Žaidimo pavadinimas: WarCraft III: Reign of Chaos
Išleidimo data: 2002 – 07 – 04
Kūrėjas: BLIZZARD
Leidėjas: Vivendi Universal Games (?)
Žanras: Strategija
ESRB: 7+
Pasirodė: PC – CD

Šiek tiek apie WarCraft

Turbūt visi pamenate pirmąjį WarCraft’ą. Regis jis užsivadino WarCraft: Orc’s and Human’s ar ne? Taigi, kai pirmą kartą tą žaidimą buvau žaidęs ant AK pas draugelį galvojau “ what the shit is this?“, bet po kelerių metų nusipirkau jau trečią serijos kūrinį. Jau tada ir prasidėjo… Tikriausiai man nederėtų sakyti, kad trečiasis serijos kūrinys, o gal man derėtų sakyti sagos? Yra aukščiausios klasės, ne, apsiribosiu tik pasakęs, kad tai yra tiesiog geras žaidimas. Na, o dabar apie viską iš eilės, jei tik norite skaityti…

Istorija

Ką gi pradedu liūdną pasakojimą apie chaosą kuris siautė prieš (laikas nenurodytas) daugelį metų, o gal šimtmečių…

Žaidimo istorija prasideda tada, kai jūs išsirenkate savo klaną (pradžioje įėję į Campaign režimą). Tiesa, pradžioje bus tik du klanai: Orkų ordos (Orc’s Hord) ir Žmonių Alijanso (Human Alliance). Taigi, jei jūs norite sekti istoriją, o ją sekti aš tikrai rekomenduočiau jums, nes tai yra įdomu ir naudinga, pirmiausia jūs turite pasirinkti Orkus.

Ką gi… „metas keltis jaunasis karo vade!“. Aš tiesiog apsiribosiu papasakojęs apie Orkus ir Žmones, nes tiesiog nusibos pasakoti ir pasakoti… Orkų istorija prasideda tuomet, kai jaunasis karo vadas (vardo jau nebeprisimenu) susapnuoja košmarą (tiksliau pranašystę), kad įvyks paskutinė kova… Ir tuomet lyg iš giedro dangaus žaidimas prasideda. Jūs vadovaujate visam būriui, kuris tenori valdyti visas žemes esančias jų krašte. Orkų istorijoje yra du lygiai.

Pirmasis lygis – pirmasis lygis prasideda, kai karo vadelis prabunda iš vizijos ir susitinka senį, kuris jam pasako, kad reikia sekti paskui jį. Kagi tai lyg ir apmokymas… Viskas tvarkoje. Pakeliui susirandame savo (menkutę) kariuomenę ir išseiname to senio ieškoti. Pakeliui mums kelią pastoja visokie siaubūnai ir… Na.. visi žino ką reikia daryti su jais, o žudant monstrus ir deginant jų gyvenvietes didėja herojaus lygis (hero level) ir taip įgaunama patirties. Paskui susirandame senąjį burtininiką, kuris mums sako trauktis. Ir taip pasibaigia pirmasis lygis.

Antras lygis – kagi čia be užuolankų. Statome visokius pastatus, plečiame kariuomenę ir išeiname vaduoti saviškių, o po to išplaukiame…

Kagi… viskas apie Orkus, o Žmonių Alijanse viskas taip pat, tik geresni pastatai ir t.t. Asmeniškai man labiausiai patinka žaisti už Nemirusiuosius (Undead Scurdge), nes pas juos yra įdomesnės galios, yra daugiau galimybių laimėti mūšius.

Du skirtingi režimai. O kam?

Žaidime yra du skirtingi režimai. Tai Campaign ir Custume Game. Campaign režime jūs žaidžiate pagal istoriją, o istorija ten yra gan paprasta ir net neintriguojanti. Reikia tiesiog sekti pagal nurodymus. Custume Game jau šis tas įdomiau, galite kurti savus miestus, plėsti armijas, bei kariauti su kitais priešais. Tiesa, čia priešų nebus tiek daug kiek norėtųsi, todėl bendrą žaidimo kontekstą sumenkina.

Per internetą? OK.

WarCraft’e yra dar ir internetinis režimas kuriuo metu gali žaisti nuo penkių iki dešimties žmonių. Tiesa serveriai dažniausiai būna užimti, todėl jums teks nemažai laiko pralaukti, kol jie atsituštins. Bet kai jau pradedi ten lošti tai… Nu, magnificent.

Valdymas, grafika, garsas

Valdymas šiame žaidime yra nepriekaištingas. Paklusniai klausomos komandos ir t.t. Grafika nepasakyčiau, kad labai puiki, bet apsimoka. Vien dėl to, kad šis žaidimas palaiko ir senesnes vaizdo plokštes. Garsas iš pirmo karto buvo puikus, bet vėlaiu įgrįso vis pasikartojančios frazės. Tai irgi smarkiai muša žaidimo balą.

Pabaigos žodis

Manau, kad kaip tik WarCraft’as nusipelnė geriausio strategijos žanro vardą, tik neaišku ar toki kūriniai dar ilgai išsilaikys kompiuterinių žaidimų rinkoje…

Parašė: Androidas 2004 metai