Jautiesi išvargintas per dieną susikaupusių emocijų ir eilinį kartą, norėdamas išsklaidyti savo neigiamą karmą, grėbiesi virtualaus ginklo ir taškai viską, kas tik pasirodo ekrane? „Amanita design“ siūlo kitokią psichologinę pagalbą – siurrealistinę biologijos pamoką, kuri garantuotai „užkabins“ ir leis atsipalaiduoti visoms pavargusioms galvoms.

„Botanicula“ nukelia į išties unikalų mikrobų pasaulį, tikrą žmogaus fantazijos šedevrą, pilną pačių netikėčiausių detalių ir nuotykių. Tai jau antrasis „pilnametražis“ žaidimas, sukurtas „Amanita design“, sulaukęs ne mažiau aplodismentų nei jų pirmagimis „Machinarium“. Pati kompanija buvo įsteigta vieno čekų dailės studento, nusprendusio pabandyti pateikti savo talentą „flash“ žaidimo formatu. Bandymas buvo išties vykęs, kompanija pagausėjo ir į gyvenimą išleido ne vieną interaktyvų dailės ir muzikos kūrinį.

„Botanicula“ yra nuotykinis, „point and click“ žanro žaidimas. Valdymas čia, kaip ir visa žaidimo pateiktis, yra labai paprasti. Viskas sudėliota taip, kad nereikėtų varginti savo akių, norint surasti kokias nors užuominas. Į atpalaiduojantįjį žaidimo paketą įeina dar ir specialus antistresinis garso takelis. Žodžiu, produktas yra skirtas grynai „relaxiniams“ pasisėdėjimas priešais kompiuterio ekraną, visiškai nedirginant nervų stygų.

Pats žaidimo siužetas paprastas – medis, kuriame gyvena mūsų mažieji herojai (savotiški gyvūno ir augalo hibridai), staiga yra užpuolamas gyvybę siurbiančių parazitų ir jie nusprendžia ieškoti išsigelbėjimo. Savo riteriškame žygyje keistieji draugai imasi ieškoti pagalbos, klaidžiodami įvariose fantastinėse erdvėse. Nors pats pasaulio žemėlapis gali pasirodyti painokas (raibsta akys vien bandant prisimint), ilgainiui visos tos šakelės, lapeliai ir grybeliai pataps savu kiemu. Belakstant po tą psichodelinį „kiemą“ teks įveikti gausybę puzlių bei užduočių, kurios tikrai nestokos originalumo. Prisipažinsiu, daugiausia laiko praleidau tiesiog spaudinėdama, kur pakliūna, mat toks originalumas su logiškais ir apmąstytais sprendimais dera labai sunkiai. Nuolatinis pelės spaudinėjimas ir tyrinėjimas užims tikrai nemažą žaidimo dalį, kadangi kiekvienas spragtelėjimas išprovokuos naujų ir vis įdomesnių interakcijų.

Betyrinėjant spalvingąjį „Botanicula“ pasaulį, į akis labiausiai krenta čia sutinkamų gyventojų išvaizda. Dauguma jų – beformės, cypsinčios ir burbuliuojančios būtybės. Jų gausa ir įvairovė padaro žaidimo pasaulį verdančiu organizmų katilu – sukuriama tarsi atskira, mūsų akimis nematoma fantastinė civilizacija. Nors man dauguma sutiktų padarų labiau asocijavosi su vaikystėje sapnuotais košmarais,visvien jaučiausi tarsi būdama idiliškoje pasakoje, kurią dar ilgai atsiminsiu.

Kaip ir priklauso, pasakiškoji biologijos pamoka nebus ilga, tačiau labai stebinanti ir įdomi. Už gerą ir produktyvų darbą būsit apdovanoti nežabotos kūrėjų fantazijos vaisiais. Cypsintys pūkeliai, šokančios plunksnos ir bakterijų orkestras – tiek, ir dar daugiau galima pamatyti pažvelgus pro žaidimo kūrėjų sukonstruotą mikroskopą. Leistis čionais į logikos paieškas neverta, nes jos šiame žaidime praktiškai nėra. Bet tuo tik geriau! Čia vyraujantis absurdas ir siurrealizmas suteikia savotiško žavesio ir unikalumo. Apskritai, žaidimas turi nemažą meninę vertę, kas tiesiog padaro jį sunkiai peikiamu.

Tačiau kas iš tiesų suteikia „Botaniculai“ tokį patrauklumą ir neleidžia atsitraukti, kol nebus įvykdyta kilnioji misija – tai nuostabaus grafinio dizaino ir garso takelio kokteilis. Žaidėją jis paveikia tarsi geri psichotropikai. Tasai žavus mikroskopinis pasaulis pasidaro labai įtraukiantis ir kaskart tampa vis sunkiau nuvesti pelę link nelemtojo „exit“. Be abejo, toks kokteilis tikrai neapsiėjo be apdovanojimų ir yra susilaukęs pripažinimo daugelyje festivalių. Tad iš anksto galiu drąsiai siūlyt jo paragaut visiems šio žanro fanams.

Nors ir neilgas, tačiau tai daug teigiamos energijos skleidžiantis žaidimas. Pilnai ją išsemti pakaks ir vieno karto, nes vėliau viskas paprasčiausiai „nusigazuos“. Manyčiau, „Botanicula“ yra kaip koks delikatesas tarp tų visų mėsmalių, kuris mūsų, geimerių varguomenei, ant stalo pateikiamas išties retai. Todėl griebkit ir skanaukit, prieš tai nepamiršę nusiplaut savo krauju ir parako dulkėmis nusėtų rankų.