į Ubisoft studiją Kvebeke, kuri iki tol ne kartą talkino kuriant serijos žaidimus ir išplėtimus. Taigi studija nauja, bet akivaizdu, kad jos darbuotojai, Assassin‘s Creed visatą išmano kaip savo penkis pirštus. Per pusvalandį su žaidimu, mes nepamatėme nieko tokio kas signalizuotų apie dramatiškus pokyčius serijoje, o tai ir gera, ir bloga žinia vienu metu.

Kaip jau visi, be abejo, žinote — Assassin‘s Creed siužetas perkels mus į 1868-ųjų Londoną. Įspūdingą, realistiškai perteiktą epocha, suteikusią kūrėjams retą progą paeksperimentuoti su kone steampunkiškomis aplinkomis, ginklais ir kostiumais. Kaip jau įprasta serijai, šie dalykai išsiskiria stiliumi, kruopštumu ir detalių gausa. Tačiau tuo pat metu tai jau antras serijos žaidimas naujos kartos sistemoms, tad grafikos pokyčių galime tikėtis tik estetiniu požiūriu, o technologiškai abu žaidimai atrodo labai panašūs.

Syndicate yra ypatingas tuo, kad jame valdysime du veikėjus ir savo nuožiūra spręsime kuriuo iš jų vykdyti misijas. Industrinė revoliucija suteikė tamplierių ordinui pakankamai galių ir įtakos, kad šie išnaikintų žudikų brolija, tad mūsų valdomi dvyniai Jokūbas ir Evie prisiekia išvaduoti miestą iš ordino įtakos. Tai padaryti nebus paprasta. Industrinė revoliucija ir jos padariniai sumenkino karūnos ir bažnyčios įtaką, , tad ordinas siekia užpildyti vakuumą ir įsitvirtinti galios piramidės viršūne.

Kaip jau supratote, kitas šios dalies išskirtinumas protagonistė moteris. Stebint Evie judesius ir animacija, nori nenori tenka pripažinti, kad pernai kilusio skandalo metu, Ubi susimovė tik iš dalies. Pamenate, Ubi teigė, kad kooperaciniame režime moterų nebus todėl, kad jas reikia papildomai animuoti, o tai išpučia žaidimo kūrimo kaštus. Tuomet visi pasišaipėm iš tokio pasiteisinimo, tačiau Evie tikrai privers susimąstyti ne vieną kritiką. Evie animuota nepriekaištingai ir unikaliai. Smulki, trapi, veržli, klastinga, bet tuo pat metu nerimastinga, gal net kiek baukšti mergina. Neabejojame, kad siužetinė linija atskleis daugiau jos būdo bruožų, tačiau pažaidę vos pusvalandį buvome sužavėti  tuo, kiek apie veikėją pasako jo judesiai.

Parodoje, mes įveikėme vieną iš žaidimo misijų, tad visi kiti žaidimo atnaujinimai kuriuos pamatėme yra tiesiogiai susiję su mūsų veikla užduočių metu. Pirmas į akis kritęs dalykas, tai taktinė pauzė suteikianti galimybę pasiruošti misijai. Tai buvo ir anksčiau, tačiau dabar kūrėjai nutarė atskleisti kur kas daugiau informacijos žaidėjui, o tai yra gerai. Taigi, žaisdami Syndicate, vos atvykę į užduoties vietą gausite visą reikalingą taktinę informaciją. Galimus įsiskverbimo kelius, sąjungininkų pozicijas, patarimus ir net sužinosite kiek slaptų dalykėlių paslėpta užduoties atlikimo zonoje. Pirma mintis šovusi į galva buvo sarkastiškas juokas, kad paprastas žaidimas tapo dar paprastesnis, tačiau geriau pagalvoję nutarėme, kad situacija tapo visiškai priešinga. Viena iš serijos bėdų buvo ta, kad nepaisant veiksmų laisvės, žaibiškas ir agresyvus priešo puolimas nesukeldavo žaidėjams per daug galvos skausmo. Kam rūpi dešimtys ginklų ir galimybių įveikti misiją kitaip, jei visada gali tiesiog badyti visus iš pasalų tol, kol kils aliarmas, o tada jau kardu pribaigti likusius. Naujoji, taktinio pasirengimo sistema nors ir atskleidžia daug vertingos informacijos, pačios užduoties nepalengvina. Greičiau jau apsunkina, nes žaidėjui aiškiai parodomos visos galimybės. Kai gauni užuominą apie tai, kaip įveikti misiją nepastebėtam ir gauti visus sinchronizacijos taškus, paprastai ir užsimanai tą būdą išmėginti. O juk būtent toks ir yra šio žaidimo siekis.

Kadangi mes žaidime valdėme Evie, stengėmės įveikti misiją slapčia. Įdomu tai, kad ši veikėja specializuojasi šešėliniame žudyme, tad turi platų pagalbinių įrankių arsenalą. Tame tarpe ir svaidomus peilius, kurie labai greitai išsprendžia įvairius netikėtumus. Net ir priešo pastebėta Evie paprastai turi šansą švystelėti durklą ir užgniaužti pagalbos šauksmą dar šiam neišsiveržus iš gerklės.

Tačiau tai ne visos naujovės merginos arsenale — Evie turės puikų maskuojantį apsiaustą, kuris leis jai sėlinti nepastebėtai, net jei priešų sargyba zylios čia pat. Mums taip pat įspūdį paliko tai, kad kiti brolijos nariai ar sąjungininkai irgi bus kiek aktyvesni. Kūrėjai teigia, kad daugumoje misijų sutiksime sąjungininkų, kurių kiekvienas turės unikalių savybių ar pasiūlymų. Vieną jų išbandėme ir mes — apsimetėme kaliniu, kad vienas mūsų sąjungininkų pravestų Evie pro sargybą ir tiesiai pas misijoje įvardytą taikinį.

Vis tik žaidime yra ir dalykų kurie viską gerokai supaprastina. Žinoma kalbame apie iš Batmeno nušvilptą lyną, kuris eliminuos nuobodžias parkūro sekas. Ar ką tik pasakiau, kad viena pamatinių žaidimo savybių nuobodi? Taip, būtent taip ir pasakiau. Žaisdami Syndicate galėsite šaudyti lynu it būtumėt žmogus voras, ar žmogus šikšnosparnis, bet ne grakštus ir greitas žudikas. Šiaip tasai lynas gal ir yra palaima, ypač po tų keletos metų karstymosi balkonais, kai į bokštą ropoji dėl kokio menkniekio. Tačiau kiek suerzino tai, kad lynas gan efektyviai veikia ir kovos metu, leidžia ištaisyti net ir grubias klaidas, o vadinasi paverčia žaidimą paprastesniu ten, kur to mažiausiai reikia.

Šį pasakojimą norėtųsi užbaigti liaupsėmis žaidimo išvaizdai, tačiau šį kartą to padaryti nepavyks. Bendrąją prasme vizualiai žaidimas nedaug kuo skiriasi nuo Unity. Bėda ta, kad mes savo misiją vykdėme gan apleistoje zonoje ir naktį. Nebuvo kur paganyt akių. Atkreipėme dėmesį į gražiai sumodeliuotus žalumynus ir per sterilius pastatus, bet tai ir viskas. Vėlgi… Serijos fanai žino, kad Assassin‘s Creed pasaulio grožis atsiskleidžia ne iškart. Tenka paklajoti ir susipažinti su miestu, kol radęs įspūdingiausias jo vietas, pradedi medžioti ne savo aukas, o saulėtekius.

Reziumuodami tegalime pabrėžti, kad Syndicate nesugbėjo sukurti „Ach“ įspūdžio, bet tai nebūtinai blogas ženklas. Klausimas ar tokį įspūdį apskritai įmanoma sukurti, kai pristatomas žaidimas yra jau devintas serijoje, o pirmą įspūdį apie jį sudarantys vaizdo klipai buvo tokie stulbinančiai geri? Panašu, kad vienintelė rimta klaida kurią daro žaidimo kūrėjai, istoriškai visada ta pati — jie paprasčiausiai pasakoja ir rodo per daug.

 

Assassin‘s Creed Syndicate bus išleistas PlayStation 4 ir XBOX ONE konsolėms spalio 23 dieną. Asmeniniam kompiuteriui skirta žaidimo versija bus išleista ketvirtame šių metų ketvirtyje.