Taigi, turime dar vieną, netgi ne pilnai išleistą ir dar dalinai kūrimo stadijoje esantį „Indie“ kategorijos žaidimą „Full Bore“. Atvirai tariant, iš pirmo žvilgsnio žaidimas panašus į kai kuriuose telefonuose randamą „Diamond Rush“, tik nuotykių ieškotoją pakeičia šernai, o šventyklą – kasykla. Aišku, nesinorėtų, kad tai būtų daugiau nei panašumas iš pirmo žvilgsnio. Todėl ir pažiūrėsime, kaip ten viskas yra iš tiesų.
Žaidimą pradedame pasirinkdami vieną iš dviejų nesveikai nuotaikingas snukių išraiškas mėtančių šernų. Tiksliau šerno ir šernės. Ar tai kaip nors įtakoja bendrą žaidimo procesą nepastebėjau, tad tas skirtumas išlieka daugiau kosmetinis. Viskas prasideda vieną, niekuo neypatingą dieną, kuomet besiganydamas po ąžuolų giraitę, šernas netikėtai įkrenta į požeminę šachtą, kur, pasirodo, dirba visa armija kitų šernų ir kasa itin vertingus brangakmenius, suteiksiančius žmonijai nesekantį energijos šaltinį. Na, bent jau taip supratau, iš to ką pavyko perskaityti, nes tokios vieningos bei aiškios istorijos, kuri viską išaiškintų, žaidime nėra.
O šachtoje nuobodžiauti tikrai neteks. Bendrai tariant, žaidimas apima net tris, nuotykių, galvosūkių bei platformerių žanrus, tad čia rasime šiek tiek istorijos bei „kvestinimo“, apleistų šachtų tyrinėjimo, šokinėjimo ir galvos laužymo, siekiant pasiekti tuosius brangakmenius.
Kadangi kasyklos yra be galo didelės. Vien tik pagrindinėje šachtoje, norint pasiekti dugną, teks neblogai paplušėti. Aišku, pagrindinėje kasykloje viskas jau senų seniausiai iškasta, tad reikės ropoti į šalutinius tunelius. Vieni jų yra žinomi ir puikiai matomi, kiti – paslėpti, tad verta ištyrinėti ir išrausti visus įmanomus kampelius. Įdomu jog daugelis šių šalutinių zonų yra vienaip ar kitaip tarpusavyje susietos. Tai reiškia, jog patekę į zoną A, galime išlįsti į zoną B, kuri ves į zoną C, arba pagrindinę šachtą. Laimei, ši sudėtinga schema yra nuolat įrašoma žemėlapyje, nes be jos, ko gero viską reiktų braižytis pačiam. Kitaip – nė iš vietos. Visgi, žaidime esančio žemėlapio negalėčiau pagirti – šis labai neaiškus, jo negalima kaip reikiant priartinti, jame nėra rodoma, kiek brangakmenių atitinkamose zonose liko surinkti.
Apleistų vietų tyrinėjimas, kartu, yra ir minėtasis istorijos rėžimas. Kartais, pakelyje sutikti kiti šernai užsimins apie nelaimėn patekusius jų draugus, o mes tiesiog neatsisakysime jiems padėti. Laimei, jas vykdyti nėra privaloma. Apskritai, čia reiktų iškelti klausimą, kam žaidime teikiamas prioritetas: istorijos, ar rinkiminiam-užduočių aspektams. Nes esant pirmajam variantui, šio nebūtų galima galima vertinti gerai – per daug senosios mokyklos ir skaitymo, tokiam kaip šis. Tačiau jei istorija čia atlieka antraplanį vaidmenį, tuomet viskas tvarkoje.
Galvosūkiai prasidės kartu su brangakmenių rinkimu. Visa bėda jog minėtieji akmenukai nėra taip paprastai pasiekiami, kaip gali pasirodyti iš pradžių. Tiesa, pasitaikys atvejų, kuomet užteks šiek tiek pašuoliuoti, parausti žemes bei nukrėsti smėlį, kad pasigirstų tas malonus skambtelėjimas. Visgi, didesnioji dalis kabos kur nors aukštai, paslėpta dideliu žemių sluoksniu ar užblokuota neprakasamomis uolienomis. Geresniam vaizdui susidaryti, įsivaizduokit 2D „Minecraft“ versiją, kurioje jau matote viršuje kabančius deimantus, bet juos pasiekti galite naudodamiesi tik iš viršaus nukrentančiais blokais (negalima kasti įstrižai) ir neturėdami galimybės pasidėti kokios nors jus pakeliančios platformos. Pagavot? Tik šiame žaidime, be tokios sistemos, yra stumdomų dėžių, neveikiančių gręžimo prietaisų bei jų elementų, įvairių žemės rūšių, kurių vienos subyra nuo menkiausio judesio, o kitas reikia išrausti savomis iltimis. Taigi, norėdami pasiekti tikslą, čia turėsime naudotis esamais objektais, juos visaip stumdyti, užmesti reikiamose vietose, sujungti gręžimo įrenginius su jų elementais, kad šie pragręžtų paprastai nepasiekiamas vietas ir t.t.
Savaime suprantama, visas šis procesas ganėtinai įtraukia ir nepasisekus vieną kartą, norisi bandyti dar, ir dar, ir dar, kol nesibaigia kantrybė. O jei kantrybė pasibaigia, žaidimas neverčia surinkti visų zonoje esančių brangakmenių, tad galima mėginti laimę kitur.
Verta paminėti paminėti neįprastą garso takelį, kuriame jau pabosti spėjusį 8 bitų pypsėjimą (kaip ir įprasta pikseliuotiems žaidimams), pakeičia kažkas panašaus į vesternišką bliuzą.
Kad jau prakalbau apie muzikinę žaidimo pusę, negalima pamiršti ir pačio pikseliuoto dizaino. Šis, priešingai kitiems, nėra atstumiantis. Prie tų pikselių pridedami blizgėjimų ir šešėlių efektai sukuria visai pakenčiamą, netgi ganėtinai detalų vaizdą, kuriame matosi nuostabios šernų snukių išraiškos.
Taigi, netgi kūrimo stadijoje esantis „Full Bore“ yra visai neblogas ir išbandymo vertas žaidimas. Nuotaikingi šernai, įtraukiantys galvosūkiai, atviras pasaulis, šiek tiek istorijos bei puikus garso takelis. Kodėl gi ne?
