Iš žurnalo PC Klubas 2005/01.

Ko gero, niekam nereikia aiškinti, kas yra „Worms“, beveik kiekvienas „geimeris“ praleido bent pusvalandį prie kažkurios iš šios nuotaikingos arkados dalies. Tiems, kam neteko žaisti „Worms 3D“, galiu priminti, kad nuo tada, kai sliekų nuotykiai persikėlė į trimatę erdvę, jų valdymas tapo truputį sudėtingesnis: padaugėjo valdymo mygtukų, o šaudant nebeužtenka reguliuoti tik aukščio ir stiprumo. Dabar jų šliaužimas ir šokinėjamas reguliuojamas atskirais klavišais, o taikymas pasipildo pagalbinėmis funkcijomis, tokiomis kaip vaizdas iš viršaus ar vaizdas slieko akimis.

Iš pirmo žvilgsnio „Worms Forts“ nedaug kas atrodo pasikeitę, ir sliekai toliau juda, šaudo vienas kitą ir dalinasi tais pačiais juokeliais trimatėje erdvėje. Komiškas žaidimo stilius išlieka ir šioje sliekų karo versijoje. Tačiau šį kartą sliekai pasitelkia šį tą daugiau — pastatus ir sunkiąją artileriją.

„Worms Forts: Under Siege!“ žaidėjas privalo mąstyti strategiškai, kad nugalėtų priešo komandą, nes kiekviename ėjime sliekui suteikta galimybė pastatyti vieną pastatą, kuris gali atlikti tiek gynybines, tiek puolimo funkcijas, ir be to dar spėti įvykdyti ataką per tą patį ėjimui duotą laiką. Pastatų pasirinkimas tiesiogiai priklauso nuo surinktų žvaigždučių skaičiaus. Vienintelis būdas surinkti žemėlapyje išsidėsčiusias žvaigždutes — pastatyti ant jų pastatą. Kuo daugiau žaidėjas jų turi, tuo įvairesni pastatai jam yra prieinami: „Fort“, „Keep“, „Castle“ ir „Citadel“ — šie pastatai turi plokščiuos stogus, todėl stovėdami (ar gulėdami) sliekai nuo jų gali atakuoti priešus. Kiekvienas jų skiriasi tik turimų gyvybės taškų skaičiumi. Be salto šuolių dabar jau nebeišsiversite — jie gana aukšti. „Weapon factory“, „Hospital“, „Sience Lab“ — kiti pastatai, kurių pavadinimai kalba patys už save. Svarbiausia, kad pastatai jungtųsi vienas su kitu. Kadangi žaidimą pradedate su vienu pagrindiniu pastatu, visi kiti turi būti statomi šalia ankščiau pastatytų. Jei jungtis su pagrindiniu pastatu nutrūksta, griūna visa pastatų grandinė. Vienintelė išimtis — žemėlapyje esantys švyturiai, — juos pažymėjus, galima prie jų jungti pastatus.

Grafinė žaidimo pusė nenuvilia, nors nėra nepriekaištinga. Kūrėjai puikiai išnaudoja sliekų, ginklų ir reljefo formas, tačiau trūksta vientisumo, ir kai kur galima pastebėti tekstūrų netikslumus. Apvalios formos ir komiški piešinukai nepaliks be šypsenos nei vieno žaidėjo.

Kaip ir ankstesnėse „Worms“ dalyse, ginklų arsenalas pasipildo vis didesnėmis naujovėmis. Panašu, kad avys jau pamirštos, o žaidimą papildo kiti gyvūnai: begemotai, raganosiai, briedžiai ir t.t. Tik mano mėgstamiausia linksmoji „Old lady“ sliekų nepalieka, net jiems statantis pastatus :). Įdomiausi pasikeitimai ginklų srityje — tai ant pastatų montuojami stacionarūs ginklai: galėsite svaidytis katapultos akmenimis, čili puodais ar net sprogstančiais šaldytuvais. Trimatėje erdvėje pataikyti, apskaičiuojant vėją, tampa dar sunkiau.

Didžiausias pasikeitimas, lyginant su paskutiniąja žaidimo dalimi, yra ne tik jau mano minėtas sliekų tapimas statybininkais, bet ir paties žaidimo laikas. Šioje dalyje žaidimo partija užtrunka daug ilgiau — dviejų komandų vidutinis žaidimas gali užtrukti iki pusvalandžio ar daugiau. Negi tuos sliekus taip sunku sunaikinti? Pergalė dabar gali būti pasiekiama ne tik visų priešininko sliekų sunaikinimu, bet taip pat ir pasibaigus laikui, turint daugiau jau minėtų žvaigždžių, ar sugebėjus nuo pagrindinio pastato atjungti visus priešininko turimus pastatus — o tai patyrusiam žaidėjui gali pavykti netgi vienu šūviu!

„Worms Forts: Under Siege!“, kaip ir praeitose versijose, stipriausią žaidimo pusę sudaro „multiplayer“, tačiau neužmirštamas ir „single player“. Galite žaisti siūlomas misijas, kuriose sliekai turės atlikti jiems paskirtus darbus. Susidoroję su pirmomis misijomis, atidengsite tolesnes — vienose tenka valdyti visą sliekų komandą, kitose nuotykių pakanka ir vienam sliekui. Kūrėjai pasistengė, bandydami ištaisyti senesnių žaidimų klaidą — linijinį siužetą, dabar įvykdę vieną misiją, toliau galite rinktis iš kelių, kas žaidimą daro truputį įvairesnį.

Jau ankstesnėse „Worms“ dalyse be komandinio darbo laimėti buvo labai sunku, o šioje dalyje tai turbūt neįmanoma. Kūrėjai nebetelpa į paprastos arkados žanrą, todėl stengiamasi išnaudoti strateginio žaidimo savybes.

Apskritai, „Worms Forts“ tik papildo „Worms 3D“ naujomis galimybėmis — pats žaidimas iš esmės nesikeičia. Tiems, kas nemažai žaidęs „Worms 3D“, teks truputį priprasti prie pakitusio valdymo. Kartais nelemta bazuka iššauna, norint stryktelt :). Būtina paminėti, kad dažnai nuvilia labai netobula kameros judėjimo sistema, tai ypatingai pastebima, stengiantis slieką nuvesti į kitą žemėlapio galą ar bandant nusitaikyti dideliu ginklu. Norint pajusti visus žaidimo teikiamus malonumus ar bent išbandyti naujus ginklus, gali tekti praleisti šiek tiek daugiau laiko prie žaidimo, ypač pradedančiajam. Nors įvaldyti paprasčiausius judėjimo ir šaudymo veiksmus padeda apmokymo režimas, sudėtingesnių manevrų mokytis teks tik per žaidimo praktiką. Visos žaidimo subtilybės tikrai neatsiskleis per pirmus penkis žaidimo mačus, todėl rekomenduočiau apsikaustyti kantrybe, jei manote, kad sliekai šito verti.

Kad ir kaip būtų keista, „Worms Forts: Under Siege!“ užima vos ne dvigubai mažiau vietos diske, nei jo pirmtakas, bet tai galima paaiškinti mažesniu sliekų balsų kiekiu. Deja, kūrėjams atrodo, kad žaidėjams tai neberūpi, tačiau rezultate žaidimas praranda savo žavesį ir tą ugnelę, su kuria taip mielai „Wormsus“ žaisdavom vėl ir vėl.