Vilniaus getas buvo įkurtas 1941 metų rugsėjo 6 dieną, senamiestyje. Tuo metu Lietuvoje gyveno apie 57 tūkstančius žydų. Likvidavus lagerį gyvų liko apie 2 tūkstančius žydų kilmės žmonių. Neretai lietuvių tauta smerkiama vos ne kaip vokiečiai. Juk jei ne vokiečiai, tai mes ir buvusi SSRS daugiausiai išžudė žydų tautybės žmonių.

Turime tokią „nuodėmę“, kurios negalime nusiplauti ilgus dešimtmečius. Žydai dirbo priverstinius darbus gete, o kai fiziškai buvo nebepajėgūs, juos paprasčiausiai nužudydavo. Vilniaus geto žudynės vykdavo Panerių miške (neretai prie Panerių tunelio – jis apipintas legendomis).

Turbūt nedaugelis (kas gyvena Vilniuje tai manau žino), jog po visu Vilniaus senamiesčiu driekiasi tuneliai, pro kuriuos būdavo galima nueiti nuo „barbakano“ (gynybinė siena), iki pat panerių miško. Pabandžiau pakeliauti jais ir aš. Iškarto siūlau, jei jau einate vienas ar su draugu, imkite fosforinės kreidos ( šviečia naktį), ir braižykite linijas ( —->), nes kitaip pasiklysti labai lengva.

Kodėl aš nukrypau nuo temos ? Ogi todėl, kad jeigu žydai būtų žinoję apie tuos tunelius prieš likvidaciją, jie būtų (bent jau dalis jų), gyvi ištrūkę pro tuos tunelius, kad ir į Panerio miškus, kur tuo metu partizanavo JPO (Jungtinė partizanų organizacija). Tai būtų išgelbėję daug gyvybių…
Na, o dabar apie filmą.

Režisierius Audrius Juzėnas, gal geriau žinomas kaip filmo „Rojuje irgi sninga“ autorius, 2005 metais sukūrė visai kitokį filmą „Vilniaus Getas“. Filmas buvo kuriamas su vokiečių kino studija ir filme vaidino tiek lietuvių, tiek ir vokiečių aktoriai. Manau didelė jūsų lankytojų dalis sutiks, kad filmai apie žydų holokaustą, jau yra ganėtinai išsisėmus tema.

Na suprantu, tokius filmus kaip „Gyvenimas yra gražus“, „Šindlerio sąrašas“ ar dar porą mažesnių darbų. Tačiau, jei aš būčiau režisierius, niekada nekurčiau filmo apie žydus. Štai būtų keli argumentai kodėl : 1. Siaura siužeto linija. 2. Užsitraukti Palestinos žydų asociacijos nemalonę (jie gali uždrausti filmą).
3. Žiūrovui reikia pasiūlyti kažką tokio, kad jis aikteltų „ooo“, tačiau tai yra labai sunku padaryti. Jau nebepadės jums ir žydų žudynės, nužvėrėjimo tema ir panašiai.

Tačiau Audrius Juzėnas vis dėlto pabandė sukurti kažką savito šioje sferoje. Galiu teigti, jog iki filmo vidurio buvau pesimistas. Na tiesiog nepatiko. Viskas matyta kituose filmuose. Taip viskas būtų ir nublankę. Kol… Sužibo nauja viltis. Filmo scenarijus pasisuko kitu kampu.

Manyčiau, jog daugelis matė jūsų šį filmą. Ar galėtumėte atsakyti kokia pagrindinė tema vyrauja šiame filme ?

Galima būtų sakyti vokiečio ir židaitės meilės aistra. Taipogi galima sakyti (pats paprasčiausias variantas) – žydų genocidas, jų kančios, vargai ir t.t

Tačiau režisierius pradžioje leidęs mums pajusti, tarsi filmas būtų vidutiniškas įnešė šitą naujo. TEATRÀ. Na ir kas pasakysite jūs ?

Ogi viltis žydų bendruomenei išgyventi. Įdomiausia, jog toliau filmas sukasi apie teatrą, bet tuo pačiu nepalieka ir kitų, tarsi atsitiktinių įvykių. Filmas nepasidaro nuobodus, jis kaiptik „įleidžia“ naujo prieskonio filmui.

Kiek pamenu filme vaidino apie 90 Lietuvos teatro aktorių ir dar 200-250 žmonių reikalingų masinėms scenoms sukurti. Filme suvaidino daug garsių Lietuvos teatro aktorių – Vytautas Šapranauskas, Andrius Žebrauskas, Margarita Žiemelytė, Evaldas Jaras bei kiti. Likau maloniai patenkintas aktorių darbu.

Kadangi didelė dalis filmo vyko teatre, tai ir kaip ir teatre (vaidino juk daugiausia teatro aktoriai), vaidyba buvo įtaigi, sudominanti žiūrovą, ir nesimatė jokio dirbtinumo jausmo.

Kas nelabai patiko, tai Šapranausko vaidmuo. Na jis buvo žydas prekybininkas. Suktas gyvatė, bet man jis šiam vaidmeniui netiko. Gal todėl, jog televizijoje jo visur per akis ( ir todėl, kad jis „pokštininkas“, na čia būtų tas pats, jei Hitmaną vaidintų koks Boratas.) Čia mano nuomonė.

Aktorius Andrius Žebrauskas savo vaidmeniui labai tiko ir suvaidino ganėtinai neblogai. Tačiau žiūrėdamas filmą (žiūrėjau 2 kartus), nesupratau, kam ta „gyva“ marionetė? Na gal, kad protas aptemo ir panašiai, tačiau man ši režisieriaus mintis nepatiko ir manau buvo galima apsieiti ir be jos (nors tada galutinė filmo scena turėtų atrodyti kitaip).

Derėkis su velniu, bet jis vistiek tave apgaus. Taip būtų galima palyginti šitą posakį, kuris atsiskleidžia filme. Pagrindinis vokiečių karininkas Kitelis (akt. Sebastianas Hulkas), pradžioje vaidino įtaigiai, tačiau greitai jo „aura“ išblėso, ir kuo toliau, man nebebuvo įdomumo stebėti jo pasirodymą filme. Kiek atsimenu (buvau Vokietijoje praėjusią savaitę) gidė pasakojo, jog seniau tikras vokietis buvo – 1.80metrų vyras, plačių pečių, šviesių blondiniškų plaukų, mėlynų akių. Tai buvo tikras vokiškas „standartas“.

Na taip, Kitelis iš pažiūros toks ir buvo – „standartas“. Tačiau, jo vaidyba, kaip vokiečių karininko tikrai nesužibėjo. Buvo vidutiniška. Tiesa, pora scenų suvaidino tikrai be priekaištų. Visai atvirkščiai – Jakovas Gencas Judenratas (akt. Heino Fersh). Visame filme, labiausiai patiko jo vaidyba. Nesimatė jokio dirbtinumo. Jautėsi, jog aktorius įsiskverbia į savo vaidmenį, ir jį puikiai suvaidina. Pagrindinis jo herojus yra geto vadovas. Jis daug lemia geto gyvenime ir visokiausiomis priemonėmis bando išgelbėti žydus (o, vos ne Šindleris). Na taip, panašumų yra, tačiau Gencas jau nuo pat pradžių gelbėja žydus ir padeda jiems.

Ko verta filmo scena, kai vyksta orgijos ir „lėbavimai“ teatro užkulisiuose, kur Gencas su kitais žydais, bando prikalbinti Kitelį, jog šis leistų išgelbėti daugiau žydų, pasiųsdamas myriop kuo senesnius, paliegusius žmones. Alkoholis ir aistra padaro savo, tačiau… Nesvarbu, pamatysite patys. Įtaigu. Ir kaip matote nereikia jokių tiesioginių žydų žudynių, kankinimų ir kitos „pompastikos“.

Filmas išėjo tais pačiais metais, kaip ir „Dievų miškas“, tačiau nesusilaukė tokio populiarumo, kaip Balio Srugos filmo ekranizacija. Filmas nebuvo iššaukianti revoliucija, bet jis to ir nesiekė.

Na ir pabaigai. Mano manymu pagrindinė filmo tema yra aistra muzikai ir žydaitės kūnui, kurį įsimylį Kitelis. Jis, kaip karininkas, lengvai galėjo „pasiimti“, bet kurią žydę (jie gi skaitėsi net ne žmonės), tačiau režisierius puikiai sužaidžia ir tarsi „tempia“ gumą, tuo atskleisdamas tolimesnius Kitelio sąmojus, ką jis žada nuveikti gete. Man tai patiko.

Manau, jog filmą reikia pamatyti kiekvienam, kuriam patinka draminiai( Lietuvių drama neretai verčia užmigti), tačiau ne šis, ir istoriniai filmai, o tuo labiau, jog filmo veiksmas vyksta VILNIUJE.

– Įdomūs faktai –

1. Filmo biudžetas – 1,3 mln. eurų (beveik 4,5 mln. litų).
2. 2007 metais nominuotas „NIKA AWARD“
3. Kitelis vilkėjo Wehrmacht uniformą (armijos), nors dirbo gestape.

O dabar jūsų dėmesiui video filmukas, kuriam manau komentarų nereikia. Tai filmukas apie ,,Žydų getą“.