Įsivaizduok! Atsibundi ir suvoki, kad tu likai viena kosminiame laive, kuris pažeistas po kažkokios nežinomos katastrofos. Su tavimi kalba kompiuteris, sugebantis kažkiek jausti. Tas kompiuteris nieko neprisimena, todėl tau liepia ištyrinėti netoli kosminio laivo esančias planetas. Na, o tu, žinoma, jo paklausai ir viską tyrinėji… Būtent apie tai ir yra žaidimas „J.U.L.I.A.“!
Jei kažkas pirmą pastraipą be trijų paskutinių sakinių man duotų ir būtų praėję šiek tiek laiko nuo šios apžvalgos parašymo, tikiu, jog tikrai nepasakyčiau, kad rašiau būtent apie šį žaidimą. Įtariu, kad į galvą pirmiausia ateitų „System Shock 2“ žaidimas, kuriame panašiai viskas prasideda tik, kad nėra artimų planetų…ir šis žaidimas kitokio žanro… Būtent dėl šios priežasties, išgirdus tokį trumpą pasakojimą, labai abejoju, kad ir kitiems kils minčių, kad tai galėtų būti mokslinės fantastikos parodyk ir paspausk tipo nuotykių žanro žaidimas, nes juk vienam atsidurti kosmose toli nuo namų tikrai būtų pragariškai sunkus išbandymas. Sakyčiau, labiau į siaubo žanrą turėtų krypti tokia žaidimo pradžia. Bet kaip būtų keista, „J.U.L.I.A.“ nesivadovauja priimtais kanonais ir bando eiti savu keliu. Klonų ir taip yra sukurta pakankami! Nors toks sumanymas labai sveikintinas, tačiau viso to pati implementacija – nelabai. Žinoma, priežastis labai panaši kaip ir daugumoje labai ambicingų atvejų – galimybių trūkumas.
„J.U.L.I.A.“ sukūrė Čekijoje įsikūrusi maža kompanija „CBE software“, o išleido „Lace Mamba Global“. Pirmoji iš jų šiuo metu neturi didelių pinigų, kad sukurtų AAA klasės žaidimą, o antroji nėra linkusi investuoti į kūrimą, todėl visai nenuostabu, jog galutinis rezultatas atrodo taip tarsi buvo dirbama labai skubančiai, kad būtų galima suspėti iki žaidimo išleidimo datos ir nereikėtų kišti papildomų pinigų. Nesakau, kad viskas su „J.U.L.I.A.“ blogai. Aš visiškai tikiu, kad jei šis žaidimas būtų sukurtas kokiais 1997-ais, būtų sunku prie ko prikibti ir žaisdamas jį greičiausiai jausčiausi didžiausioje ekstazėje. Bet dabar yra jau net 2012-ieji. Ir kai kurie žaidimų industrijos standartai jau pasikeitę. Jei 1997-ais didžiausias „Vau“ žaidimuose būdavo bet kokios 3D animacijos, tai 2012-ais tuo jau nesužavėsi – reikia tokių, kurios jungtųsi su bendra žaidimo visuma.
„J.U.L.I.A.“ žaidime yra krūva įvairiausių 3D animacijų. Jose paprastai naudojami mažos rezoliucijos modeliai lyginant su esamais standartais. Bet tai neblogiausia, o blogiausia tai, kad animacijos nėra interaktyvios. Būtent dėl šios priežasties tenka kai kada žiūrėti jų pakartojimus, nes kitaip tiesiog neišeina rasti sprendimų. Laimei kai kurias animacijas galima praleisti su pelės, o kai kurias kitas taip pat ir/arba su Esc mygtuko paspaudimu, bet lyg tyčia kai kuriose vietose, kur daug tokių pasikartojančių animacijų praleisti niekaip negalima.
Jei animacija kažkaip susijusi su interaktyvumu, tai reiškia ne ką nors kitą kaip atsirandančius mygtukus, kuruos per kažkokį laiką reikėtų kažkaip aktyvuoti. Laimei, dažniausiai ką ir kaip daryti paaiškinama tekstiniais pranešimais, todėl susivokti visai nėra labai sunku.
„J.U.L.I.A.“ savo mechanika yra vienas iš unikalesnių nuotykių žanro atstovų, nes labai gerai sugeba įmaišyti į žanrą ir tokius elementus, kurie būdingi labiau galvosūkių žaidimams. Pavyzdžiui, yra tokių užduočių žaidimo metu, kai iš krūvos elementų reikia surinkti reikalingą schemą. Kad surinkti nebūtų taip paprasta, reikia sugalvoti kaip vienus elementus pakeisti kitais, kad gautųsi identiškas veikimu rezultatas. Surinkus schemą pagal ją pagaminamas daiktas, kuris praverčia vėliau vykdant užduotis.
Dar vienas įdomus žaidimo aspektas, kad galima paieškoti skirtingose planetose reikalingų naudingų iškasenų, kurios vėliau ir naudojamos daiktų gamybai bei laivo remontui. Pats jų ieškojimo procesas nėra labai įdomus – reikia pelės pagalba atrasti duotame žemėlapyje vietas, kurios tokios pačios kaip šalia išdėstytuose spektogramose. Visgi, sakyčiau, kad tai viena iš tų idėjų, kuri su didesniu žaidimo kūrimo biudžetu galėtų būti labai šauniai išplėtota.
Paminėjau kitas planetas ne be reikalo. Žaidime teks judėti tarp 6 planetų, iš kurių, kaip būtų keista, nei viena nėra dujinė ir visos daugiau ar mažiau yra gyvenamos. Kiekvienoje iš šių planetų galima nusileisti. Tiesa, dėl 3D animacijų ir objektų naudojimo nebūtinai ten kur reikėtų, pasivaikščioti pačiam, deja, nepavyks. Teks naudotis milžinišku robotu, galinčiu taip pat šiek tiek mastyti bei vadinamu MOBOT. Tiesa, robotas taip pat mažai, kur gali nueiti. Gaila, bet žaidimo kūrėjai apsiribojo tik navigaciją būdingą senesniems parodyk ir paspausk tipo žaidimams (angl. point-and-click) arba šiuolaikinėms vizualinėms novelėms. Norint judėti kažkur reikia iš tekstinio meniu punktų pasirinkti reikiamas kryptis ir pasikeičia vaizdas. Tikiu, jog tokia sistema gali patikti vyresniems, bet net ir tarp jų, jaučiu nėra tiek daug jaučiančių didelę nostalgiją seniems panašiems žaidimams, bet norinčių kažko naujo, kad imtų ir bandytų „J.U.L.I.A.“. Apie jaunus žaidėjus nekalbu išvis – reikia būti bent kažkiek tikru hipsteriu, kad tai iš tiesų tau patiktų… Kitaip tariant, ji tokia atsilikusi nuo esamo laiko atrodo.
Veikėjų dialogai nors gana neblogai įgarsinti, tačiau parašyti taip pat gana atmestinai. Aš pats save įsivaizduoju, kad atsidūręs tokiose sąlygose kaip pagrindinė žaidimo herojė tikrai nesijausčiau gerai, tačiau šios herojės elgsena daug panašesnė į tą, kai vaikinas paprašo šio bei to iš merginos ir ši „laužosi“. Žinoma, kartais būna ir liūdnesnių akimirkų, bet, vėlgi, bendro emocinio vaizdo tai nepataiso.
Kad kažkas su logika žaidime blogai taip pat galime pastebėti ir vaikščiodami. Pavyzdžiui, MOBOT’as su tam tikru atnaujinimu, sugeba padaryti duryse skylę, tačiau nežinia, kodėl bet ši galimybė neveikia visose duryse. Jei durys, turi spyną, vadinasi, ten nepadarysi skylės ir negalėsi užeiti į patalpą. Būtų tam koks normalus paaiškinimas, o dabar jokio! Dėl to, atrodo, kad kai kurios užduotys žaidime skirtos tik tam, kad būtų įdėtos, bet ne tam, kad prisidėtų kažkaip prie bendro vaizdo sudarymo.
Nors galbūt skaitant šią apžvalgą, gali ir pasirodyti, kad „J.U.L.I.A.“ visiškas šlamštas, kuriam geriau neskirti savo brangaus laiko, visgi, taip nėra. Taip, tai nėra geras žaidimas, bet tikrai vertas dėmesio, jei norisi išbandyti kažką šiek tiek kitokio. Be to, noras, rasti teisingus sprendimus ir kuo greičiau, tikrai kuriam laikui užburia. Šia prasme, sakyčiau, „J.U.L.I.A.“ turi šarmo. Tik gaila, ne tokio didelio kaip „Chantelise: A Tale of Two Sisters“, kuris, nepaisant taip pat esančios jame daugumos problemų, daug smagiau žaidžiamas.