“Dar vienas niekuo neišsiskiriantis RPG žaidimas…“- pamaniau, pirmą kartą išvydęs „Dungeonland“. Pažaidus žaidimą kelias minutes, paaiškėjo, jog tai netgi ne RPG! Visa tai, ką tikėjausi išvysti šiame „Paradox Interactive“ išleistame žaidime, pakeitė milžiniška adrenalino bei juoko dozė, kurią sukėlė nuo mano rankos mūšyje kritę draugai.

Jeigu dar nesumanėte nustoti skaityti, tada sveikinu atvykus į linksmąjį „Dungeonland“ atrakcionų parką, kuriame jūs galite kovoti prieš blogio valdovą, atsiprašau maestro, arba pabūti juo pats! Bet prieš žengiant paskutinį žingsnį blogio kelio link, teliko atsakyti į paskutinį klausimą: ar šis žaidimas vertas jūsų pinigų ir brangaus laiko?

Iš tiesų šiame žaidime tikėjausi sutikti gausybę goblinų, vilkolakių, elfų ir kitų mistinių padarų iš visos fantastinių filmų, knygų ir video žaidimų kolekcijos. Apsidžiaugiau pamatęs, kad daugelis klasikinių padarų iš kitų žaidimų išnyko, o jie pakeisti visai naujais lakios fantazijos kūriniais… Na, aišku, ne visi. Kūrėjai paliko šiek tiek vietos ir klasikiniams fantazijos vaisiams: drakonai, orkai, vaikštantys skeletai vis dėl to žaidime liko, bet nesakau, kad šiame žaidime jie trukdo. Nepaisant šių kelių klišių šeši „Critical Studios“ komandos menininkai sukūrė kelis tikrai įsimintinus padarus: minotauro ir karvės hibridai, steroidų prigėrę milžiniški besisukantys antinai, geluonimis bešaudančios bitės (labai panašios į tikras bites), Donkey Kong‘ą primenančios gorilos ir troliai. Ai, pamiršau paminėti, jog šiame žaidime taip pat yra trolių. Ne, ne tų trolių kurie gyvena internete, bet tų pačių, kuriuos sutikote „World of Warcraft“ ar „Skyrim“ pasauliuose. Nesitikėjot?

Kadangi jau žinot su kokiais priešais teks susidurti žaidime, reikia pakalbėt ir apie herojų klases, kurių žaidime yra trys: burtininkas, sukčius, žaidimuose dar geriau žinomas kaip rogue, ir karys. Visi šias klases gerai pažystate ir esate matę ne kartą kituose fantastiniuose žaidimuose, bet kūrėjų nereikia kaltinti dėl neišradingumo, nes šis trejetukas puikiai bendradarbiauja ir veikia kartu. Burtininkas atsakingas už savo bendražygių gyvybės gelbėjimą, juos apgaubiant magiškuoju šydu arba staigiai atstatant gyvybės taškus. Sukčius mėto durklus į savo priešus iš toli arba jei pasitaiko proga juos nugalabija iš už nugaros, kol karys tuo metu rūpinasi didžiąja priešų dalimi, juos nustumiant toliau nuo savo draugų arba net apsvaiginant kelioms sekundėms. Visa ši trijų herojų kombinacija veikia tobulai, jei žaidžiate su žmonėmis, o dar geriau su draugais. Jei jums nepasisekė susirasti kompanijos ir nusprendėte žaisti vienas su kompiuterio valdomais veikėjais, jūsų laukia greita mirtis. „Kodėl?“- turbūt klausiate. Pirma priežastis: kompiuteris niekada neatsižiūri į tavo pasirinkimą, todėl didelė tikimybė, kad liksit be burtininko ar kario. Antra priežastis: kompiuterio valdomų veikėjų dirbtinis intelektas yra ne koks, todėl jūsų nemąstantys bendražygiai dažnai mirs ir per juos visada pralošit. Trečia priežastis: lengviausias sudėtingumo lygis „Dungeonland“ žaidime yra Hard, kas išvertus į lietuvių kalbą reiškia „sunku“. Manau, priežasčių nežaisti šio žaidimo vienam jau pakaks.

Pamiršau paminėti, jog kiekviena klasė taip pat turi ir papildomas tris specialybes, kas prideda žaidimui dar daugiau įvairovės. Burtininkas gali būti ugnies, ledo arba elektros specialistas. Sukčius turi pasirinkimą iš durklų mėtytojo, lankininko arba šaulio. Galiausiai karys privalo pasirinkti avangardo (angl. Vanguard), ietininko arba gynėjo specialybę. Nors šios papildomos sub–klasės suteikia tik po naują ginklą bei gebėjimą, tai vis vien padaro „Dungeonland“ įvairesnį. Žaidžiant už karį norite pabūti tikru „tanku“ ir sugerti didžiąją dalį smūgių, taip apginant savo draugus – imkit gynėją! Patinka šaudyti iš ginklų – imkit šaulį! Aišku, sub-klasių pasirinkimas šiame žaidime nėra toks didelis, kaip kokiam „Dragons Age“ ar „Diablo 3“, bet kiekvienas žaidėjas vis vien turėtų atrasti savo mėgstamą kombinaciją.

Turbūt jums darosi įdomu, kodėl dar nė karto neužsiminiau apie žaidimo istoriją, o pradėjau nuo to, apie ką reikėtų šnekėti vėlesnėje apžvalgos dalyje. Tiesa sakant, šiame žaidime siužeto net nėra. Kitaip sakant, „Dungeonlands“ yra arkadinis nuotykių žaidimas, kurio istoriją leidžiama susigalvoti patiems. Bet „Critical Studios“ komanda šią spragą užpildė žaidimą sukurdami kaip didelį atrakcionų parką, kurį sudaro keli skirtingi teminiai regionai: „Kanibalų karalystė“, „Požemių maestro bokštas“, „Paslaptingoji karalystė“ ir paslaptyje laikomas ketvirtasis regionas, kuris atsirakins tik po kurio laiko. Visos šios vietovės yra skirtos tik trims žaidėjams, kol ketvirtasis gali prisijungti tik viename režime, apie kurį pašnekėsime šiek tiek plačiau. Šie trys teminiai lygiai žaidėjams pristato skirtingus priešus, iššūkius bei aplinkas. Labiausiai išsiskirianti šio žaidimo vietovė yra „Kanibalų karalystė“, kurioje galima sutikti labai keistų priešų ir pamatyti gražiausias aplinkas visame „Dungeonland“ atrakcionų parke. Kiti du regionai nieko, ko nebūtų galima pamatyti „Disneyland‘e“…

Kiekvieną regioną sudaro du lygmenys ir vienas bosas. Aišku, tiek lygių tikrai per mažai, prisimenant, jog yra tik trys skirtingi regionai. Bet nereikia pamiršti mini bosų ir iššūkių. Visi mes „mažiuosius“ bosus pažįstame ir esame sutikę ne kartą kituose žaidimuose. Prieš jiems pasirodant kovos lauke, žaidėjai bus perspėti su užrašu „Atsargiai!“, o kartais vietoj nematomo ar milžiniško trolio jus užpuls visa armija mažyčių beždžionių arba visas spiečius įtūžusių bičių. O iššūkiai jau šis tas naujo. Viskas veikia taip: prieš einant rinktis savo norimą klasę, ginklus ir magijas, pirmiausia turite pasirinkti sudėtingumo lygį iš „sunku“, „sunkiau“ ir „neįmanoma“. Tada nuspręsti kiek iššūkių norite – daugiausiai galima pasirinkti tris. Jūs niekada nežinosite kokie iššūkiai jūsų laukia, tad nenustebkite pradėję žaidimą išvysti užrašą: „Nužudysite avį, prarasite gyvybę“ ar „Priešai daro trigubai didesnę žalą“. Vienu žodžiu, sunkumus mėgstantiems žaidėjams „Dungeonland“ bus tikras desertas.

O dabar apie didžiausią šio žaidimo pliusą bei pasididžiavimą – “Būk požemio maestro” režimą. Tai yra didžiausias bei labiausiai pasisekęs kūrėjų sumanymas, kuris keturiems žaidėjams visada siūlo smagiai praleisti laiką. Nors ir apmaudu, kad tai vienintelis galimas režimas ketveriukei, bet smagumas, kurį patiriate jį žaisdami, viską atperka. Kaip jau supratote iš pavadinimo, vienas žaidėjas privalo būti bloguoju maestro, kurio misija yra trukdyti savo draugams sėkmingai pasiekti lygmens pabaigą, o dar geriau juos nužudyti. Iš tiesų, būti blogio valdovu smagiau nei valdyti herojus, nes tokią progą pasiūlo tikrai retas žaidimas. Netikit? Tai netgi kelia priklausomybę! Juk visi mes giliai širdyje bent šiek tiek pykstame ant savo draugų, todėl šis žaidimas labai brutaliu, bet smagiu būdu leidžia jums „nuleisti garą“.

Žaidėjas, pasirinkęs būti bloguoju maestro, privalo pasirinkti savo kortas, kurios bus suskirstytos į „padarus“, „burtus“, „specialiasias kortas“ bei „bosus“. Patikėkit, pasirinkimas tikrai didelis: nuo nematomų minų iki alumi šaudančio bokšto, kuris beje turi gan šmaikštų apibūdinimą: „Alkoholis kenkia tavo sveikatai keliais būdais…“. Na, už humoro jausmą kūrėjus tikrai galime pagirti. Išsirinkus visus savo kozirius ir prasidėjus žaidimui, visos kortos yra išmaišomos ir kaip kokiam „Yu-Gi-Oh“ ar „Magic: The Gathering“ tu niekada nežinosi ką gero gausi. Bet taip paprastai visų kortų iškart negalėsi paleisti laisvėn, nes tai būtų nesąžininga tavo draugų atžvilgiu, todėl kiekviena korta, priklausomai nuo jos galingumo, kainuos atitinkamą kiekį „manos“ – visai kaip minėtuose kortų žaidimuose.

Apie kortas gana. Metas pašnekėti ir apie kitus blogio imperatoriaus privalumus. Vienas iš jų yra juoko mygtukas, kuris suteikia tikrai nepakartojamą euforiją matant savo mirštančius draugus ir girdint tą prikimusį piktdžiugišką juoką. Jis yra neribojamas, tad juokitės kiek tik jūsų nedora širdis geidžia. Taip pat jūs visada gali valdyti pasirinktą padarą, taip dar labiau apsunkinant savo draugų padėtį. Blogajam maestro vis žudant ar bent šiek tiek aptalžant savo draugus jis gaus „blogio taškus“, kurie vis kels „blogio lygmenį“, o didesnis lygmuo reiškia geresnes kortas ir stipresnius padarus. Surinkus trečiąjį (maksimalų) lygį, jums bus leista pasirinkti iš didžiulio elitinio padaro ar armijos silpnesnių monstrų, kuriuos galėsite užsiundyti ant savo mylimųjų draugų. Be abejo, jums paleidus šį savo „kozirį“ bent vienas herojus tikrai mirs, o tai jų komandai kainuos vieną gyvybę. Atitinkamai nuo pasirinkto sudėtingumo lygmens, kurie skiriasi nuo trijų žaidėjų režimo, herojai turės tris (daugiau arba mažiau) gyvybes, o praradus visas – praloš. Tad visada gerai apgalvok savo ėjimus maestro!

Nepaisant kelių neištaisytų klaidelių, kaip pavyzdžiui tavo veikėjo atsiradimo po žeme, neįsimintino garso takelio, kuriam sunkiai sekasi pasivyti ekrane vykstančius įvykius, nesubalansuoto sunkumo, neįmanomo prisijungimo prie kitų žaidėjų serverio ir kartais pasitaikančio staigaus fps (kadrų per sekundę) nukritimo, “Dungeonland” yra tikras pramogų parkas, kuriame visi, žaidžiantys su savo draugais ar bent su gyvais žmonėmis, tikrai smagiai praleis laiką. Vienam į šį parką eiti tikrai nepatartina.

Pamiršau paminėti, jog šiame žaidime jūs taip pat galėsite įsigyti įvairių kepurių, kostiumų ir ginklų už, kad ir kaip bebūtų keista (ne už tikrus pinigus), kovos lauke surinktas monetas. Labai sveikintinas kūrėjų žingsnis, norint, kad žaidėjai kuo ilgiau užsibūtų šioje “pasakų” šalyje. Parduotuvėje netgi yra pagrindinio „Zeldos“ žaidimo veikėjo Link’o kostiumas! Nors praeitas „Paradox Interactive“ išleistas hitas „Magicka“ daugelį žaidėjų nustebino ir sužavėjo labiau nei „Dungeonland“, patarčiau visiems chaotiško veiksmo gerbėjams, turintiems bent tris gerus draugus, šį linksmą žaidimą būtinai įsigyti. Juk visiems patinka žudyti draugus, ar ne?