Praėjusį savaitgalį „Litexpo“ parodų centre praūžė didžiausias regione žaidėjams ir ne tik jiems skitas renginys „GameOn“. Dvi dienas trukusią fiestą aplankė ne vienas tūkstantis kompiuterinių ir stalo žaidimų, e-sporto ir cosplay gerbėjų. Renginyje taip pat apsilankė nemažai žinomų Lietuvos asmenybių. Viena jų – Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Netrukus po renginio atidarymo, kuriame ir dalyvavo žaidėjus savaitgaliui priėmusio miesto meras, mums pavyko su juo trumpai pasikalbėti.

Trijų vaikų tėvas R. Šimašius pripažino, kad šiuo metu negalėtų savęs pavadinti žaidėju, nors vis dar su išlaiko ryšį su žaidimais žaidžiančių vaikų dėka. Tačiau meras džiaugiasi žaidžiančiais ir kuriančiais žaidimus.

Pirmiausiai noriu Jums padėkoti, kad atidarėte šį renginį. Ačiū Jums. Ir pradėkime nuo ko gero svarbiausio klausimo – ar Jūs pats žaidžiate?

Iš tiesų nesu didelis žaidėjas, dažniausiai stebiu sūnų per petį. šiuo atveju esu daugiau stebėtojas – tikrai smagu pažiūrėti, kuomet žaidime vyksta kažkas gero. O jei pradėčiau žaisti, būtų liūdna situacija su kitais darbais.

Žaidimai taip nukreiptų dėmesį?

Na įprastai, jei jau aš įsigilinu į ką nors, tai gana smarkiai. Gali kilti pavojus, kad įsigilinsiu per daug. (Juokiasi)

Koks Jūsų ryšys su žaidimais šiuo metu?

Iš tikrųjų manęs kažkada paklausė kaip buvo, kai buvau jaunesnis, pavyzdžiui mokyklos laikais. Tiesą sakant „15min retro zonoje“ radau aparatą, arba bent panašų į tą, kuriuo žaisdavau. Jis leidžia iš audio kasetės per televizorių paleisti žaidimą. Tokiais anuomet žaisdavau nemažai. Na o šiais laikais nesu didelis žaidėjas, bet labai gerbiu ir mėgstu tuos, kurie žaidžia.

Vėlgi man atrodo kad skiriamosios žaidimų ribos yra blogai nubraižytos. Daugelis nežaidžiančiųjų įsivaizduoja, kad žaidimai yra tas pats kaip ir televizorius, kuomet krenti į pasyvią būseną ir atitrūksti nuo viso kito. Na taip, visada yra rizika, kad atitrūksi nuo ko nors. Ir maratono bėgikai gali atitrūkti nuo likusio gyvenimo. Bet man atrodo, kad tuos dalykus reikia išnaudoti ne tik malonumui, bet ir savęs, kūrybingumo lavinimui. Aš sakyčiau atvirkščiai – kad reikėtų galvoti kaip žaidimus integruoti į mokymosi procesą ir panašius dalykus, kam mūsų vyresnė karta, atrodo, pasistatė sieną ir nelabai tai priima.

Dar Justas [Jankevičius] pajuokavo, kad žaidžiu „Farmville“. Tai turbūt labiau su politinėmis aktualijomis susiję. Apskritai daug kas turbūt gali pagalvoti, kad po paskutinių rinkimų tai yra politiškai aktualiausias žaidimas, bet iš tiesų tai buvo tik juokas.

Minėjote, kad per petį stebite žaidžiančius vaikus. O ar patys vaikai neskatina įsitraukti?

Truputį skatina, bet jiems yra priimtina, kuomet aš tik pasižiūriu iš šalies.

Pirmoji pažintis su žaidimas turbūt ir buvo tuomet, kai pasakojote apie naudotą įrenginį, paleidžiantį žaidimą iš kasečių?

Tikrai taip.

Kada tai įvyko?

Tai buvo turbūt 1985-1986 metais. Aš net pats pažiūrėjau, kokių laikų yra tas aparačiukas. Buvo parašyta 1984 ar 1985 metai. Pasirodo, jau tais laikais kažkas buvo, o aš galvojau, kad dar nieko nebuvo.

Ar iš visų žaistų žaidimų kažkas labiau įsiminė?

Tiesą sakant, iš visų pas draugus ar su vaikais išbandytų žaidimų, pastebiu vizualikos pokyčius ir padidėjusį intensyvumą, bet ir principas visur išlieka tas pats. Tai kaip vaikystėje žaisti plėšikai ir policininkai. Kūrybingumo, dinamikos ir staigumo elementai išlieka.

Ar padedate savo vaikams išsirinkti žaidimus, ar jie patys juos renkasi?

Mano vaikai renkasi patys. Tačiau aš apie tai šnekuosi su vaikais, jie parodo, ką žaidžia, papasakoja, tad būnu įtrauktas. Žinoma, jiems išsirinkus natūralus klausimas yra pinigai. Kadangi pinigus valdo tėvai, tai gal ir galima pavadinti švelnia kontrole. Tik taip ir įvyksta dalyvavimas pasirinkime. Tačiau taip, jie išsirenka patys ir aš džiaugiuosi, kad jie išsirenka, tai, kas mano manymu atrodo priimtina jiems.

O kiek galėtumėte išvardinti Vilniuje įsikūrusių žaidimų kūrėjų studijų?

Net nežinau. Dabar taip staiga – tarp penkių ir dešimties galėčiau.

Ar tai būtų tos didžiausios Vilniuje įsikūrusios studijos?

Turbūt taip.

Bet visos studijos yra labai svarbios Vilniui. Labai smagu, kad žaidimų kūrėjai iš rytų Vilniuje atranda savo vietą ir čia jaučiasi gerai. Aš taip pat labai norėčiau ir skiriu daug energijos tam, kad kūrybingiems žmonėms, dizaineriams, programuotojams migracijos taisyklės būtų pradėtos taikyti kiek lengviau ir jie turėtų geresnes sąlygas įsikurti Vilniuje.

Jei Vilnius kurtų savo žaidimą, koks jis būtų?

(Juokiasi) Nežinau, čia tai klausimas. Aš asmeniškai visuomet mėgstu iš apačios kylančią energiją. Tad tiesiog paaiškinsiu, kodėl neatsakysiu į šį klausimą.

Mes visuomet norime gaudyti tas bangas, kurios natūraliai kyla iš apačios, joms norisi suteikti visas galimybes ir sparnus. Jei kas turi crazy gerą idėją, kaip toks žaidimas turi atrodyti, tai prašau kreiptis. Jei reikia ko nors iš savivaldybės, tai tikrai noriu pasiųsti žinią žaidėjų ir žaidimų kūrėjų bendruomenei – mes esame labai atviri.

Tačiau norisi, kad tai būtų žaidimas, turintis santykį su fizine realybe ir tikrą poveikį realiam gyvenimui. Tokiomis abstrakčiomis savybės turėtų pasižymėti šis žaidimas. O kalbant apie visa kita – kiekvienas turi savo privalumų. Čia jau neužtenka kalbėti apie istoriją ir daugiakultūriškumą – žaidime galima daug ką atspindėti, bet technologine prasme norėtųsi, kad žaidimas susiaurintų ribas tarp virtualaus ir realaus pasaulių.

Ko palinkėtumėte žaidimų kūrėjams?

Vilniuje įsikūrusiems žaidimų kūrėjams noriu palinkėti didelės sėkmės – kad jų žaidimai būtų mėgstami ir sklistų po visą pasaulį ne tik iš lūpų į lūpas, bet ir iš kompiuterių į kompiuterius. Noriu palinkėti komercinės sėkmės. Galiausiai, visa tai susiję su kūrybingumu, tad linkiu ir  didžiausio įkvėpimo.

Ir dar kartą noriu pakartoti žinią, kad jei ko nors reikia iš valdžios įstaigų, kurios dažniausiai būna uždaros įvairioms idėjoms, neužmirškite, kad bent jau Vilniaus savivaldybė yra ta, kuri pati yra šimtu procentų atvira ir, jei reikia, padės atverti ir kitas duris. Tai taikoma kaip ir kitoms industrijoms, taip ir žaidimų industrijai.

Dėkojame Remigijui Šimašiui už pokalbį.

Games.lt