Filmo istorija prasideda 1948 metais, kai Kinijoje vyksta pilietinis karas. Skaudžiausia, jog abi kariaujančios pusės buvo vieno kraujo… Tik vieni laisvės ištroškę piliečiai, o kiti Nacionalinė Revoliucijos armija(NRA) arba kitaip tariant komunistai.
Argi ne įdomu, jog pradėjęs leisti savo šaknis komunizmas (SSRS dėka), užvaldė tokias šalis, kaip Kinija ir Kuba, bei dar keletą mažesnių.
Dar ir dabar Kuboje karaliauja diktatūra, kuri tęsiasi jau nuo senų laikų. Panašiai ir Kinijoje, tačiau čia jis jau slūgsta, nors dar yra pastebimi komunizmo akcentai (raudona spalva, komunistiniai šūkiai ir t.t – šių metų olimpiadoje rodant Kinijos vaizdus buvo galima tuo įsitikinti).

Vadovaujant kapitonui Gu Zidi (akt. Hanyu Zhang) jie veržiasi pro kaimelį, kol netikėtai, juos iš pasalų užpuola NRA armija. Žūsta 70 sąjungininkų kareivių (sąjungininkus vadinu, tuos kurie kovojo prieš komunistus). Tačiau šiap ne taip, sąjungininkai sugeba nugalėti savo priešus. Komunistai meta ginklus, tačiau kapitonas iš pykčio nušauna komunistų kareivį. Karo belaisvių pagal kodeksą negalima žudyti (POW), taigi Gu Zidi labai disciplinuotas, nuvykęs į štabą pats prisipažįsta įvygdęs nusikaltimą, ir už tai pulkininkas Liu (akt. Hu Jun) jam skiria 3 dienas arešto. Kalėjimo barake Gu Zidi susipažįsta su karo mokytoju, pacifistu – Wang Jincun‘u. Jis ten kali už bailumą jog „pridėjo į kelnes“ puolimo metu. Maždaug iki vidurio, maniau jog viskas suksis apie, tai jog Gu Zidi paėmęs į savo būrį Wang Jincun‘ą, padarys iš jo tikrą vyrą, užsigrūdinusį ir panašiai. Taip dažnai būna „amerikonų“ filmuose. Keista, bet to nebuvo. Buvau maloniai nustebintas, jog visas siužetas nesisuks taip, nuspėjamai, kaip pradžioje man atrodė. Tai sustiprino įspūdį, žiūrėti filmą toliau. Tiesa, ko dar nepasakiau, filme laiko atkarpa peršoka net 3 kartus į priekį, ir tuomet, tai būna lyg kita istorija, tik su tam tikromis nuotrupomis iš ankstesnių.
Dabar tęskime toliau. Išpirkęs savo kaltę, Gu Zidi gauna naują užduotį – užimti kasyklą, ir apginti nuo ją tuoj turinčių pulti komunistų armijos. Jie turi atsilaikyti iki to momento, kol neišgirs baubiant karo rago( kuris simbolizuotų, jog jiems jau laikas atsitraukti, ir ateina sąjungininkų pastiprinimas). Gu Zidi‘s priema įsakymą ir dar nori paprašyti keletos karių, amunicijos ir karo technikos, tačiau ką jis gauna, tai tik 1 karį (Wang Jincun‘ą, kuris apie karą ne ką ir nusimano. Jis geriau „kovoja“ su pieštuku ir lapu ) ir 10 canonn‘u. Ragas niekada ir neužbaubė…

Jiems pasiekus kasyklą, joje vos spėjus įsikurti, prasideda kova… Sprogimai, lavonai, kulkų kruša, užgožė man kvapą. Jau senai nemačiau tokio gero WW2 tematika sukurto filmo.Atrodo, jog pats išgyveni tai. Operatoriaus darbas tiesiog nepakartojamas. Tas „drebinimo efektas“, veikia puikiai. Ginklų skambesys ganėtinai autentiškas, tik, gal karinė technika truputį kliuvo – kiek man žinoma, tai ten buvo naudojami amerikietiški tankai, tik truputį „modifikuoti“.

Vertinant garsą – būtų grynas 9 (dar truputį trūko). Muzika laiku ir vietoje, tokia kokia ir turi būti. Efektai – sprogimai, krūvos lavonų ir kraujo. Įspūdžių tiek daug, jog kartu ir norisi su jumis pasidalinti, o kita mano dalis sako: „Gana spoilinti“. Na, bet jei skaityste toliau, galite truputį pasigailėti…

Tęskime istoriją toliau. Gu Zidi armija apsigina nuo komunistų puolimo ir skaičiuoja patirtus nuostolius. Vienas iš sąjunginkų pastebi, jog Gu Zidi laikrodis jau senai sugedęs ir prisimena, jog nušovė komunistų karininką, kuris turėjo laikrodį.

Taigi su savo draugu jie eina į savižudišką misiją. Ši vieta labiausiai įsirėžė į atminti…

Savo noru, niekuo neprašomi, jie nori įteikti Gu Zidi dovaną. Viskas klostosi ganėtinai gerai, jie jau prie karininko, paima laikrodį ir staiga šūvis į krūtinę. Kareivis krenta ant žemės. Jo draugas nušauna snaiperį ir paiėmęs jo kūną ir laikrodį nuskuba į įsikūrusią bazę. Dėl šio savo desperatiško užmojo jo sužeistas draugas miršta tylumoje ir kančiose.
Filmas pastatytas pagal novelę „Guan Si“, taigi filmas yra ganėtinai autentiškas, tais laikais vykusiems įvykiams.

Nespėjus palaidoti visų žuvusių draugų, prasideda antroji komunistų ataka. Šikart su tankais. Griebiamasi kranatų, ruošiami molotovo kokteiliai, sąjungininkai užima pozicijas ir laukia… Gu Zidi įsako šaudyti ir desperatiška kova dėl laisvės prasideda.
Joje žūsta beveik visi sąjunginkai, o Gu Zidi patyręs konfuziją (prie jo sprogo tanko šautas šovinys), apkurtinamas. Likę gyvi sąjunginkai ir šįkart apsigina.

Kita ataka bus paskutinė. Jie įnirtingai bando išaiškinti savo kapitonui, jog girdi baubiant karo ragą, tačiau jis negirdi.

Jis paklausia visų savo kareivių ir vienintelis bailys ir verksnys Wang Jincun‘as sako negirdintis jokio baubimo. Tai byloja, jog visi kiti kareiviai bijo mirti, o Wangas jau susitaikė su tokiu žiauriu likimu.

Gu Zidis nors ir veikiamas kareivių spaudimo ryžtasi tęsti kovą – jis žino, visi jie mirs, tačiau įsakymas yra įsakymas.
Naktis…

Sąjunginkai išdėlioja sprogmenis ir minas. Ateina naujoji ir paskutinė komunistų atakos pradžia. Gu Zidis įsako sprogdinti ir tada jie puola priešus…
Štai būtų galima būtų pasakyti, jog čia pirmoji filmo pabaiga. Žūsta visi 46 sąjunginkai ir jų tarpe Gu Zidis. Tačiau pasirodo vienintelis likęs gyvas yra Gu Zidis. Jis buvo persirengęs NRA armijos kareivio drabužiais ir paimamas į komunistų bazės ligoninę.

Tuomet filmo veiksmas šiek tiek sulėtėja. Gu Zidis pasisiūlo į arteleristą( nors nieko neišmano apie tai). Vygdant misiją, jiems keliaujant vienas iš kareivių užmina ant prancūziškos minos (dažniausiai jos nutraukdavo koją). Gu Zidis praradęs viską ir nebeturintis savo ateities (jis kartais mato įvairias vizijas, karo metu patirtas emocijas), taigi užspaudžia miną savomis rankomis. Kareivis išvaduojamas Gu Zidi gyvybės kaina.

Po šalčio ir nuovargio Gu Zidis nebeišlaikęs paleidžia rankas.. Juodas vaizdas. Iš titrų sužinome, jog Gu Zidis stipriai sužalojamas, netenka dešnės akies ir patiria daugybę sužalojimų. Taip baigiasi antroji dalis, ir lieka paskutinė. Paskutinė ir galiu pasakyti, jog pati lėčiausia – verčianti susimąstyti, pagalvoti apie visas patirtas emocijas žiūrint filmą.

Gali pasirodyti, jog ji pati neįdomiausia (daug kas traktuos, jog tai lemia veiksmo nebuvimas ir panašiai).

Tačiau aš manau priešingai, šioje dalyje atsiskleidžia visas filmo grožis ir išskirtinumas karo filmams. Taip pat randami atsakymai į tuos klausimus, kurie buvo nagrinėjami antros dalies pabaigoje ir trečios pradžioje. Apie ją nepasakosiu, palikdamas nugalėti jūsų smalsumą.

Apibendrinant ši filmą galiu pasakyti „JEI nebūtų filmo „GELBSTINT EILINĮ Rajaną“ šis filmas tikrai užimtų jo vietą.“

Manyčiau, jog šių metų apie karą pasirodžiusius filmus, jam drąsiai galima būtų skirti pirmąją vietą (2008 Europoje, 2007 Azijoje). Negaliu pasakyti nei vieno blogo žodžio apie šį filmą (nebent titrų neišbaigtumas, jog jie per greitai eina – arba aš per lėtas).

Filmą rekomenduoju visiems antrojo pasaulinio karo gerbėjams, ir visiems kam jau yra nusibodę „amerikoniški“ filmai apie karą. Taip pat ir tie, kurie gal ir nemėgsta karinių filmų – efektai, istorija, šiek tiek dramos, manau tai jau pasako viską.



Na, o čia pažiūrėjus tokį filmą (būtų nuodėmė nesukurti video tokiam filmui) sukūriau filmuką, kurį dabar galite pasižiūrėti. Taip pat, jei išreikšite norą, stengsiuosi kiekvienam savo aprašytam filmui sukurti filmuką. Tai tiek, iki kito karto.