Šiom dienom, kur tik bepasisuksi, pilna įvairiausių internetinių naršyklinių žaidimų: juos siūlo „feisbuko“ draugai, jie kaip reklamos iššoka pačiuose įvairiuose puslapiuose, juos, kaip gerą atsipalaidavimo priemonę, siūlo įvairūs portalai. O temų temelių…nuo vampyrų karų, akvariumo priežiūros ar fermos simuliatoriaus, iki ėjimų strategijų, karalystės statymų ir biliardo. Tokie žaidimai yra ganėtinai patrauklūs, nes nereikalauja jokio instaliacijos proceso, yra nemokami, neužima daug laiko, juos praktiškai galima žaisti visur ir bet kada.

Tiesa, daugelis tokių žaidimų yra labai vieni į kitus panašus, o kai kuriuos būtų galima pavadinti „reskinais“. Nemanau, kad atsirastų daug, norinčių žaisti tą pati žaidimą, todėl kūrėjai priversti stengtis ir įdėti ką nors naujo, iki tol nematyto. Todėl ir pažvelgsime į vieną internetinį žaidimą, kuris, mano manymu, stengiasi įnešti keletą naujovių.

„Goodgame Empire“ žaidimą galima priskirti „pastatyk pilį – užkariauk kaimynus“ žanrui, kurio flagmanai – visiems gerai žinomi „Tribal Wars“, bei „Travian“. Čia, kaip ir kituose tokio tipo žaidimuose, žaidėjas įkuriamas plačiame pasaulyje, jam paskiriamas lopinėlis žemės ir suteikiama galimybė toliau tvarkytis, kaip tik išmano: rinkti resursus, tobulinti pastatus, keltis lygį, kaupti armiją, puldinėti kaimynus, ar sudarinėti aljansus.

Kuo vieni žaidimai skiriasi nuo kitų geriau nenagrinėsiu, o tiesiog pateiksiu kelis, mano manymu dėmesio vertus, šio žaidimo aspektus. Bet prieš tai, keletas bendrų įspūdžių, kaip viskas ėjosi.
Po trumpo registracijos proceso (tokie man labai patinka, nes nereikia junginėti kelių tabų ir spaudinėti patvirtinimo nuorodų), iš karto buvau įmestas į veiksmą: reikėjo pagelbėti kokiam tai baronui, norėjusiam suvesti sąskaitas su kaimynystėje gyvenusių priešu. Kadangi priešo pilis buvo tokia didelė, dalį armijos perleido man. Aišku, keršto planas pavyko, o už pagalbą gavau nuosavą žemės sklypą, kuriame galėjau toliau tvarkytis. Tiesa, pirmus kelis lygius mane dar „palaikė už rankos“ ir parodė, kas, kaip ir kur, mat čia pilna įvairovės.

Pirmiausiai – kitoniška zona, kurioje stovi pati pilis. Vietoj nejudančio fono, čia matyti resursus renkantys žmonės, laiks nuo laiko atsiranda interaktyvių niekučių, kaip lobių skrynios, ar „trolfeisą“ išmetę banditai. Negana to, galima plėsti ir pačią pilies teritoriją bei iš vienos vietos į kitą perstatyti pastatus. Tokia mechanika žaidimui suteikia dinamikos, todėl atsibodusį vaizdą galima pertvarkyti, beveik kaip namuose kartais perstumdom baldus.

Kitas patikęs dalykas – galimybė armiją vedančius generolus aprėdyti visokiais (net ir epiniais) šarvais, ginklais, ar artefaktais, pridedančiais tam tikrų atributų.

Ir trečiasis, ko gero pats įdomiausias, priešų puolimas. Vietoj įprasto „įvesk norimą karių skaičių ir pasiųsk juos taikinio link“, čia pirma juos reiks paskirstyti, kurią pilies vietą norimą pulti. Priedo, be paprastų karių, kartu galima pasiųsti ir įvairias apgulties mašinas, prisidedančias prie sėkmingo puolimo.

Nors čia paminėjau tik tris įdomius dalykus, realiai jų yra tikrai daugiau, todėl žaidimą išbandyti verta. Beje, kiek pastebėjau, žaidime nuobodžiauti tikrai neteks, nes aplink pilna aktyvių žaidėjų.