Žudyti nacius smagu (ir visus kitus buvusius Lietuvos priešus). Štai ko aš išmokau po visų pereitų Antrojo pasaulinio karinių šaudyklių. Aišku, jų dienos jau pasibaigė, kai visos idėjos išsisėmė ir daugiau nebeliko į ką šaudyti. Ir 2008 metais įvyko tikras stebuklas: „Treyarch“ studija dar vienam gyvenimui („Call of Duty: World at War“ žaidime) prikėlė fašistinius vokiečius, bet ne vien tam, kad jie atsišaudytų pagrindinėje žaidimo istorijoje, bet ir todėl, kad jie bandytų suvalgyti žaidėjų smegenis. Taip, tiesiogine ta žodžio prasme naciai buvo paversti gyvais numirėliais ir keturi žaidėjai galėjo kovoti prieš jų nesibaigiančią armiją papildomame mini žaidimėlyje. Aišku, iš pradžių pati studija net nesuvokė, kokį gėrį ji sukūrė ir kaip stipriai žaidėjams patinka žudyti zombius. Neilgai trukus tolimesni (bet ne visi) „Call of Duty“ serijos žaidimai taip pat apsirgo šia liga ir gyvus numirėlius pritaikė įvairiems tikslams, bet naciai, kurie visa tai ir pradėjo, vis dėl to liko užmiršti…

Panašus atvejis atsitiko ir su „Sniper Elite“ serija, kuri praėjusiais metais pasipildė dviem naujais žaidimais: „Sniper Elite V2“ ir „Sniper Elite: Nazi Zombie Army“. Tai nėra bendras žaidimas. Už abu turite mokėti atskirai. Tikriausiai nereikia nė sakyti, iš kur kilo idėja prikelti po velėna pakištus nacius ir priversti juos bėgioti paskui jūsų tvinksinčias smegenines. Kadangi „fašistinių zombių žudymo simuliatorius“ tapo vienu iš geriausiai parduodamų tuometinių žaidimų „Steam“ parduotuvėje, ne nuostabu, jog „Rebellion“ leidėjai užsimanė sukurti ir pirmam ir antram žaidimui po tęsinį. Kol „Sniper Elite 3“ vis dar yra ties kūrybos stadija, o užbaigimo data nėra žinoma, kūrėjai pasirūpino, kad zombių pasiilgę žaidėjai nenuobodžiautų: prie pavadinimo prisidėjęs skaičius, naujutėlės aplinkos, ginklai (tiksliau tik vienas, bet apie tai vėliau…), dar daugiau šiurpuliukų sukeliantis garso takelis, priešai ir pasiekimai… Audringais aplodismentais pasveikinkite tikriausiai vienintelį žaidimą, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Hitleris ir kiti jo suzombėję pakalikai – Sniper Elite: Nazi Zombie Army 2.

Tęsinys, visai kaip ir pirmasis žaidimas, prasideda nuo Hitlerio „Nein!Nein!Nein!“ ir jo neilgo monologo apie artefaktą, kuris turėjo apsaugoti jo fašistinį kailį nuo jo pačio prikeltos numirėlių armijos. Bet šis planas neišdegė ir taip visa žmonija buvo pasmerkta kentėti zombių rūstybę, be jokios vilties išsigelbėti. Mūsų keturi herojai: rusakalbis Borisas; Daktaras, apie šaudymą išmanantis tiek pat kiek ir apie ginklų laikymą; karo didvyris Karlas ir paskutinis, bet tikrai neprasčiausias – grynakraujis vokietis Wolffas. Tie patys, vis dar gyvi ir pasiruošę numirėliams įkrėsti į pasturgalį.

Istorija pradeda vystytis tuoj pat po pirmosios dalies įvykių, kai įveikus zombių vadeivą šie keturi didvyriai išplaukia laivu ieškoti ramybės į tolesnius kraštus. Žaidėjų džiaugsmui ir šių veikėjų liūdesiui – jie suranda dar daugiau numirėlių ir po kurio laiko sužino, jog norint sustabdyti šią beprotybę, jie turi surinkti visas tris prieš tai minėtojo artefakto dalis ir taip visus zombius sukišti atgal po velėna. Na, originalumu istorija nepasižymi ir apdovanojimų už šio tęsinio siužetinę liniją kūrėjai tikrai negaus, bet bent turime į ką šaudyti!

Tikriausiai didžiausias įrodymas, jog tai tik pirmojo žaidimo papildymas, o ne tęsinys, yra nulis naujų ginklų… Taip, nė vieno naujo ginklo, išskyrus kulkosvaidžių postus, kuriuose turėsit ramiai stovėti ir šaudyti į viską, kas matysis horizonte. Kažko nespėsit nušaut ar tiesiog praleisit pro akis ir jūs jau pusiaukelėj prisijungiant prie mirusių nacių partijos. O šiaip viskas išliko nuo pirmosios dalies: visi snaiperiai, automatai, pistoletai, minos, granatos, dinamitas, granatsvaidžiai ir šratiniai šautuvai. Verta paminėti, kad kai kurių ginklų žala buvo šiek tiek „pašlifuota“… Mūsų mylimiausias Priecher šratinis šautuvas dabar du kartus stipresnis! Valio!

Žaidžiant normaliu sudėtingumo lygiu su kulkomis problemų nebus, bet bandant savo gabumus sudėtingesniuose režimuose švaistyti šovinių į visas puses negalėsite, nes kulkų gausite tik iš kritusių Trečiojo Reicho karių ir dėžių, kurios taip pat nesimėto kiekviename kampe.Sniper Elite: Nazi Zombie Army 2 pasitaikys situacijų, kai zombiai tiesiog jus apsups ir teks pasikliauti paspęstais spąstais ar tiesiog atsitraukinėti ieškant šovinių ir granatų. Jums teks kautis apkasuose, aikštėse, kapinėse ir kitose kraupiai atrodančiose vietose. Netaupant šovinių atviresnėse vietovėse išgyventi gana paprasta, nes numirėlius mes tiesiog galime vedžioti ratais spęsdami spąstus. Jie padės užmušti daugumą numirėlių, bet ,aišku, atsiras tokių, kuriems prireiks daug daugiau nei tik kelių šūvių į galvą. Žaidžiant vienam teks neblogai pagalvoti, kaip pereiti sunkesnes vietas, kol keturi žaidėjai jas turėtų pereiti iš pirmo bandymo žaidžiant ant normalaus sudėtingumo lygio.

Nors žaidimo spalvų paletė tikrai nėra plati, bet taip ir turi būt: pilkšvos spalvos sukuria kraupią atmosferą ir atspindi slogią Antrojo Pasaulinio karo atmosferą. Bunkeriai, apkasai, apgriuvę degantys namai bei lavonų kalnai. Aišku nebuvo apsieita neparodant Hitlerio eksperimentų, tokių kaip Super karys. Visi šie šiurpūs dalykai tik pagyvina atmosferą, o dar yra galybė gyvų numirėlių, kurie kėsinasi į tavo gyvybę. Džiugiu, kad šie kūrėjai turi ir neblogą humoro jausmą: žaisdami matėme zombius sėdinčius ant tualetų, keletas sėdėjo ant aukštų stulpų ir nieko nedarė. Tokiais momentais tik nusijuoki ir keliauji toliau galabyti nacių.

Šiame tęsinyje veiksmo yra pakankamai daug ir kartais netgi pagalvoji Give me a break!, nes po vienos zombių atakos iš paskos seka ir kita, todėl nuobodžiauti nebus kada. Priešų rūšių yra pakankamai daug, tad neturėtų atsibost šaudyti į vis skirtingus vos besivelkančius „taikinius“. Visgi kūrėjai šiek tiek patingėjo ir į tęsinį papildė tik dviem naujom zombių rūšim: ugniniu išpera, kuris pajutęs, kad jo užpakalis nuo kulkų jau svylą, kaip kokia bomba sprogsta ir aplink save padaro nemažą ugnies žiedą, kuris, be abejo, žaidėjams stovint per arti gali sukelti trečio lygio veido nugedimą. Antrasis ne ką pavojingesnis: beveik šamano lygio nacis, prikeliantis ir iškviečiantis dar daugiau zombių ir kitų padarų mušti mūsų valdomų veikėjų.

Verta prisiminti ir senbuvius, kurie žaidime jau nuo pirmosios dalies pluši, kad tik nužudyti paskutinius gyvuosius. Tradiciniai, lėti, suzombėję kariai, kurie negali jums padaryti jokios žalos, jeigu neprieina arčiau; kamikadzės arba kaip mes juos vadinom – „bėgančios granatos“. Kartais šie beprotiškai greiti numirėliai pagelbsti užmušti didesnę grupelę zombių, nes jiems parpuolus ant žemės nuo vienos jūsų kulkos jų granata vis vien liks veiksminga. Tarp kavalerijos turime ir bėgančių boksininkų, kuriuos nužudyti su šautuvu bus kur kas sudėtingiau, nes jie bėga išties greitai, o dar ir kumščiuojasi! Mūsų mylimiausi – šokliai snaiperiai, kuriuos nušaunant pavyksta išgauti nerealiai gražų x-ray filmuką, dėl kurio visi taip ir myli šią frančizę… Dar dabar nukrato šiurpuliukai prisiminus tą vaizdą, kai paleista kulka perveria jų kaukoles išilgai.

Tęsiam toliau: kaip ir bet kuris kitas pusiau siaubo žaidimas, Sniper Elite: Nazi Zombie Army 2 turi ir vaikščiojančių skeletų. Apie juos galime pasakyt tik tiek: erzinantys kaulų rinkiniai… Na, ir legendinis nervų gadintojas – Dičkis su automatu… Jeigu žaidime bus vietų, kurių negalite pereiti iš pirmų trijų kartų – dėkokite šiam milžinui.

Suprantama, keturių žaidėjų kooperaciniam (trumpiau co-op) režimui kūrėjai skyrė daugiausiai laiko, todėl, jeigu tik turite galimybę, siūlome žaisti su draugais. Šiurpesniuose lygiuose tiesiog smagu girdėti kitų reakcijas. Užeini į kambarį, o jame prikabintos kelios dešimtys lavonų… Nepridėtumėte į kelnes? Nebijokite, kartu su jumis yra kelionės draugai, kurie gali išgelbėti, kuomet mėsos ištroškę numirėliai jus pakerta ar dinamitu apsiginklavęs kamikadzė susprogsta tiesiai prieš jūsų nosį.

Žaidime yra keletas vietų, kai pasijaučia zombių stygius, o visgi žaidžiate keturiese. Todėl prieš pradedant lygį galite pasirinkti, kiek kartų norite pasunkinti savo komandos likimą. Kalbu ne apie sudėtingumo lygį, o kiek kartų galima padidinti priešų skaičių! Aišku, galimi tik keturi variantai (1-4 kartų), bet jų laisvai užtenka norint žaidimą paversti tikru pragaru.

Kaipgi deramas tęsinys be jokių kolekcionuojamų niekučių?! Taipogi tie niekučiai visai nepakito nuo pirmosios dalies. Vėl vardan pasiekimų (arba achievement‘ų) turėsite ieškoti paslėptų butelių ir aukso luitų. Paieškoti žydaičių palikto aukso ir kažkodėl vertingų buteliukų yra puikus būdas bent trumpam atsikvėpti nuo galvų taškymo ir nieko daugiau.

Kaip ir anksčiau, užbaigus misijas su draugais, gausime įvairias statistikas: kas daugiausiai surinko taškų už numirėlių galabijimą, kas vienu šūviu gavo didžiausią taškų skaičių, taiklumo koeficientas ir t.t. Smagu pasivaržyti ir tuo pačiu pasijuokti iš draugų arba pačios savęs už netikusį taiklumą. Galite pasirinkti sau labiau patinkantį personažą – gal tai padės įsijausti į vaidmenį ir pasiekti geresnių rezultatų!

Kadangi žaidėme ir rašėme keturiese, visi ir priėmėm galutinį verdiktą: Sniper Elite: Nazi Zombie Army 2 nėra tęsinys. Tai greičiau tik pirmojo „nacių zombių žudymo simuliatoriaus“ papildymas. Bet už tokią kainą net ir papildymas atrodo įkandamai, o dar ypač, kai jis toks smagus! „Rebellion“ komandai dar kartą pavyko patvirtinti žaidimų paradoksą: nesvarbu, kad istorija (sugalvota trylikamečio siaubo filmų persižiūrėjusio vaiko) yra kvailoka ir netgi nelogiška, o naujas idėjas galima ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti – kol žaidimas smagus, visi jį pirks…