Nepaisant to, kad jau praėję daugiau kaip 10 metų nuo „Id Tech 3“ žaidimų varikliuko pasirodymo, jis vis dar naudojamas. Kas dar keisčiau, naudojamas ir komerciniuose projektuose. Vienas iš tokių – „Iron Grip: Warlord“, kurio visatoje pabandysime apsilankyti.

Idėja

„Iron Grip: Warlord“ žaidimo veiksmas vyksta „Iron Grip“ visatoje, paremtoje dieselpunk taisyklėmis. Pasaulis primena tokį, koks buvo antro pasaulinio karo metu, tačiau galima pamatyti ir dalykų (pvz. didelių vaikščiojančių mašinų), kuriuos galima pamatyti turbūt tik fantastiniuose filmuose. Taigi, čia kariaujama. Tiesa, ne tarp teritorijų su realiais pavadinimais, bet tarp Suvienytos Rahmos respublikos ir Nallum konfederacijos, liaudiškai vadinamos fahrong’ais. Be to, yra krūva ir mažesnių valstybėlių, kurios kone taip pat kaip antro pasaulinio karo metu bando išlikti neutralios, bet dažnai ne savo noru įtraukiamos į karinius veiksmus. Viena iš tokių valstybėlių yra Athelia, kurios iš gynėjų ir teks pabūti šiame žaidime.

Šioj vietoj verta paminėti, kad „Iron Grip: Warlord“ nėra vienintelis „Iron Grip“ visata paremta žaidimas. Visatos gyvavimas prasidėjęs nuo ankstesnio „Isotx“ darbo „Half Life 2“ žaidimui skirtos visiškos modifikacijos „Iron Grip: The Oppression“, pasirodžiusios dar 2006-aisiais. O šios apžvalgos rašymo metu yra išleisti dar du pilni žaidimai: „Iron Grip: Lords of War“ ir „Iron Grip: Marauders“. Nors visata visuose žaidimuose ta pati, tačiau skiriasi tai, kaip jie yra žaidžiami. Štai „Iron Grip: Warlord“ yra ne kas kita kaip pirmo asmens šaudyklė sukryžminta su bokštelių gynybos žaidimu.

Tikslas

Kaip jau minėta, „Iron Grip: Warlord“ žaidime teks pabūti vienu iš Athelia šalies kovotoju, kuris įvairiais būdais bando išvyti užpuolikus iš miesto. Kad tai pasisektų, reikia stengtis kiek tik galima mažinti priešininkų moralę. Ji mažėja arba auga priklausomai nuo kiekvienos pusės pasiekimų. Pavyzdžiui, jei tau pasiseka išžudyti daug priešininkų, ji padidės, tačiau jei jie pradės naikinti tavo teritorijos statinius, kris tavoji moralė. Laimei, svarbių statinių nėra daug. Iš tiesų tik vienas – būstinė, kurią sugriovus ir laiku nesuspėjus atstatyti galima ir pralaimėti.

Priešai paprastai eina didelėmis eilėmis, kurio gale visada traukia ir kažkoks šarvuotis. Apsiginti prieš visus tikrai nebūtų įmanoma, jei ne pagalbininkai ir laikinieji statiniai. Pagalbininkai priklausomai ar žaidimas žaidžiamas internetu gali būti tiek gyvi žaidėjai, tiek ir botai. Tuo tarpu laikinieji statiniai gali būti pastatyti bet kurio iš žaidėjų. Taip pat dažnu atveju jie gali būti dar ir tobulinami. Kai kurie laikini pastatai juose „įdarbina“ botus (pvz. gynybos pylimai su kulkosvaidžiais). Kiti gali būti kaip spąstai, pro juos judantiems priešininkams. Treti – skirti aprūpinti amunicija.

Laikinieji pastatai statomi persijungus į strateginį režimą. Tai daroma labai panašiai kaip ir bet kuriame dvimačiame bokštelių gynybos žaidime (ang. tower defense). Statymo metu laikas nėra stabdomas, todėl galima ir numirti, o numirus kelias sekundes neleidžiama nieko daryti. Be to, statinius galima statyti tik turint pakankamai pinigų, žaidime kažkodėl vadinamų „jėga“. Panašiai ir su pastatų patobulinimais – jiems irgi reikia pinigų. Laimei, jų kiekį galima pasididinti, žudant priešus. Taip pat galima ieškoti įvairiuose žemėlapių vietose gulinčių brangenybių, kurias galima pasiimti senoviškai – tiesiog užlipant ant jų.

Tobulinimasis

Kaip jau minėta, „Iron Grip: Warlord“ žaidime galima tobulinti kai kuriuos laikinus pastatus. Tobulinimas kaip ir jų statymas vyksta persijungus į strateginį režimą. Tobulinimo sistema vėlgi labai primena į matytą bokštelių gynybos žaidimuose – tereikia pasirinkti statinių ir paspausti tobulinimo mygtuką. Paprastai tokie patobulinimai padaro statinius šiek tiek stipresniais ir galinčiais padaryti priešininkams daugiau žalos.

Be statinių tobulinimo žaidime yra galimybė tobulinti ir savą asmenybę. Šie tobulinimai kažkuria prasme primena tradicinius RPG žaidimus, kuriuose atlikus kažkokį darbą gaunama patirties taškų, kuriuos galima išleisti tobulinant norimas savybes. Nors „Iron Grip: Warlord“ žaidime patirties taškų nėra, norimas savybes galima nusipirkti už pinigus. Taip galima tapti greitesniu, „sveikesniu“ ar pavyzdžiui… išmokti greičiau prisikelti!

Asmeninė ginkluotė it kokiame „Counter-Strike“ taip pat perkama už pinigus, tačiau skirtingai nei tame žaidime, pirkti galima bet kuriuo žaidimo momentu, esant gyvam. Be to, nemokamai duodamas pistoletas, dvivamzdis šautuvas, keletas Molotovo kokteilių ir veržliaraktis, naudingas norint susitaisyti savo pagrindinę bazę ar laikinus bokštelius (beje, taisoma viskas pirmo asmens režime). Už pinigus galima įsigyti galingesnių ginklų, iš kurių dalis gali būti naudojama dviejų pelės mygtukų paspaudimais (vienas – kad teisingai pasiimti ginklą, antras – kad iš jo iššauti). Ne visi ginklai yra tinkami naikinti bet kam (pvz. raketsvaidis bus mažai naudingas šaudant į pavienius karius, bet labai naudingas į šarvuočius), todėl visada verta prieš ką nors perkant pagalvoti tikslingumu.

Tobulintis verta ne tik, todėl kad tampa lengviau naikinti puolančias bangas, bet ir todėl kad pavyktų įveikti laikas nuo laiko žemėlapyje pasirodančius aukštą laipsnį turinčius karininkus. Šie gerai šarvuoti, turi puikius ginklus bei turi didelį moralinį balansą, todėl nužudžius vieną iš jų labai smarkiai krenta priešininkų moralės lygis. Be to, jei pasiseka jį nužudyti visada iš jo galima pasiimti ir nešiojamą greitai šaudantį kulkosvaidį, kas prideda ir papildomo smagumo naikinant artėjančias priešininkų bangas.

Žaidimas

Nors galbūt „Id Tech 3“ varikliukas ir nėra pats geriausias „Iron Grip: Warlord“ žaidimui pasirinkimas, tačiau jis yra pakankamai geras, kad šis žaidimas būtų žaidžiamas. Nors galima aptikti kai kuriuose žemėlapiuose vietų, kuriose galima atsitrenkti į nematomas vietas, bendras žemėlapių dizainas neblogas. Smagiausia, kad galima lakstyti ne tik gatvėmis bet ir užeiti į daugumos pastatų vidų, kuriuose kartais galima aptikti besislepiančių išlikusių vietinių gyventojų. Deja, skirtingai nei kokiame „Counter-Strike: Source“ jų gelbėti neįmanoma. Svarbu, jų nenužudyti, nes tai gali sumažinti turimų pinigų dalį.

„Iron Grip: Warlord“ žaisti vienam žaidėjui gali būti tiek smagu, tiek ir nesmagu. Viskas priklauso nuo pasirinkto lygio. Jei jis bus bent šiek tiek didesnis nei žaidėjo sugebėjimai, kažkokia jėga, stumianti link pergalės, suteiks tikrai malonių akimirkų. Priešingu atveju, žaidimas gali pasirodyti labai nuobodžiu. Žinoma, dar galima gilintis į žaidimo istoriją… bet kaip ji pateikiama (o ji pateikiama tekstais prieš pasirinktas misijas), kažin ar daug kam bus įdomu. Laimei, yra dar žaidimas tinkle. Pastarasis turbūt ir yra pagrindinis žaidimo „stubras“. Nors smagumo jis prideda nemažai, tačiau, deja, jis nėra pakankamai ištobulintas. Žaidėjai gali tik kooperatyviniu režimu gintis nuo artėjančių agresorių bangų. Labai trūksta skirtingų žaidimo režimų bei žemėlapių.

Rezultatas

Nors „Iron Grip: Warlord“ ir nėra pats geriausias kada nors sukurtas bokštelių gynybos žaidimas, tačiau jis tikrai vertas dėmesio. Pirmiausia, tų žaidėjų, kurie nesibaido žaidimų tinkle. Antra, tų žaidėjų, kuriems smagumas daug svarbiau už gražią grafiką.