Spjausiu šįkart į savo kilometrines įžangas ir iškart pasakysiu – Drift Mania 2 (vėliau – DM2) nėra toks žaidimas, kuris leis Tau atsipalaiduoti ir pailsėti. Taip, šis iOS, o dabar jau ir Android platformoms sukurtas žaidimas yra tikras iššūkis net ir lenktynių mėgėjams.

Vos paėmus į rankas šį perliuką, supratau, kad taip lengva, kaip per visus Need for Speed ar per tą patį mano pamėgtąjį TrackMania, nebus. Čia nereikia žinoti, kaip išsukti vieną ar kitą posūkį. Beveik nereik ir stabdžių. Tai žaidimas, kuriam reikia gero reakcijos, kantrybės ir gerų driftinimų įgūdžių, kuriais aš seniau didžiuodavausi, o, pasirodo, visiškai neturiu.

Kaip jau turbūt supratot, žaidimo esmė ir yra driftinimas. Jei nemoki driftint – negali žaisti žaidimo. Pradžioje duodamos kelios užuominos: važiuok, tada spausk rankinį stabdį ir posūkis bus išimtas. Realybėje viskas daug sunkiai. Netgi daviau savo mašinų ekspertui draugui išbandyti, po kelių nesėkmingų trasų užbaigimų jis nuleido rankas ir sakė, kad pasiimčiau tą savo velnio žaidimą.

Tradiciškai, yra Karjeros ir Turnyro režimai. Aš, asmeniškai, pradėjau nuo karjeros, tačiau tai turbūt buvo mano klaidelė, nes, nors ir duotas bandomasis važiavimas, važiavimas buvo sunkesnis, nei tikėjausi. Po kelių važiavimų turnyre, jau pradėjau po truputį gaudytis ir trasas baigdavau vis greičiau. Tad, tradiciškai pasitvirtino taisyklė: su praktika ateina viskas.

Tačiau Karjeros režime slypi visas smagumas. Čia, norint užimti prizine vietas, reikia driftinti kuo daugiau, kad surinktum atitinkamą kiekį taškų. Tad, po kiek laiko, lyg ir pavyko pagauti sistemą, bet man vis dar atrodo, kad mokėjimas driftint jau kaip ir įgimtas dalykas, panašiai kaip piešime: pagrindus išmokti gali, tačiau be talento aukštumų nepasieksi.

Žaidime yra 13 skirtingų mašinų, kurias galima moderuoti taip, kaip Tu pats nori. Jei neklystu, yra ir 13 skirtingų trasų, kurios visos yra savaip žavios.

Valdymas žaidime yra gana paprastas. Gazas keliamas šone, o vairas sukinėjamas pasukant telefoną į atitinkamą pusę. Tikrai labai smagu, nors minimalus trūkumas: važiuojant mikriuku (gyvenu Kaune, mieste, kur mikriukai driftina net labiau nei kad DM2. Tik tiek, kad dar kartais ir apsiverčia) kartą jis taip stuktelėjo į duobę, kad mašina žaidime iškrypo į šalį. Vadinasi, jau geriau ramiai žaisti.

Vat kas man patiko nuo pirmų akimirkų, tai muzika. Kaip roko mėgėja, iškart užkabinau pirmus akordus ir pradėjau headbang‘int į ritmą. Gal tokios muzikos šiaip ir neklausyčiau namie, bet prie žaidimo atmosferos ji tiko nuostabiai!

O dabar keli minusiukai, kurie netiko vien tik man, žiūrint pro labai asmeninę prizmę. Pirma, žaidimas, kaip telefono platformai, gal kiek per rimtas. Krovimas užtrunka nemažai laiko, reikalauja daug susikaupimo, o aš prie telefono tokių rimtų žaidimų žaisti nesu pasiruošus.

Antra, žaidimas per daug sunkus pradedantiesiems. Nebūtinai sakau, kad man, bet taip naujų žaidėjų nepriviliosi, o naujokus sudėtingumas gali labai atgrasyt.

Šiaip žaidimas man labai patiko. Tai tikrai kokybiškas perliukas tarp viso šlamšto, kuris siūlomas kasdien ir dešimtimis. Būtina išbandyti, pirmiausia, drifto mėgėjams, tada lenktynių, o tada ir tiems, kurie nori paklausyti geros muzikos, pasigrožėti žavia grafika ir tiesiog paturėti rankose kokybišką žaidimą.