Šiame straipsnyje aprašysiu, kaip pasaulis žengia i virtualų bendravimą, ir kuo tai galėtų baigtis.

Straipsnis susidės iš:

1. Second Life.
2. Anglų kalbos pamokos su DS(Japonijoje).
3. MMO.
4. Žaidimai.
5. Pokalbių programos.
6. Išsigelbėjimas nuo Virtualaus pasaulio.


1. Second Life

Pasirinkau būtent šį straipsnį pradžiai, kodėl? Mat šis žaidimas yra visų ligų brolis. Jame susideda MMO, kuris prikausto dėmesį, „Pokalbių programos“, kuriomis naudojantis net iki kaimyno tingi nueiti, nes gali su juo pakalbėti, ir žaidimai, per kuriuos išnyko daugelis piemenukų sugalvotų žaidimų. Bet ar šis žaidimas turi tik minusų? Savaime aišku, kad ne. Argi jūs norėdami pašnekėti su draugu skrisite į kokią Ameriką, ar lėksite į Latviją? Šis žaidimas suvienija visas tautas į vieną serverį, dėl to gali susirasti daug draugų. Nesvarbu, kur jūs gyvenate.


2. Anglų kalbos pamokos su Nintendo DS(Japonijoje)

Nesena naujiena ( kurios Games.lt dar neparašė ). Taigi pabandysiu trumpai aprašyti.
Taigi, per Azijos žinias pranešė apie naujus Anglų kalbos vadovėlius, gal reiktu sakyti ne vadovėlius, o žaidimus ir DS. Neseniai išėjęs žaidimas Japonijos rinkai, kuris iš pradžių turėjo padėti papildomai mokytis anglų kalbos, tapo pagrindine anglų kalbos mokymosi priemone Japonijos mokyklose. Taigi va, kur dingsta krūvos DS :). Taigi dabar apie pliusus ir minusus. Pagrindinis pliusas, tai galimybė mokinius pritraukti prie mokymosi. Iš ko jūs mokykloje maloniau mokytumėtes: iš knygos, ar DS Lite? Spėju dauguma pasirinktų DS, nes su juo galėtum lengvai pakeisti žaidimą ir sulošti kokį „Metroid Prime Hunters“. O minusai, tai kad jei visos pamokos pereitų į kompiuterius, tai mokiniai, tingėtų eiti į mokykla, nes ta patį būtu galima padaryti namie, o kai būtu testą jie kuo puikiausiai parašytų. Dar nepamirškime jog ir knygos pradėtų nykti, nes niekas jų neskaitytų. Tai pat akių gadinimas. Jei žmogui nesiseka anglų kalba, jis patamsinęs ekraną sėdėtų prie DS tol, kol suprastų, arba kol baterija išsektų. Tačiau toks sėdėjimas kenkia akims. Bet vis dėlto anglų kalbą linksmiau mokytis iš DS, o rimčiau iš vadovėlio.


3. MMO

Vis populiarėjantys akių gadintojai, laiko ėdikai ir „No sleep’eriu“ gaminimo firma 🙂 Kodėl jie taip daro? Dėl įdomumo. Juose gali kalbėti su draugais, daugumoje keltis lygį, kažkuriuose lenktyniauti, ir viskas vyksta „Online“. Taigi, nuobodžiai tobulinant veikėją, kaip per kokį RPG, galėsi išsukti iš istorijos, ir linksmai pakovoti prieš draugus. Arba nekaltam žmogeliui einant jį užpulti, bet tai geruoju nesibaigs nes gausi žudiko rangą, ir tave visi žudys :). Pagrindinius minusus papasakojau pirmam šios dalies sakiny.


4. Kiti žaidimai

Taip kalbu apie paprastus. Jie yra įdomūs, leidžia atsipalaiduoti po sunkios darbo dienos. Šiaip pakovoti su draugais, ar išsiaiškinti, kas stipresnis. Indie žaidimukus gali žaisti kur nori: darbo vietoj, namuose ar kelionėje. Tai pat yra nešiojamos konsolės, kurios turi daugiau žaidimų su kuriais pilnai išeitu lošti kelionėje. Stacionarios konsolės tai pat turi daug žaidimų.



Pagrindiniai minusai tokie, kad jei žmogui su psichika ne kas, po GTA 4 gali nužudyti žmogų, arba GTA stiliumi pavogti žaidimą. Kitiems žaidimas darbas, kas neturėtu būti realybė. Tiems PRO geimer’iaims iš tiesų yra nuvažiavęs stogas dėl žaidimų, jie išleidžia žaidimams milijonus. Taip pat dėl konsolių ar žaidimų gali susipykti ir geriausi draugai.


5. Pokalbių programos

Iš pirmo žvilgsnio geros programos, leidžiančios kalbėtis, kur neveikia telefonas, arba kai draugas gyvena toli, arba kai reikia greitos pagalbos. Bet per jas žmogus pvz., aš, neišsimiegu, nes mėgstu iki 10 tėvų varymo miegoti kalbėti su draugais, tokiais kaip Zerodanis, MekDrop ir kt.(bet dažniausiai su Zerodaniu, nes visi kiti miega :))



6. Išsigelbėjimas nuo tapimo robotu

Tiesiog, reikia jausti saiką, nors ir kaip tai būtu sunku, nereikia užsisėdėti internete ir paskui gintis, kad tai buvo sunkus darbas. Reikia paskaičiuoti, kiek išleidžiam konsolėms ar PC ir ar tikrai reikia jums to priedo ( žaidimo ). Bet nereikia skaičiuoti kiekvieno cento, nepamirškime, vieni geria, kiti rūko, treti žaidžia :). Visi turi savo silpnybę. Iš pradžių, kad jaustumėte kiek žaidžiate prieš išsijungiant MMO, nustatykite laiką, kuriam praėjus, kompiuteris išsijungtų, paskui automatiškai priprasite. Ir bus įdomesni žaidimai. Tai pat per žaidimus neskubėkite, nes prarasite įdomumą.

P.S. Per daug nevarykit ant manęs, juk ne visiems viskas patinka. Aš trumpai apžvelgiau visus dalykus. Nepatiko, tai nemeskit minuso, o parašykit komentarą kodėl nepatiko. Kitam straipsni ištaisysiu klaidą. Ačiū, jei viską supratote.