Nežinau, kada patalpinsiu šią dalį, kurioje toliau pasakojama apie tai, kas vyko laukiant žaidynių atidarymo ir paties atidarymo metu, todėl negaliu jums pasakyti, nei „Labas rytas“, nei „Saldžių sapnų“.

Šiuo metu kitoje pusėje, atviro mūsų viešbučio lango girdisi negrų repavimas, sumišęs su muzika sklindančia iš porno kinoteatro, kartais prarieda policijos automobilis. Viduje ramu, nors lovose šalia manęs knarkia Lexx ir Polosatiy.

Visą dieną praleidome San Franciske, ką jau tikriausiai pamatėte nuotraukose. Tai vienas iš kontrastingiausių pasaulio miestų, kuriuose aš esu buvęs. Eidamas gatve matau modernų ir prabangų pastatų, o pasukęs galvą į kitą pusę jau žvelgi į nušiurusias automobilių dirbtuves. Gatvės šiukšlinos ir kiekviena iš jų pasižymi skirtingu kvapu. Beveik visada nemaloniu.

Gyvename pačiame miesto centre, todėl kur beeitume visur už akių užkliūva WCG reklamos. Žmonių su WCG uniforma – kaip skruzdėlių. Svarbiausia, kad jų mušti nepradėjo. Tikriausiai nesupranta, kas jie tokie.

Užkandinėse maistas – bjaurastis, gėrimų procijos prasideda nuo pusės litro ir tai vadinasi „Maža porcija“. Baigiasi didelėmis 1,25 L statinaitėmis. Be viso ko – gali pilti pakartotinai kiek tik nori. Pietauti apsimoka tik “Delano”, savitarnos stiliaus kavinėse. Ten viskas skaičiuojama pagal svorį tai yra – dėk ką nori. Tiesa prieskoniai jau ne vienam sukėlė virškinimo sutrikimų.

Malonu tai, jog priešingai nuo mūsų didmiesčių – prastesniuose rajonuose pakankamai ramu. Tai yra negrai nesikabinėja, nebent norėtų užrūkyti. Tiesa neįprastai atrodo tai, kad jie miega tiesiog ant šaligatvio, valgo tiesiog ant šaligatvio ir rūko “žolę” tiesiog ant šaligatvio. Netgi viduryje baltos dienos.

Šiandien išlindo keletas nemalonių dalykų, kurių neišvengia nė vienas didesnis turnyras. Didesnių mažesnių, bet neišvengia. Kinų delegaciją sudarė tik du nariai, nes likę septyni negavo vizų. Jeigu atmintis nemeluoja gruzinų neišleido nė vieno. Keisčiausias netikėtumas buvo dalyvių amžiaus cenzo sugriežtinimas Unreal Tournament žaidėjams. Prieš dvi dienas iki WCG finalinio turo pradžios buvo pakeistos taisyklės ir visi, kam nėra 17 metų nebegali dalyvauti turnyre. Vienas iš tokių buvo Rusijos delegacijos narys Spank‘as, kuris vos neverkė (ne dėl to, kad vaikas, o dėl to, kad nervai nelaiko) registracijos kambaryje. Kai pradėjome šnekėtis su vyriausiuoju teisėju, jis tikrai nuoširdžiai, su žiauriu korėjietišku akcentu, angliškai, pasakė, jog jis pats labai norėtų, kad visi žaistų, tačiau tokie Kalifornijos įstatymai.

Atidarymas:

Pompastiškas ir neįdomus. Kūltūrinė programa aišku yra gerai, tačiau tai tik svečiams ir dėdėms iš Korėjos. Ypač tiems VIP ložėje. Orkestrai tinka prezidentams sutikti, bet ne žaidėjams pasveikinti. Nuotraukos tai puikiai atspindi. Malonu buvo pamatyti nešamas vėliavas, tarp kurių ir Lietuva. Netgi ferjerverkai nebuvo verti „kiberolimpinių“ žaidynių vardo. Svarbiausia, jog šiuo metu prasidėjo pirmieji mačai.

Pateiksiu keletą sistemizuotų faktų, apie šių metų WCG:

Dalyvaujančių šalių skaičius: 62
Šalys, kurias remia jų vyriausybės: 22 iš 62
Bendras prizinis WCG 2004 fondas: 2500 000 JAV dolerių
Prizinis WCG Finalo fondas: 412 000 JAV dolerių
Bendras dalyvavusių žmonių kiekis (visi renginiai): apie 1000 000
Finalinio etapo dalyvių kiekis: 615
Žiūrovų kiekis (visame pasaulyje): apie 2500 000
Žiūrovų kiekis Finaliniame etape (tikimasi): 25 000
Didžiausia delgacija: Pietų Korėja, 25 asmenys
Seniausias WCG dalyvis: Horis Akiširo (Japonija, 36 m., Pangaya)
Jauniausias WCG dalyvis: Kamilo Lala (Čilė, 12 m., FIFA 2004)
Maksimalus partijų kiekis, kurias teoriškai galėtų sužaisti vienas žaidėjas: 10
Bendras asmeninių kompiuterių kiekis: 552

Viskas tik įsibėgėja – sekite įvykius.