Gelbėti pasaulį nuo iš niekur nieko atsiradusio išprotėjusio mokslininko, mirtino užkrato ar nežemiškos kilmės milžiniškų padarų – žaidimuose tai jau darėme šimtus kartų. Tik vienuose žaidimuose tai darėme turėdami super galių, o kituose valdydami patrauklų, raumeningą vyruką, mokantį laipioti stogais ir kišenėje turintį visą ginklų arsenalą.

2011 metais Volition studija išleido visų žaidėjų širdis pavergusį Saints Row: The Third, o vėliau pradėjo eksperimentuoti su jo papildymais. Viename iš paskutinių papildymų Trouble with Clones žaidėjui kelioms misijoms buvo suteiktos beveik Supermeno lygio antgamtinės galios. Ir ką gali žinoti? Vienas nekaltas papildymas privedė prie prie dar vieno papildymo kūrimo (Enter The Dominatrix), kuris po kurio laiko galiausiai virto ketvirtuoju Saints Row žaidimu.

Žmonėms, aišku, tai nepatiko: vien pagalvoję apie idėją, jog prieš kažkiek laiko tai buvo tik papildymas, jie imdavo siusti ir išvadindavo kūrėjus įvairiais kandžiais žodžiais ir pinigų siurbėlėm. Bet išleidę žaidimą Volition dar kartą įrodė, jog stebinti žaidėjus savo beprotiškomis idėjomis jie sugeba geriausiai. Su Saints Row 4 jiems ne tik pavyko išlysti iš Grand Theft Auto šešėlio, bet ir sukurti linksmiausią atviro pasaulio žaidimą per šiuos kelerius metus.

Saints Row 4 neatsilieka nuo pirmųjų trijų žaidimų ir istoriją pradeda su trenksmu. Nepasakosiu visų smulkmenų, tik paminėsiu, jog jau pačioje pirmojoje misijoje (kuri yra pavadinta pagal filmą apie Osamo Bin Ladeno nukovimą – „Zero Dark Thirty“) Jums teks nušauti daug teroristų, susikauti akis į akį su jų kietakakčiu vadeiva, o galiausiai grojant „Aerosmith – I don‘t wanna miss a thing“, kurią visi gerai žinome iš filmo „Armagedonas“, teks gelbėti nekaltų žmonių gyvybes, įskaitant ir baltuosius rūmus, bandant padaryti nekenksmingą jau beveik kosmose esančią raketą. Ir tai, mieli skaitytojai, yra tik ledkalnio viršūnė palyginus su tuo, ką Jūs pamatysite tolesniame žaidime.

Vėliau visa istorija panašėja į prezidentišką košmarą: kol žaidėjas džiaugiasi Amerikos prezidento kėde, baltuosius rūmus užpuola Zin‘ai – ateivių rasė, užsimaniusi užgrobti žemę kartu su visais jos gyventojais. Baltieji rūmai sugriauti, Amerika panikoje, o Jūs, nepaisant visų pastangų įveikti ateivių valdovą Zinyak‘ą – įkalintas trečiojo žaidimo mieste „Steelport‘e“. Na, tiesa sakant, tai tik kompiuterinė simuliacija. Viskas išliko tas pats, kaip ir trečiojoje dalyje, tik šį kartą virš miesto kabo milžiniškas ateivių laivas, miesto gaujas pakeitė ateivių grupelės, o visuose reklaminiuose plakatuose, beveik ant visų pastatų ir stendų, pavaizduotas šlykštus Zinyak‘o veidas sakantis „Paklusk“ arba „Mes tave prigriebsim“.

O štai kur prasideda „Matricos“ dalis (jei dar nepastebėjot – Enter The Dominatrix papildymas buvo kuriamas pagal Holivudo numylėtinį „Enter The Matrix“): po keleto misijų, jūsų moksliukės draugės Kinzės iš trečiosios žaidimo dalies dėka, Jums pavyksta surasti būdą, kaip iš šios kompiuterinės simuliacijos grįžti į tikrąjį pasaulį. Ne, Saints Row 4 nereikės atsiliepinėti į telefono skambučius vidury miesto – užteks ir portalo tarp tikrojo pasaulio ir simuliacijos. Ištrūkus iš simuliacijos pirmas dalykas, kurį turėsite atlikti: prasiskinti kelią pagrindiniame ateivių erdvėlaivyje, surasti savo likusios komandos draugus ir grojant „Haddaway – What Is Love“ bandyti pasprukti iš šio laivo skriejant panašiais siaurais tuneliais, kuriuos matėte „Matricoje“. Pamiršau paminėti, jog visą tą laiką būsite nuogi…

Kadangi Volition jau per pirmas kelias misijas žaidėjams leido smagiai pasijuokti iš „Matricos“, „Armagedono“ bei kelių kitų filmų ir žaidimų, kodėl į šį sarašą neįtraukus ir garsiosios trilogijos Mass Effect: kol nevykdote misijų, galit vaikščioti po laivą, šnekėti su vis didėjančia įgula ir, aišku, užmegzti romantinius santykius. Bet tai nėra taip linksma ir įdomu, kaip, pavyzdžiui, sklandyti aukštai danguje ar užšaldyti praeivius, o vėliau kumščiais juos sutrupinti į ledo kubelius. Ir visa tai daryti grojant jūsų mėgstamai muzikai! Kadangi gavus super galias Jūs daugiau laiko praleisite šokinėdami nuo stogo ant stogo ir skraidydami, todėl Volition puikiai sugalvojo žaidimo muziką leisti klausyti bet kuriuo metu, ne tik būnant mašinose. Nors radijo stočių yra septynios, o dainų per šimtą, manau, jog kaip ir trečiojoje dalyje taip ir Saints Row 4 visi vis vien susikurs savo „kasetę“: iš visų stočių išsirinks mėgstamiausias dainas ir visas likusias pamirš. Nemėgsti dubstep‘o? Aš irgi! Bet, tiesa sakant, neįsivaizduoju Saints Row 4 be šios velnio neštos, trankios muzikos – ji puikiai dera prie to, kas dedasi žaidimo metu.

„Neo“ filmuose mokėjo išvengti kulkų, pašokti super aukštai, skraidyti ir visada išlikti šaltakraujis. Volition žaidėjui suteikia dar daugiau galių, tuo pačiu į šią seriją įnešant dar daugiau beprotiškumo (lyg jo trūko…). Pirmiausia jums bus suteiktas super šuolis bei nepaprastas greitumas, dėl kurio jums pavydėtų net pats „Flash‘as“ iš komiksų knygelių. Dar įspūdingiau, jog bėgant super greitai į jus įvažiuojančios mašinos (ar bent priliestos) nuo jūsų atšoks. Nors turint šias galias mašinos liks pamirštos, bet verta paminėti, jog mašinų stabdymo sistema taip pat buvo nežymiai patobulinta. Bet kam tai rūpi, kai galit šokinėti stogais ir bėgioti aukščiausių pastatų sienomis…

Jūsų antgamtiškų super galių sąrašas tęsiasi toliau: naudojantis pultelių D-pad‘u arba pirmaisiais keturiais funkciniais klavišais (F1, F2, F3…), esančiais virš skaičių, galite pasirinkti vieną iš keturių kovai skirtų galių. Banga leis padegti arba kuriam laikui užšaldyti priešus, mašinas ir paprastus civilius (nesijauskit kalti – tai tik simuliacija); Buff‘ai suteiks tokį patį efektą jūsų kulkoms (ledo,ugnies ar elektros); Mano mėgstamiausia „Mirtis iš viršaus“ leis išsišokus aukštai į orą kristi žemyn neapsakomais greičiais ir taip toje teritorijoje esančius priešus išmesti į orą, kol telekinezės pagalba galite pagriebti viską kas vaikšto, rieda ar skraido ir tada sviesti juos tolyn į horizontą… arba į priešus!

Šios pasakiškos jėgos ne tik suteikė žaidimui dar daugiau smagumo, bet ir leido kūrėjams suteikti visame „Steelport‘e“ paslėptiems „kolekciniams daiktams“ prasmę. Saints Row 3 žaidėjui siūlė ieškoti sekso lėlių, narkotikais pripildytų paketų; dėžių, kuriose pilna dolerių, ir fotografų. Ir žinot ką? Jie buvo beverčiai neskaitant achievement‘ų bei šimtaprocentinio žaidimo perėjimo. Su Saints Row 4 viskas kitaip: čia pagrindiniai žaidimo kolekcionuojami daiktai yra mėlynos sferos ir jos vadinasi Clusters. Šie mėlyni dalykėliai yra išmėtyti po visą žaidimo pasaulį ir nepatikėsit, bet iš viso jų yra 1255 vienetai! Vien mintis apie jų surinkimą skamba durnai, bet neišsigąskit: jie mėtosi bene ant kiekvieno stogo, skersgatvy ir kitose gerai matomose vietose.

Kokia jų paskirtis? Tai yra Jūsų super galių valiuta. Šių sferų pagalba jūs galėsit padidinti savo galių žalą, trukmę, diapazoną ar atsikrovimo ilgumą. Be šių mažylių taip pat yra ir kitų kolekcionuojamų daikčiukų: audio kasetės, tekstiniai mini žaidimai, Zinyak‘o statulos (jas taip smagu griauti!) bei virusai. Beje, nenoriu „spoil‘int“, bet surinkus visus žaidime esančius virusus gausite apdovanojimą, kuris ištrins visus svarbiausius Jūsų kompiuteryje esančius duomenis… Gerai, jau gerai – tik žaidimo failus.

Super galių dėka, atsisakydami įprastos „nuvažiuok, nušauk, sugrįžk“ misijų sistemos, Volition komanda leido savo vaizduotei išsilaisvinti ir taip sukurti beprotiškai linksmas misijas be jokių cenzūros apribojimų ar juodo humoro. Jums teks aplankyti senąjį gerąjį „Stillwater“ miestelį iš antrojo Saints Row žaidimo, sudalyvauti slaptoje misijoje, kuri draugiškai pasišaipo iš Metal Gear Solid žaidimų, spardyti ateivių subines sėdint mechanizuotame, praktiškai neįveikiamame kostiume, sudalyvauti serialo apie vampyrus filmavime ir atlikti dar daugiau beprotiškos veiklos. Kova prieš robotus iš „Terminatoriaus“? Che, Volition neatleistų sau to neįdėjus į Saints Row 4. Tik štai gaila, jog nors kūrėjai ir pristatė misijas, kurias vygdyti daug smagiau nei bet kuriame kitame serijos žaidime, pirmosiomis žaidimo valandomis vis vien juntamas tas pats ritmas iš praeitų žaidimų: Jūs būsite užbombarduoti misijomis, kurios pristatys visas pagrindinias veiklas esančias žaidime, įskaitant ir mini žaidimukus, likusius nuo trečiosios dalies.

Dar vienas įrodymas, jog Volition atitolo nuo rimtumo ir realistiškumo yra Saints Row 4 naujieji ginklai. Aišku, klasės liko tos pačios ir vieną kitą „žaisliuką“ iš trečiojo žaidimo galima surasti, bet visi naujutėliai ginklai, o ypač ateivių arsenalas, privers jus nusijuokti. „Singularity“ prietaisas šaudo juodojom skylėm, kurios susiurbia viską, kas yra netoliese; „Disintegrator‘ius“ yra daug kartų ateivių filmuose matytas ginklas, kurio vienas šūvis visą gyvą organizmą tiesiog išgarina akimirksniu; „Dominator‘ius“ – tai šratinis šautuvas su automatinio šautuvo pataikymo nuotoliu – vien pavadinimas kalba už save! Taip pat yra australam nepatikęs zondavimo prietaisas; Ginklas, kurio kulkos šokinėja atsimušdamos nuo priešo ar sienos; Ir visų mylimiausias „Dubstep‘o“ žaisliukas. Šis Volition išradimas bus Jūsų arsenale vien dėl jo humoristinės paskirties priversti visus jo bangos kelyje pasitaikiusius priešus bei civilius šokti iki baigiantis šio prietaiso energijai, kuomet visi numiršta. Ir čia tik keli pavyzdžiai! Dar kvailesnių bei įdomesnių ginklų Saints Row 4 pilna, tik kai kuriuos teks atsirakinti darant papildomas misijas.

Dviejų žaidėjų režimas, kaip ir pastaruosiuose serijos žaidimuose, yra kūrėjų pagrindinis dėmesys. Nuo trečiosios dalies co-op režimas nepakito, o tai reiškia, jog pagrindines misijas ir visą likusią veiklą galėsite atlikti kartu. Nors visi dviem žaidėjam skirti mini žaidimukai sugrįžo, bet įdomiausi ir verčiausi dėmesio yra „Katė ir pelė“ bei naujai atsiradęs „Mirtinas prisilietimas“. Pirmajame katino vaidmenį atliekantis žaidėjas gauna didelę, bet kerėplišką transporto priemonę (pabūklus turintis lėktuvas, Tankas, Sunkvežimis) ir jo užduotis yra pagauti „peliuką“ – nedidelę, bet gan greitą (motociklas, keturatis) priemonę valdantį žaidėją. Naujasis žaidimukas šiek tiek įdomesnis: „Mirtiname prisilietime“ abu žaidėjai gauna vienodas super galias ir norint laimėti Jūs turite pirmesni įveikti savo draugą. Bet štai kur kabliukas: vieną žaidėją taip pat puola policija, ateiviai ir civiliai! Rezultatas primena kovą tarp gerojo „Supermeno“ ir jo pikčiausio priešo. Ypač jei abu žaidėjai būna užsidėję savo herojiškus kostiumus, kurių čia tikrai netrūksta.

Na ir kas, kad Saints Row 4 panašus į Saints Row 3. Na ir kas, kad jo mechanika išliko tokia pati. Na ir kas, kad jo grafika nėra šių dienų standartų, o geriausias žaidimo dalis Volition komanda pasiskolino iš kitų gerai žinomų frančizių. Gal kas nors vien dėl šitų kelių priežasčių ir nepirks šio žaidimo, bet patikėkit manimi – tai kūrinys, kuriam ši komanda ruošėsi nuo pačio pirmojo Saints Row žaidimo. Tai žaidimas, apie kurį jie svajojo jau labai seniai. Jei tai būtų ne Saints Row ir visa žaidimo istorija prasidėtų nuo ateivių invazijos ir Amerikos prezidentavimo – mano galva tai būtų kvaila ir vargu ar kas nors tą žaidimą žaistų. Bet čia yra Saints Row 4 ir jam leidžiama viskas.

Ši komanda nebijojo pasijuokti iš Holivudinių filmų ir mūsų mėgiamų žaidimų. Jie leido sau į žaidimą prikišti ateivių, juokingų kostiumų, ginklų – čia netgi yra garsusis šviečiantis kardas iš „Žvaigdžių karų“! Iš viso to gavosi žaidimas, kuriam nusispjaut rimtumas. Saints Row 4 būtina išbandyti vien dėl to, nes jis yra neapsakomai smagus! Jam nereikia įtraukiančios istorijos ar tobulos mechanikos. Užtenka trupučio super galių, geros muzikos ir nevaržomos laisvės daryti tai, kas Jums patinka. Kas galėtų atsispirti pasiūlymui paspardyti ateivių subines grojant „Haddaway – What is Love“? Na, bent aš tikrai neatsisakyčiau.