Tagi aš norečiau papasakoti kaip su Perl kalba galima kurti žaidimus. Iš kart turiu pasakyti, kad nesitikėkite stebuklų. Man gražiausias žaidimas kurį mačiau kurtą su Perl yra nemokamas:
http://www.frozen-bubble.org/
Jį kūrė penkių žmonių komanda iš kurių tik vienas rašė paties žaidimo programinį kodą. Taigi su Perl kurti žaidimus nėra sunku ir manau per mėnesį galima pilnai visko iš programaimo pusės išmokti.
Visi naujausi „super-duper“ žaidimai kuriami su C++ arba su C. Bet būkim realistai. Jūs laisvalaikiu dirbdami net jei ir puikiai mokėsit C, bet ko nors panašaus į Quake 2 ar 3 niekaip nesukursit.

Tai todėl aš jums išrinkau Perl.
Beabėjo nereik pulti prie žaidimo kūrimo kuris naudos Simple DirectMedia Library (SDL). Pirma reik išmokti paprasčiausius dalykus.

Nuobodžioji dalis: Perl istorija
Susipažinkit čia yra tas dėdė kuris sugalvojo Perl:
[url=http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/b/b3/Larry_Wall_YAPC_2007.jpg
]Larry Wall[/url]
Tai buvo senai gerais 1987 metais. Dėde Laris mokėjo C, bet C jam buvo per sunku. Jis dar žinojo tokią labai lengvą kalbą sh, bet sh turėjo aiškiai per mažai galimybių. Tai jis iš tos nevilties nusprendė sukurti savo kalbą kuri būtų beveik tokia pat galinga kaip C ir kartu paprasta kaip sh ar awk.
Visas Perl mokslas tuo metu tilpo į vieną ilgą puslapį ir naudos daug nebuvo, bet pati įdėja visiems patiko. Perl sparčiai augo ir tobulėjo per 5 metus kol 1993 pasirodė Perl 4. Tuo metu Perl aprašymui Laris parašė knygą Programming perl kuri dar ir dabar tik kiek atnaujinta ir yra Perl Biblija. Paskui buvo Perl 4 dar patobulinta ir taip 1994 metais atsirado Perl 5 apie kurią dabar ir šnekėsim. Tiksliau šnekėsim apie dar nežymiai atnaujintą Perl 5.10 kuris šiandien švenčia 200 dienų gimtadienį.
Dar gal jums įdomu, ką reiškia Perl. Dauguma žmonių mano, kad tai Practical Extraction and Report Language, bet pats Laris sakė, kad tai Pathologically Eclectic Rubbish Lister. Laris tikrai linksmas žmogus. Bėje universitete jis mokėsi lingvistiką (mokslas apie žmonių kalbas), o ne programavimą. Taigi Perl yra panaši į žmonių kalbą. Su ja galima daug ką parašyti įvairiais būdais. Ji nėra griėžta ir reikalaujanti rašyti taip ir ne kitaip. Toks yra jums iš mokyklos žinomas Pascal.

Pradėsim nuo to kur gauti Perl.
Jei turite Linux arba BSD jūs jau turite Perl. Jei turite Mac OS X v10.3 ar naujesnę jūs irgi turite Perl. Jei turite Windows tai pas jus Perl nėra. laimei yra kompanija kuri pritaikė Perl ir Windows sistemai. Teks iš jos puslapio parsisiūsti nemokamą versiją:
http://www.activestate.com/store/activeperl/download/
(Anketos pildyti nebūtina galite iš kart spausti continue)

Aš toliau pasakosiu apie Windows, nes manau, kad čia windows turėtojų yra dauguma ir antra dėl to, kad ant windows tai sudėtingiausia išmokti. Taigi jūs jau garantuotai turite Perl ant Windows. Čia kyla klausimas kaip jį įjungti. Na pas jus pasikeitė vienas dalykas. Nuo šiol tekstinės bylos kurios užsibaigia galūne *.pl, o ne *.txt yra laikomos programomis lygiai kaip ir *.exe ir ant jų užsideda graži nauja ikonėle parodanti jog tai Perl programa.
Kitas budas yra įeiti į DOS komandų langą (start -> run… įrašot cmd ir spaudžiat enter) ir jame yra nauja komanda perl su kuria galite leisti Perl programėles taip:

Perl kodo rašymas
Perl kodą galite rašyti su bet kuriuo teksto redaktoriumi nors ir notepad. Bet egzistuoja specialūs teksto redaktoriai skirti programavimui. Čia vieną iš jų galite persisiūsti jei norite:
http://notepad-plus.sourceforge.net/uk/site.htm

Pirma programa

Ji išspauzdina Hello world į ekraną. Perl sakiniai užbaigiami ;, o ne . \n išspauzdina nematomą naujos eilutės simbolį. Jei nepagavot kampo mėginkit be jo ir stebėkit kas gausis. Tiesa jei leisite Perl programas ant Windows su pele jums geriau prirasyt dar:

Windows paprastai kai programa baigia darbą uždaro jos langą. tai tiesog triukas norint apeiti tai. Ši eilute laukia kol jūs ką nors įrašysite ir priskiria tai $a reikšmei. Bet apie tai kiek vėliau gal.

Gelbėkit. Pirma programa nepatinka man. Ji labai ilga ir sunki!
Gerai. Kaip pasakysit. Naujausia Perl 5.10 versija leidžia tai padaryti ir taip:

Bet ir senas būdas žinoma veikia.

Skaliarai (žodžiai ir skaičiai)
Jie nurodomi taip:

Dolerio ženklas pradžioje būtinas.
Priešingai nei Paskalyje ar daugelyje kitų programavimo kalbų jų deklaruoti ar ką nors kita su jais iš anksto daryti nereikia. Galite imti ir naudoti iškart.

Priskiria $blababla reikšmę 1 ir paskui išspauzdina ekrane ją.

Čia priskiria $blababla reikšmę zodis ir paskui išspauzdina ekrane ją. Jei tai žodis, o ne skaitinė vertė turime nepamišti ‘ kabučių.

Čia vėl tas pats, bet kartu labai didelis skirtumas. Čia 1 laikomas ne skatine reikme, o paprastu žodžiu. tai kartais reikalinga.

Aritmetika
ir vėl paprasta:

Kiek sunkesni, bet praktiški variantai:

Veiksmai su žodžiais
Taip galima ir su žodžiais daryti veiksmus.

Priskyrimas
Mes jau daug kartų priskyrem veiksmų rezultatą $a reikšmei. Bet verta pakalbėti apie priskyrimą atskirai.

žodžių spauzdinimas juos jungiant
Labai dažnai reikia spazdinti žodžius ir skaičius apjungiant juos į sakinius. Tarkime:
Žaidejas $a surinko $b taškų.
Nebūtina rašyti tokių iš to ką rašiau išeinančių kringelynių:

galima tiesiog natūraliai:

Bet atkreipkit dėmesį, kad čia jau “ kabutės.

Na manau pradžiai užteks. Jei visa tai išmokot tai jau galit pamegint parašyt programą kuri sudėtų du skaičius įvestus. Tai norėčiau ir rasti komentaruose. Bent jau žinosiu, kad ne veltui rašau.