Daugelis pažįstamų ir draugų žino, jog testuoju telefonus ir rašau apžvalgas, todėl ir šį kartą nepatingėjo paklausti: „O koks čia telefonas?“. Aš per daug nesivargindamas paprasčiausiai atsuku jiems galinę prietaiso pusę, jie perskaito, kad tai „Meizu MX“ ir iš veido išraiškos suprantu – pavadinimas jiems absoliučiai nieko nesako. Visiškai nenuostabu, nes pasidomėjęs suradau tik dvi vietas Lietuvoje, kuriose galima įsigyti MX3 modelį – tai Mobilios linijos ir Bitės salonai. Kol kas sunku suprasti ar tai tik bandymas rinką užkariauti palaipsniui, ar tik apšilimas prieš oficialią MX4 prekybą Lietuvoje dar šiais metais, ar šie pardavėjai paprasčiausiai yra susiradę kitus tiekėjus. Kad ir kaip ten bebūtų, pereikime prie pačio „Meizu MX3“. Šioje apžvalgoje sužinosite, ar jis vertas užkariauti lietuvių širdis ir kodėl konkurentai jau dabar turi sunerimti.

Dėl ko verta įsigyti šį įrenginį?

Kas erzins įsigijus šį modelį?

Pakuotė, pirmas įspūdis ir išorė

Šį kartą taip išėjo, kad testui atkeliavo nepilna pakuotė. Originaliai telefonas „tupi“ spalvotoje dėžutėje (šią aš gavau), kuri būna patalpinta dar didesnėje baltoje dėžutėje (o štai ši buvo velniai žino kur). Baltoje turėtų būti tik pakrovėjas, o spalvotoje: „Meizu MX3“, USB laidas, įrankis galiniam dangteliui nuimti ir lankstinukai. Įdomu tai, kad išmanuolis įsitaisęs tos spalvotos dėžutės lovelyje, o pats įpakavimas primena mažų gabaritų komiksų knygelę. Atsiminiau akimirką iš filmo, kai „šventinę“ dovanėlę žmogelis gavo knygos lapų išpjovoje. Beje, gamintojas ant lapų sugalvojo parašyti mini įvadą apie šį modelį. Deja, pakuotė skirta Kinijos rinkai, tai mažai ką ir supratau iš hieroglifų.

„Meizu MX3“ iš pradžių man pasirodė tarsi eilinis rinkoje esantis išmanusis telefonas, ypač žiūrint iš dizaino pusės – priekyje stiklas, gale plastikas ir šiek tiek elegancijos pridedantis plieno ir magnio lydinio karkasas. Paėmus jį į rankas sukyla visai kiti jausmai. Tas pats karkasas sukelia tvirtumo jausmą, tik kalbant šiek tiek rėžia ausį. Dėl užlenktų galinio dangtelio kraštų, įrenginys idealiai įsitaiso delne. Jei mano rankos, kada nors prakalbėtų, tai tikrai pasakytų, kad „Meizu MX3“ turi patį optimaliausią ekraną, kokį tik esą čiupinėjusios. 5.1 colio yra ta riba, kurios didinti neverta norint vartotojams suteikti galimybę atlikinėti veiksmus viena ranka.

Įrenginio priekyje savo solidžias galimybes demonstruoja 5.1 colio, kiek neįprastos 1080×1800 rezoliucijos ekranas, turintis įspūdingus 412 ppi. O jūs tik pažiūrėkite į tą itin siaurą kraštelį tarp ekrano ir korpuso! Truputį aukščiau, centre, įsitaisęs pokalbio garsiakalbis, o dešiniau pūpso 2MP priekinė kamera. Šviečiantis, jautrus prisilietimams skrituliukas apačioje yra ne kas kita kaip pradžios mygtukas.

Galinis dangtelis paženklintas telefono vardu (tik trejetuko trūksta). Galėsite supažindinti žmones su juo kaip aš dariau. Taip pat čia karaliauja 8MP kamera su Sony sensoriumi ir vienos spalvos tono blykste. Tarp jų dar įterptas mikrofonas filmavimui. Visai apačioje – anga garsiakalbiui.

Po dangteliu slepiasi 2400 mAh baterija ir vieta SIM kortelei įdėti. Keista, bet Meizu vartotojams baterijos išėmimui galių nesuteikė.

Kairiajame šone – tik garso reguliavimo mygtukai ir apačioje mažas pypsiukas, prilaikantis dangtelį.

Dešinysis kraštas paliktas tuščias.

Viršutinė dalis turi įjungimo / išjungimo mygtuką, 3.5 mm ausinių jungtį ir ryšio anteną.

Apačia apginkluota dar dvejomis antenomis, microUSB jungtimi ir mikrofonu.

Dėl ko verta įsigyti šį įrenginį?

Kas erzins įsigijus šį modelį?

Dėl ko verta įsigyti šį modelį?

Operacinė sistema, baterija ir gestai

Savo vartotojo sąsają gamintojai pateikė kaip atskirą operacinę sistemą, pavadindami ją „Flyme OS“ (šiame modelyje sukasi 3.5 versija), bet iš tikrųjų tai tėra paprasčiausia Android 4.2.1 (Jelly Bean) OS. Taigi, Meizu nusekė minimalistinio dizaino pėdomis neišsiskirdama nuo Apple iOS ar Google Android, bet šitoj vietoj problemos nepastebėjau. Saugotis turėtų nebent tie, kurie turi alergiją tokiam dizainui. Didelis pliusas už tai, kad jokio nereikalingo šlamšto pradėję naudotis telefonu nerasite. Šiek tiek užkliuvo tai, kad pranešimų centre esančių nustatymų piktogramų negalima pridėti ar keisti, o tik perdėlioti kitaip. Šiokios tokios ribos visgi uždėtos, ne taip kaip švarioje Android sistemoje. Nustatymuose lengvai pasirinksite temą iš keturių galimų. Gaila, jog papildomų atsisiųsti nepavyks, nes tas programėlių centras bent kol kas prieinamas tik kinams. Dar nustatymuose yra tikrai praversianti suplanuoto įjungimo ir išjungimo funkcija su kuria įmanoma sutaupyti baterijos energijos dviems dienoms, o gal net dar daugiau, priklausomai nuo jūsų naudojimosi stiliaus. Šiaip baterija ištempia apie vieną su pusę dienos. Kadangi gamintojų dizaino sprendimas buvo įtaisyti tik vieną mygtuką, t.y. pradžios, vietoje dažniausiai sutinkamų trijų, patariu bent kartą praeiti naudojimosi pamoką, esančią nustatymuose ir išmokti reikalingus gestus. Labai patogu, kad užrakinti ir atrakinti telefoną galima su pradžios mygtukų gestais, taigi nereikia siekti gana nepatogioje vietoje, kaip tokio dydžio telefonui, įtaisyto užrakinimo mygtuko. Taip pat pirmą kartą Android sistemoje matau tokią, atrodo, paprastą funkciją: programas apgyvendinti galima ne tik skirtinguose darbalaukiuose, bet ir praplėsti jų puslapių skaičių tiesiog perkeliant ikonas žemiau esančios ribos. Ko gi dar galima norėti? Gal kada nors pamąstėte apie pokalbio įsirašymą? 

Dėl ko verta įsigyti šį įrenginį?

Kas erzins įsigijus šį modelį?

Geležis

Tikriausiai mąstėte, kodėl apžvalgą pavadinau būtent taip. Telefono viduje pluša monstriškų specifikacijų „Exynos 5 Octa 5410“, net 8 branduolius talpinantis lustas! Bet per daug negalima džiūgauti. Jie veikia 4+4 technologija, o tai reiškia, kad naudojantis programomis ar žaidimais, kurie reikalauja mažai resursų, į darbus kimba 4 branduolių 1.2 GHz „Cortex-A7“ procesorius. Įsijungus viską sunkiančius žaidimus, pastarasis CPU estafetę perduoda 4 branduolių 1.6 GHz „Cortex-A15“ procesoriui. Kartu ši technologija užtikrina ilgesnį baterijos veikimo laiką. Grafinių elementų apdorojimu rūpinasi 3 branduolių „PowerVR SGX544MP3“ procesorius. Prie visų šių žvėriškų komponentų dar prisideda 2GB RAM. O štai tokius rezultatus rodė sintetinių testų programos:

Nors ir sakoma, jog gamintojai specialiai sužaidžia su savo gaminių geležimi, kad jie gautų daugiau taškų ir praktiškai telefonas neatrodo toks galingas, bet apie „Meizu MX3“ to nepasakyčiau, nes testo metu modelis nerodė jokių strigimo požymių, programėlės žaibiškai įsijungdavo, puikiai susitvarkė su „Asphalt 8: Airborne“. Gaila, kad liko neišbandytas „Real Racing 3“, kuris reikalauja naujesnės Android versijos.

Dėl ko verta įsigyti šį įrenginį?

Kas erzins įsigijus šį modelį?

Ekranas

Nors ekranui iki Full HD titulo trūksta visai nedaug, jis vis vien atvaizduoja itin sodrias spalvas, yra pakankamai ryškus, kad būtų galima naudoti net ir saulėtą dieną nors silpnas atspindys visgi matomas. Dėl tokio didelio pikselių skaičiaus, net ir smulkiausias raides interneto svetainėse pavyksta įskaityti nepriartinus puslapio. Nereikia pamiršti ir didžiulio matymo kampo.

Dėl ko verta įsigyti šį įrenginį?

Kas erzins įsigijus šį modelį?

Kas erzins įsigijus šį modelį?

Kamera

Jei kada nors svajojote apie telefoną, kuris daro stulbinančias nuotraukas, tai „Meizu MX3“ tikrai ne jums. 8 MP kamera „kepa“ tik primityvias fotografijas. Esant lauke, reikia sugebėti vaizdą sufokusuoti taip, kad jis netaptų per daug išblyškęs ar per daug tamsus. Pačio automatinio fokusavimo atrodė kaip nebūta. Prieš tai visi mano testuoti modeliai vaizdą fokusuodavo kas kelias sekundes, bet šis modelis to nedarė. Filmavimo metu keičiant atstumą tarp daiktų ši funkcija taip pat nesuveikdavo, o ir pats fokusavimo procesas palyginus su kitais modeliais trunka ilgokai. Pavyzdžiui, norėjau nusifotografuoti dokumentą, prireikė kelių kartų, kol kamera vaizdą padoriai sufokusavo, o tada dar reikėjo stengtis nesukrutinti telefono, kad raidės neišsilietų. Gautų vaizdų spalvos buvo šiek tiek iškraipytos. Norint pasiekti gerą rezultatą siūlau „nepyškinti“ esant prastam apšvietimui (iškart pastebėsite triukšmus nuotraukose) bei pilnai išnaudojus priartinimą (išvis neliks jokios kokybės nuotraukoje). Štai kelios pavyzdinės nuotraukos:

Dėl ko verta įsigyti šį įrenginį?

Kas erzins įsigijus šį modelį?

Garsiakalbis ir 4G LTE nebuvimas

Nesuprantu, kodėl kiti apžvalgininkai taip giria MX3 garsiakalbį, kuris skleidžia čežančius aukštuosius ir visiškai silpnus žemuosius dažnius. Garsumas taip pat galėtų būtų didesnis. Šią problemą, manau, lengvai ištaisysite nusipirkę ausines. Šis žvėriukas išleistas 2013-ųjų spalį, tai tokio didelio poreikio 4G LTE tinklo lusto įmontavimui tikriausiai ir nebuvo, bent jau atsižvelgus į mūsų šalies situaciją. Tačiau dabar, kai praėjo daugiau nei metai, 4G LTE įgavo didžiausią plėtimosi pagreitį, todėl interneto entuziastus bus sunku sugrąžinti prie 3G tinklo. Vis dėlto, net ir veikdamas 3G tinkle „Meizu MX3“ rodė tikrai neprastus rezultatus:

Neliko nepastebėta menka problemėlė, kai buvau silpno ryšio zonoje ir uždengiau apatinę anteną – ryšio padalų sumažėjo, o toje vietoje taip norisi statyti pirštą.

Dėl ko verta įsigyti šį įrenginį?

Kas erzins įsigijus šį modelį?

 

Verdiktas

Kinų kompanijos Meizu šedevras MX3 turi aukščiausio lygio „geležį“, todėl neabejoju, kad patiks užkietėjusiems žaidėjams, itin sklandaus naudojimosi ištroškusiems bei nuo interneto negalintiems atsitraukti žmonėms. Nenusivils ir filmų ar knygų mėgėjai. Tik fotografiją prijaučiantiems patarsiu pasidairyti kito modelio, o melomanai tik įsigiję kokybiškas ausines nesijaudins dėl garsiakalbio. Lietuvoje „Meizu MX3“ prieinamas nuo 890 Lt, o tai tikrai pagirtinas kainos / kokybės santykis, keliantis siaubą ir geriausių rinkoje esančių modelių gamintojams.

Dėl ko verta įsigyti šį įrenginį?

Kas erzins įsigijus šį modelį?