Ar dviratis kartais jau nebuvo išrastas? Bet kuris, remdamasis elementariaisiais logikos dėsniais su manimi sutiktų. Ir rodos žaidimo stiliaus bei platformos, kurioje jis bus leidžiamas, santykis irgi visiems turėtų būti aiškus. Juk nevažiuojame su sunkiasvoriu sunkvežimiu išvežioti laiškų. Tai kokiu tikslu turėtume matyti dar vieną naršyklinį žaidimą, besisukantį ant savo laiku nepadoriai galingos PlayStation 3 geležies? Į šiuos iškeltus klausimus pamėginsiu atsakyti apžvalgos eigoje.
Eksperimentinė žanrų samplaika
Stalo žaidimas „Risk“, bei androidinis galvosūkis, kuriame turime apversti tris vienodus akmenukus, kad šie išnyktų. Ką tai turi bendro? Abu šiuos elementus sutiksime žaidime Tiny Token Empires, kadangi abudu šie žanrai yra šio žaidimo balo dedamosios. Žaidime valdome vieną iš septynių – Romos, Graikijos, Egipto, Kartaginos bei Persijos imperijas, bei tokiu būdu siekiame užimti kuo didesnį plotą teritorijų. Pasiuntus žvalgus į svetimą teritoriją ir sužinojus ar šią galima pulti, vedame ten savo kariuomenę. Žaidimas tuomet persijungia į anksčiau jau minėtą puzzlę. Kurioje tiesiog reikia perversti žetonus taip, jog šie sudarytų trijų tos pačios spalvos žetonų eilę. Kuo daugiau teisingų ėjimų padaroma, tuo daugiau taškų gauname, o tai nulemia ar užpulta teritorija bus užkariauta ar ne. Vėliau toje nukariautoje teritorijoje statome miestus bei įtvirtinimus, taip stiprindami savo pajėgas…
Žaidimas bent jau turi charizmos
Žaidimas atrodo neblogai, kiekvienos imperijos vadai bei kariai – stilizuoti taip, jog atitiktų savo atstovaujamos imperijos stereotipą. Įsijungus žaidimą iš karto paaiškėja, jog rimtai nusiteikti neteks, nes grafika spalvinga, tačiau protingai nepersūdyta. Veikėjai, kartas nuo karto pasikalbantys su tavimi, turi juntamą charizmą, retkarčiais numetantys kokį modernų juokelį, iš Romos imperijos laikų perspektyvos. Gaila, jog esame įkalinti rėmuose, ir bendrauti tenka tik su dirbtiniu intelektu. Kaip stalo žaidimo imitacijai, čia daugelio žaidėjų režimo tikrai trūksta..
Nieko naujo…
Šaunu, kai gražiai pavyksta patobulinti išradimą, jį apjungiant su kitu išradimu. Kur aš lenkiu? Anksčiau vežimą traukdavo arklys, tačiau atsiradus vidaus degimo varikliui, tasai vežimas tapo automobiliu. O kas būtų buvę, jei Karlas Bensas prie vežimo užuot būtų pritaisęs puodų degimo krosnį? Ne kažin kas. Būtent tokiomis metaforomis galiu apibrėžti tai, ką mąsčiau žvelgdamas į šį žaidimą ir laikydamas rankose pultelį. Mano nuomone, šis žaidimas daug geriau funkcionuotų kaip du atskiri. Ir įdiegimo direktorija turėtų būti planšetinyje, o ne galingame Playstation 3, kuriam specialiai reikia įjunginėti televizorių, ir su kuriuo bežaidžiant nelabai išeina tuo pačiu metu patogiai pasitikrinti feisbuką. Kita bėda – tai, ką siūlo Tiny Token Empires, jau seniai išrasta. Ir išrasta tiek kartų kiek dviratis…
