Kas nori pažiūrėti komediją? Tai tų žmonių prašome susirasti kitą filmą – pageidautina gerą. Jei nebijai eksperimentuoti – gal net ne amerikietišką. Ar šiaip kokio neįprasto autoriaus, girdėjau gerų atsiliepimų apie naują Vudžio Aleno filmą… Šiaip ar taip, patariu vengti „Patrulių zonos“ („The Watch“).

Šiame filme Benas Stileris vaidina Evan Troutwig, mažo miestelio aktyvistą ir vietinės „Costco“ (amerikiečių „Maxima“? „Norfa“?) vadybininką. Vieną naktį jo parduotuvėje žiauriai nužudomas sargybinis. Kadangi vietinė policija yra nekompetentinga, Evan nusprendžia suburti bendruomenės sargybą ir pats išspręsti žmogžudystę. Tačiau pasitelkęs į pagalbą atėjusius tris liurbius (Vince Vaughn, Johna Hill, Richard Ayoade) jis supranta, kad tai ne tai kokio nors virto šampūno prisiuosčiusio „bomžo“ darbas. Miestelio gyventojus kapoja… imigrantai iš Meksikos! Lol, ne, juokauju, iš tikrųjų – ateiviai!



Arba vaikinas vardu Bulvė!

Tiesą pasakius, mano požiūris į šį filmą yra šiek tiek iškreiptas, nes aš tikėjausi labai blogo filmo. „The Room 2“, IMDB 3.2 balo įvertinimo, filmuoto su kojine lygio blogo. Ir, aišku, kino salėje taip prastai nebuvo – esu matęs tikrai daug prastesnių juostų. Tad toks keistas jausmas širdy: ne tiek nusivylęs filmu, kiek tikėjaus. Bet ar „Patrulių zona“ yra geras? Ne, tikrai ne!

Galima ginčytis, kad tai yra komedija apie keletą bičiulių, pagardinta šiek tiek grubaus humoro. Tačiau galima sakyti ir daugybę kitų dalykų, pavyzdžiui, kad „Dragon Age II“ buvo geras tęsinys. Humoro šiame filme yra, neneigiu. Kaip ilgametis „Channel Awesome“ produkcijos fanas žinau, kad egzistuoja komedijų, dėl kurių pasaulis tampa liūdnesne vieta. Šiuo atveju salėje žmonės juokėsi, kartą ganėtinai garsiai juokiaus ir aš. Bet dar dažniau pasitaikė momentų, kai tegalėjai tik atsisukt į Mūzą ir paklaust „Čia turėjo būti juokinga, ar ne?“. 


Įsivaizduoju, kad taip pat nuo manęs atsitraukia ir šis filmas…

Autorių nuomone tai, kad ateivių kraujas nuo spermos skiriasi tik spalva, turėjo būti juokinga. Vince Vaughn besišlapinantis į skardinę mašinoje ir nupasakojantis visą procesą? Dar juokingiau! Beveik taip pat juokinga kaip tai, kad Ayoade veikėjas atsikimšo alaus skardinę pasaloje. Ta skardinė daugiau niekur nefigūruoja, tad arba tai yra nepavykęs pokštas, arba tiesiog siužeto klaida. Dabar sėdėdamas galiu galiausiai sumąstyt, kad tai atsitiko dėl to, kad ir ankstesnėje pasaloje jie gėrė alų. Bet kino salėje tai buvo prieš pusę filmo, vadinasi, seniausiai pamiršta ir vienintelė reakcija buvo „eh?“. Ir tatai nėra mano aukšto humoro lygio pajautimo išdava – esu juokęsis iš „Grown ups“ ir „Fired up!“, aš negaliu į tokį pretenduoti.

Aišku, ne viskas „Patrulių zonoje“ tik juokai apie antrą galą (ir įvairias jo vietoves). Stengiamasi ir į veikėjų gyvenimą įtraukti šiek tiek gyvenimiškos dramos… kad žiūrovai atjaust galėtų, matyt. Šio pyrago atseikėjama tik Stilerio ir Vaughn veikėjams, nes kitų dviejų pavardžių niekas neatsimena („čia juk tas čiuvas kur vaidino Tam Filme! Ir Anam Filme!“). Bet šios problemos išsisprendžia labai nekomplikuotai ir paprastai – kartais „Disnėjaus“ filmukai turi daugiau dramatiškumo. 



Deja, portalus į geresnį filmą kuriančio kamuolio energija išseko greitai, o su ja subliuško ir šypsenos
 

Kita vertus, ar daug mes tikėjomės iš tokio kolektyvo? Beno Stilerio filmų aš truputį privengiu (bet ne taip, kaip Adam Sandler) – nors girdėjau, kad „Tropic Thunder“ visai geras. Vince Vaughn, kita vertus, filme atitinka mano susikurtą jo įvaizdį – toks persenęs amerikietiškas „bro“, entuziastingas ir nejaukus. Johna Hill veikėjas yra psichiškai nestabilus, kas siužeto kūrėjams reiškia „gali pasakyti kad ir ką nejaukaus reikalautų siužetas“. O Richard Ayoade įtraukimas į filmavimą man atrodė kaip labai pigus triukas, kai jis atrodo lyg būtų pasirodęs tiesiai iš „IT Crowd“ filmavimo aikštelės. Ir nors čia ir nėra IT ekspertu, jis vis tiek yra britas, juodaodis ir nelabai socialiai išprusęs. Humoras! Asmeniškai keista buvo išvysti R. Lee Ermey (seržantas iš „Full Metal Jacket“), bet, pagal IMDB, jis yra vaidinęs karininkus net tuose filmuose, kur jų nėra. Gaila, kad jo vaidmuo toks trumpas ir šalutinis.

Galiausiai „The Watch“ nėra ta komedija, kurios nejuokingumas pasiektų kritinę masę, atsivertų juodoji skylė ir prarytų kino projektorių. Šį filmą nutempsime į po „meh“ ženklu įrengtą bekraštį filmų kapinyną, kur ilsisi juostos, kurios nėra nei įsimintinai geros, nei įsimintinai blogos. Turint galimybę rinktis siūlau pažiūrėti ką kitą.