Taip tai iš tiesų pats „tikriausias“ stalo žaidimas, jei mes į jį žvelgsime taip pat, kaip ir kalbame. „Stalo žaidimai kur kas smagesni už kompiuterinius, nes žaidžiami gyvai“ — mėgsta sakyti stalo žaidimų mėgėjai, o jų reklamos dažnai puošiamos užrašais iš serijos „bendraukite“, „būkite kartu“ ir bla, bla, bla…

Aš neketinu ginčyti šių teiginių, bet iš tikrųjų, tikri stalo žaidimai yra visiškai kitokie. Jie labai panašūs į kompiuterinius ir labai retai juos žaidžiant lieka vietos bendravimui. Taip žmonės būna šalia, bet kad ir ką jie bežaistų, jie nekalba apie orą ar vakar dienos „games.lt“ naujienas. Paimkime bet kurį žinomą žaidimą laisvalaikiui — „Monopolis“, „Risk“, „Katano salo naujakuriai“, „Citadelė“ ar „Dominion“. Arba kažką rimčiau „Axis and Allies“, „Puerto Rico“ ar „Power Grid“. Visuose juose būnama kartu, bendraujama ir kalbama, bet tik apie tai kas matoma lentoje. Žaidėjai perka, parduoda, skelbia vieni kitiems karus, o jei ima tiesiog pliaukšti laukdami savo ėjimo, trukdo tam, kuris bando galvoti. Kuo geresnis stalo žaidimas, tuo tyliau patalpoje, tuo giliau į savo korteles, pinigus ir armijas sulindę žaidėjai. Vienintelis tikras stalo žaidimų privalumas šiuo atveju yra akių kontaktas. Ypač kai blefuoji ar ką nors išduodi. Tai neįkainuojami momentai, bet apie juos ant dėžučių nerašo.

„Dixit“ — stalo žaidimas, kuriame nėra nieko, kas būdinga stalo žaidimams, bet tuo pat metu yra visa tai, ką mes suvokiame kaip stalo žaidimo privalumus. Aš kalbu apie bendravimą, vienas kito pažinimą ir tikrai gerą laiką. Tiesa „Dixit“ dažnai priskiriamas vakarėlių žaidimų tipui ir iš esmės tai nėra neteisinga sąvoka, tačiau „Dixit“ yra subtilesnis. Jis turi savotišką polėkį ir tikrai nesugadins vakaro linksmoje kompanijoje ar kokios šventės metu panaudotas vietoj „Alias“, tačiau tuo pat metu jis visiškai tinkamas ir pasisėdėjimui ramioje aplinkoje. Tiesą sakant net ir labai rimtoje kampanijoje jis gali būti panaudotas kaip minutės pertraukėlė tarp dviejų įtemptų „Puerto Rico“ partijų.

Apžvalgos parašymui pirktuvė.lt mums paskolino naujausią „Dixit“ leidimą „Dixit Odyssey“, tačiau iš esmės jie nesiskiria tarpusavyje, tad pasakoju apie abu kaip apie vieną, o gale trumpai apibūdinsiu kelis skirtumus kuriuos turi naujesnis Odyssey.

Iš esmės „Dixit“ iš ties yra labai artimas plačiai žinomam „Alias“. Žaidėjai į rankas gauna korteles su piešiniais, kuriuose gali būti pavaizduota bet kas, nuo labai aiškaus į urvą lekiančio triušio iki labai neapibrėžtos bobutės rankose laikančios pusę žinomos saulės sistemos. Patys piešiniai labai gražūs ir keisti, pasižymi objektų gausa ir savotišku neapibrėžtumu. Žaidėjų užduotis apibūdinti vieną jų taip, kad tik dalis prie stalo esančių žmonių atspėtų apie ką eina kalba. Štai čia ir prasideda visi skirtumai lyginant „Dixit“ ir „Alias“.

Žaidėjams padalinama po 6 kortas. Vienas iš žaidėjų kuris yra pasakotojas pasirenka vieną iš turimų kortų ir padėjęs ją (užverstą) ant stalo, pasako apibūdinimą. Tai gali būti vienas žodis, emocija, sakinys, eilėraštis, daina, ar bet kas kita, kas pasakotojo nuomone perteikia esmę. Tuomet kiti žaidėjai peržiūri savo turimas kortas ir iš jų išrenka tą, kuri jų nuomone atitinka pasakotojo užuominą. Kortos išmaišomos ir žaidėjai slapčia balsuoja kuri iš ant stalo esančių kortų priklauso pasakotojui.

Jei pasakotojas lepšis ir dėdamas šalia matomą kortą sakė „metalinis aštuonkojis“, tikėtina, kad kortą atspės visi. Tokiu atveju visi išskyrus pasakotoją gaus po 2 taškus. Tas pats galios ir pasakotojui kuris gyvena savame kosmose, o tą patį aštuonkojį apibūdins kaip „vienaragį žaidžiantį ant vaivorykštės išlinkio“. Tokiu atveju niekas neatspės jo kortos, tad visi gaus po 2 taškus, o pasakotojas 0. Taigi pasakotojo tikslas paprastas — nors vienas žaidėjas turi atspėti jo kortą. Štai čia ir prasideda proto ir fantazijos žaidimai. Norėdamas laimėti „Dixit“ tu privalai stengtis pažinti kitus žaidėjus, suprasti kaip jie mąsto, numanyti ką jie mėgsta, kuo domisi ir savo pasakojimuose užkoduoti tas žinias. Jei prie stalo sėdi 3 kompiuterinių žaidimų gerbėjai ir vienas žmogus kuris nieko juose nesusigaudo, tas pats aštuonkojis praslystu su apibūdinimu „Bioshock“. Aišku, tai dar nereiškia, kad visi atspės tavo kortą, nes kiti žinantys apibūdinimo reikšmę irgi padės kortas su povandeniniu pasauliu, vamzdžiais ir batiskafais. Tiesą sakant esu dalyvavęs žaidime, kuriame konkrečiai vienam žmogui taikytą užuominą „Tanaris“ (smėlėtas regionas iš „world of warcraft“), tiesiog dėl skambesio nuspėjo kiti žaidėjai ir užspamino stalą dykumos vaizdais.  Dar apmaudžiau buvo kai vienintelis WOW žaidžiantis žmogus pasirinko ne mano dėtą kortą. Tad ilgainiui imi mąstyti vis sudėtingiau, skaičiuoti taškus ir savo apibūdinimuose ne tik paslėpti užuominų bent keliems žaidėjams, bet ir „sumalti“ jas taip, kad kitos ant stalo padėtos kortos būtų kuo mažiau panašios.

Žaidžiant su draugais žaidimas vis gilėja, strategija plečiasi, o štai su kompanijoje su menkai pažystamais tai padeda susipažinti geriau. Momentai kai pasakotojas aiškina kodėl metalinį aštuonkojį apibūdino „šokančiu vienaragiu“ ar „kvarko paieškomis“ yra nuostabūs. Žaidimas ne tik padeda pažvelgti į kito žmogaus minčių eigą, bet ir sužinoti kas jam patinka, kurioje sferoje jo žinios giliausios ir kaip siekdamas pranašumo jis jomis pasinaudoja.

Aišku „Dixit“ gali būti žaidžiamas ir šiaip, smagumo vardan, per daug nekreipiant dėmesio į taškus, o tiesiog išsidirbinėjant. Juk žaidimas iš esmės tam ir skirtas. Jei prie stalo sėdi du rimtai nusiteikę veikėjai, o jiems oponuoja du klounai, nieko baisaus nenutiks. Vienintelis dalykas kuris šiek tiek griauna žaidimą yra amžiaus skirtumai. Žaidėjams iki 10 metų bus sunku laimėti žaidžiant kompanijoje su suaugusiais, tačiau ir šį trūkumą galima eliminuoti šiek tiek pakoreguojant taisykles. Tiesą sakant taisykles galima keisti bet kada, tiesiog susitariant, kad štai šią partiją žaisim apibūdinimams naudodami tik animacinių filmų pavadinimus, sekančioje partijoje naudosime tik atominės fizikos terminus, o dar sekančioje žinomų žmonių pavardes.

Kuo skiriasi žaidimo leidimai
„Dixit“ — Originalus žaidimas skirtas 3-6 žaidėjams. Komplektą sudaro kortų kaladė, žaidimo lenta, taisyklės, balsavimo žetonai ir mediniai triušiukai taškų žymėjimui. Kertiniai šio žaidimo principai nekinta ir žaidžiant kitas „Dixit“ versijas, t.y. žaidimo taisyklės (3-6 žmonių kompanijai) visada išlieka tos pačios.

„Dixit 2“ — Iš esmės tai žaidimo išplėtimas kurį sudaro tik papildomų kortų kaladė, tam atvejui jei su buvusi su žaidimu jau nusibodo. Tiesa… Kadangi žaidimo taisyklės tikrai gan paprastos, taupesni žaidėjai gali įsigyti tik šią kaladę ir sutaupyti dešimtinę kitą, o žaidimo lentą pasidaryti patys (arba tiesiog rašyti taškus ant popieriaus lapo). Vietoj balsavimo žetonų taip pat galite panaudoti kažką, ką pagaminote patys, savo spėjimą kas kartą rašyti ant lapelių, ar tiesiog panaudoti šešiabriaunius lošimo kauliukus.

„Dixit Odyssey“ — Iš esmės jis pasitarnauja kaip priedas tiems kas jau turi „Dixit“ arba kaip visavertis žaidimas tiems kas jo neturi. Dėžės komplektacija labai panaši, tiesiog šiame žaidime yra patogesnė taškų skaičiavimo lenta, o balsavimo žetonus pakeitė specialios kortelės su žymekliais tam atvejui jei žaidžia 6–12 žmonių. Taip, taip „Dixit“ Odyssey taisyklių rinkinys papildytas keliais žaidimų režimais 6-12 žmonių. „Dixit“ kortų kaladės visuose trijuose rinkiniuose skirtingos ir kaip jau teisingai supratote, įvairovės dėlei gali būti sukeistos.

Kuo skiriasi žaidimas trise ir „vakarėlio“ režimas
Skirtumas labai nežymus, bet tikrai pakeičia ir pagyvina žaidimo eigą. Žaidžiant trise, pasakotojas taip pat balsuoja už kortas, tačiau ne spėja kuri yra jo, o pažymi kortą kuri niekam neduos taškų. Kitais žodžiais tariant, jei pasakotojas apibūdino kortą, o kiti žaidėjai padėjo kažką taikliau nei jis pats, jis gali pavertsti tą kortą nenaudinga. Balsavimas žinoma slaptas, tad nei pasakotojas, nei spėjantys nežino kas kokias kortas pasirinko.

Vakarėlio režime pasakotojas taip pat balsuoja prieš, tačiau šiuo atveju kur kas įdomiau yra tai, kad pasakotojas pirma pasako apibūdinimą „iš lempos“ ir tik tada gali pažiūrėti savo kortas ir išrinkti geriausiai tinkančią. Vėliau žaidėjai pagal jo apibūdinimą sudeda savas kortas, o pasakotojas vieną jų tyliai išbalsuoja.

Taip pat „Dixit Odyssey“ siūlo taisykles komandiniam žaidimui, kai komandoje vienas žaidėjas būna pasakotojas, o kitas parenka pasakojimui kortą. Žaidėjai gali tartis ir kalbėtis, bet tik kitiems girdint, tad atsiranda dar vienas įdomus kalbėjimo užuolankomis momentas.

Privalumai
• Greitas, paprastas, nuotaikingas, azartiškas, bet ne banalus.
• Tinka beveik visoms įmanomoms žaidėjų „kategorijoms“.
• Puikus akcentas „pažintiniam“ vakarėliui ar pasisėdėjimui.
• Vienu metu lavina tiek logiką, tiek fantaziją.

Trūkumai
• Jei tarp žaidėjų yra žmonių kurie „Dixit“ žaidžia nuolatos, jie gali turėti slaptų ženklų ar tiesiog prisiminti naudotus apibūdinimus kortoms ir sugadinti žaidimą. Kita vertus su tokiais nėr ko žaisti…
• Nerimas dėl ilgaamžiškumo. Kortos gan didelės ir maišant atrodo ypač pažeidžiamos. Neramu, kad greit susidėvės. Nors kol kas nusidėvėjimo žymių nematyt, kortos galėjo būti kiek kietesnės.
• „Dixit Odyssey“ esančios balsavimo kortelės kiek apsunkina slaptą balsavimą tiems, kieno delnai mažesni už kortelę. Kitaip tariant, vyriško delno pilnai pakanka, kad prisidengus juo slapčia pažymėtum pasirinktą numeriuką ir vėliau savo balsavimą išlaikytum paslaptyje. Vaikams ir moterims tai padaryti sunkiau, tad norėdami prabalsuoti jie turi visaip išsisukinėti nuo įkyrių žvilgsnių, slėptis po stalu ar sugalvoti dar ką nors gudriau.

Išvada
Tai taip… Kaip jau supratote „Dixit“ iš tiesų yra labiau vakarėlių žaidimo formato atstovas… Tačiau jis turi visas tiek stalo žaidimui, tiek vakarėlio žaidimui reikalingas dalis, o turint galvoje gyvą bendravimą ir dalinimąsi savo fantazijomis jis suteikia tai, ko dažniausiai stokoja kiti. Tiesą sakant vertinant „Dixit“ kaip vakarėlių žaidimą, labiausiai džiugina tai, kad jame nėra fantų, nusirenginėjimo ar kitų pigių kvailysčių. Jo taisyklės paprastos ir ypač lengvai išaiškinamos, tačiau procesas nėra nei vangus, nuo nuobodus. Galiausiai jis (kol kas) dar nėra „nuvalkiotas“ ir „nuvalkioti“ jį bus kur kas sunkiau nei kitus šio žanro žaidimus, nes jo sudėtingumo ir smagumo lygį apibrėžia ne kas kita, o prie stalo sėdinčių žmonių fantazija.

Jei „Dixit“ vertinsime kaip stalo žaidimą, iššūkio padidinimui visada galima mėginti žaisti pasitelkus pavyzdžiui griežtas pasakojimų temas.

Pagrindinė informacija apie žaidimus

Dixit
Žaidėjų skaičius: 3 – 6. Trukmė:  ~30 minučių.  Rekomenduojamas žaidėjų amžius: 8+.

Dixit Odyssey
Žaidėjų skaičius: 3 – 12. Trukmė:  ~30 minučių.  Rekomenduojamas žaidėjų amžius: 8+.

Už paskolintą žaidimą dėkojame www.pirktuve.lt