Zigmundas Froidas manė, kad sapnai – tai langas į neišpildytas seksualines fantazijas. Bet naujas tyrimas, atskleidė daug praktiškesnę sapnų žaidėjams reikšmę. Jie padeda mums išmokti naujų įgūdžių.

„Atrodo, jei nesapnuoji apie tai, neišmoksi to daryti geriau“ – sako Robert Stickgold Hardvardo medicinos mokyklos atstovas vadovavęs šiam tyrimui.

Tyrimo metu 22 žaidėjai buvo uždaryti dviems paroms į patalpą, kurioje buvo galima iš esmės daryti tik du dalykus žaisti „Doom“ ir miegoti. Daugiausia tarp dalyvių buvo vyrų. Kai kurie iš jų buvo jau patyrę jų šio žaidimo žaidėjai. Kiti – tik šiek tiek žaidę arba išvis nežaidę šio žaidimo.

Pirmą naktį žaidėjams nebuvo leista ką nors žaisti. Maža to, vidury nakties esant REM miego būsenai (kai sapnuojame ir tuo pat metu įsimename geriau įvairius dalykus) visi jie buvo prikelti ir visų buvo klausiama apie ką jie sapnavo.

Antrą vakarą visiems buvo liepta žaisti bent 1 valandą „Doom“ iki užmigimo. Kitą rytą Ribeiro komanda prikėlė visus savanorius iš snaudulio ir vėl apklausė. tuomet paprašė dar pažaisti „Doom“.

Kad būtų lengviau tyrėjams surikiuoti sapnus, dalyvių buvo paprašyta pateikti žodžių, kurie buvo susiję su „Doom“ ir sapnuotais sapnais. „Kraujas“, „monstras“, „grandininis pjūklas“ ir „dvivamzdis šautuvas“ – tai žodžiai, kurie dominavo šiuose sąrašuose.

Pusės apklaustųjų sapnai po antros nakties buvo susiję ne tik su „Doom“, bet ir su laboratorija, kurioje vyko tyrimas.

Mokslininkai peržiūrėję įrašytus demo prieš miegą ir po to (kiek kartų ten teko numirti, kaip greit pereiti lygiai, koks taiklumas, kiek išžudyta…), palyginę su jų sapnuotais sapnais priėjo išvados, kad žaidėjai, kurie daugiau sapnavo „Doom“ kitą dieną žaidė daug geriau nei tie, kurie sapnavo kitus dalykus.

Prie eksperimento dalyvių miegant arba žaidžiant buvo prijungiamas elektroencefalografas (EEG). Iš jo gauti rezultatai parodė, kad REM miego metu žaidėjai dažniausiai „peržaisdavo“ anksčiau žaistus „Doom“ lygius. Mažiau patyrusių žaidėjų smegenyse buvo aktyvuojamos tos vietos, kurios atsakingos už rankų judėjimą. Labiau patyrusių – priekinė smegenų dalis, atsakinga už sprendimų priėmimą.

Tuo tarpu panašiu metu Erin Wamsley atliko panašų tyrimą, kurio metu žaidėjams buvo duota pažaisti galvosūkių žaidimą. Buvo pastebėta, kad 4 žaidėjai, kurie daugiausia sapnavo šio žaidimo procesą kitą dieną žymiai greičiau išsprendė žaidime pateiktus galvosūkius ir jį perėjo.

Abi tyrėjų komandos teigia, kad nors labiausiai mūsų įgūdžiai išryškėja REM miego metu, tačiau ir kitos miego fazės turi šiokios tokios įtakos mokymosi procesui.

Nors tyrimo rezultatai ir neteigia, kad dažnai sapnuodami, kaip mes žaidžiame žaidimus, tapsime gerais žaidėjais, tačiau gana neblogai įrodo, kad sapnavimas ir mokymasis tiesiogiai susiję dalykai.

Štai taip mielieji žaidėjai! Nepamirškite ne tik daug žaisti, bet ir gerai išsimiegoti, jei norite tapti kietais žaidėjais 🙂